Kūrėjų galvose – netikėčiausi sumanymai

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) paskelbus įdomiausias praėjusių metų inovacijas, ne vienam kilo klausimas: „Nejaugi tai įmanoma?“

Kūrėjai atsako: „Ne tik įmanoma, bet ir veikia.“ O kai kurie vilniečių kūrėjų įgyvendinti sumanymai ne tik išgarsėjo pasaulyje, bet ir jau spėjo uždirbti tūkstančius eurų.

Beje, dauguma inovacijų puikiai pritaikomos buityje, nes kūrėjai minčių sėmėsi ne tik iš mokslo knygų, bet ir aplinkos.

„Lietuviai – talentingi, išmanūs ir turi idėjų. Kasmet rinkai pateikiama keli šimtai naujų produktų, stebinančių išradingumu. Tikimės, kad inovatyvios idėjos virs sėkmingomis verslo istorijomis“, – džiaugėsi MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Nors kūrėjai jau pernai džiugino inovacijomis, K.Šetkus tikįs, kad šiemet jų bus dar daugiau. Jam norėtųsi, kad Lietuva būtų žinoma ne tik kaip aukštųjų technologijų – lazerių ar biotechnologijų šalis, bet būtų kuriamos inovacijos, pritaikomos kasdieniame gyvenime.

„Verslas, kurdamas inovacijas, turėtų galvoti ne apie visiškai naują išradimą, kuris padarys proveržį Lietuvoje ar pasaulyje, bet pirmiausia apie kasdienę problemą, kaip ją galima išspręsti“, – sakė K.Šetkus.

Jo žodžiais, iš daugybės pavyzdžių matyti, kad tokios inovacijos, sukuriamos iš individualios patirties ir asmeninio poreikio, sėkmingai plėtojamos ir lengvai įdiegiamos į rinką.

Vienas tokių – kasdien naudoti skirtas išmanusis šildomasis vonios kilimėlis. Jį pasiūlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto absolventai Benas Garbinčius ir Tadas Kaminskas.

Kilimėlis „Warm Feet Mat“ veikia panašiai kaip šildomosios grindys. Kai ant jo atsistojama, kilimėlyje įmontuoti svorio jutikliai 15 minučių įjungia šildymą.

Kilimėlis įkraunamas paprastu USB krovikliu – tokiu pat, kokius įpratome naudoti įkraudami išmaniuosius telefonus. Tad pametus kilimėlio kroviklį galima pasinaudoti telefono.

Kilimėlis įkraunamas per 8–9 valandas.

Vieno buto gyventojų pora, maudydamasi du kartus per parą, vieną kartą įkrautu kilimėliu galėtų naudotis visą savaitę.

Šis studentų išradimas leis pamiršti nemalonią situaciją vonioje, kai šlapias kilimėlis ne tik gadina nuotaiką, bet ir sukelia barnių. Beje, studentai prisipažino, kad sumanymą paskatino paprasta buitinė situacija.

VGTU studentai kūrėjai praėjusiais metais itin pasižymėjo. Jie ne tik sukūrė itin atsparų asfalto mišinį, sugalvojo, kaip iš avių vilnos atliekų gaminti termoizoliacines medžiagas, bet ir išrado išskirtinę automobilio valdymo sistemą, kuri leidžia automobiliui judėti mobiliojo interneto greičiu.

Pastarąjį sumanymą VGTU studentai pasiūlė, kai į juos kreipėsi telekomunikacijų bendrovė „Tele2“.

Pasiūliusiai bendradarbiauti įmonei buvo sukurta interneto greičiu valdoma automobilio sistema. Ši sistema leidžia automobiliui kelyje riedėti tokiu greičiu, kokia toje vietoje yra mobiliojo interneto sparta, – megabitai per sekundę paverčiami į kilometrus per valandą.

Anot K.Šetkaus, tokių įmonių ir kūrėjų bendradarbiavimo pavyzdžių yra labai daug.

Kita Vilniuje atsiradusi inovacija – probiomas. Idėja išdžiovinti medų mažai kam šautų į galvą, tačiau tokį sumanymą pasiūlė mažosios bendrovės „Probiomas“ vadovas Erikas Treskovskis.

Gaminant medaus miltelius reikia aukštos temperatūros. Medus atomizuojamas iki lašelių, o jį išdžiovinus lieka milteliai.

Kilogramą medaus paversti milteliais galima maždaug per valandą ir tai priklauso nuo turimos įrangos.

Probiomo sudėtyje yra pusė medaus ir tiek pat natūralių stabilizatorių – augalinių polisacharidų. O iš vieno kilogramo medaus galima pagaminti du kilogramus ne tokios saldžios pudros.

Tad arbatos puodelį reikėtų saldinti ne šaukšteliu medaus, o įberti du šaukštelius miltelių.

Pasak E.Treskovskio, medaus pudra tinka visur, kur naudojamas cukrus: pasaldinti arbatą, pieną, varškę, ja galima pagardinti pyragus. Tad netrukus jau bus pasirengta probiomo gamybai.

E.Treskovskio nuomone, sausas medus galėtų būti naudingas maisto pramonei. Produktą nesunku dozuoti, jis nesikristalizuoja. Bet pramonė dar kol kas naujovių vengia ir naudoja natūralų medų, nors jis yra sunkus ir daug sveria.

Beje, E.Treskovskio vadovaujama bendrija džiovina ne tik medų, bet ir sausą jogurtą, naudoja probiotikus, kurie naudingi žmogaus žarnynui.

Bene labiausiai išgarsėjusi vilniečių inovacija pavadinta „Parkis“. Tai automatizuotas parkavimo įrenginys, kuris pats pastato dviratį vertikaliai.

Be to, jis apie 40 procentų taupo grindų plotą, namuose ar biure atrodo kaip stilinga interjero detalė, nereikia elektros, nebūtina jokia papildoma priežiūra, labai lengva montuoti, unikali konstrukcija.

Prie sienos tvirtinamą stovą sukūręs Bronius Rauba įsitikinęs, kad ši konstrukcija itin patiks vyresnio amžiaus žmonėms, moterims ir vaikams.

Mat dviratis pastatomas nenaudojant fizinės jėgos.

Iš pradžių B.Rauba pasigamino „Parkio“ prototipą iš faneros, paskui – jau iš metalo.

Žinoma, koncepcija labai skyrėsi nuo dabartinio „Parkio“.

Kai „Parkis“ pirmą kartą praėjusį rudenį buvo oficialiai pristatytas parodoje „Išmani Lietuva – išmanūs startuoliai“, sulaukė didelio susidomėjimo ir tarptautiniu mastu.

Lapkritį pradėjęs kampaniją kūrėjas jau sulaukė net 78 tūkst. 505 eurų investicijų.

„Viral Thread“ paskyroje vaizdo įrašas apie „Parkį“ buvo peržiūrėtas net 24 milijonus kartų.

Atrodytų, neįmanoma sugalvoti ką nors nauja kaleidoskopui, kuriuo mėgsta žaisti vaikai.

Bet kūrėjai, kuriems vadovavo Audrius Šekštelis, pasiūlė atviruką, virstantį kaleidoskopu. Ir ši inovacija artimiausiu metu gali tapti originaliu lietuvišku suvenyru „Paperscope“.

Nors kaleidoskopo idėja nenauja, jos autoriai sumanė ir dizaino naujovę, taip pat sugalvojo naują kaleidoskopų pritaikymo būdą.

Kaleidoskopas yra siunčiamas lyg atvirukas su priedais – asmeniniais įspūdžiais iš kelionių, pavyzdžiui, gintaro gabalėliais, akmenėliais, smėliu, sauja gėlių.

Atviruko gavėjas pats pagal instrukciją susikonstruoja kaleidoskopą. Jis pagamintas iš aplinkai draugiškų perdirbtų medžiagų. Ir ši idėja jau praėjusį rudenį sulaukė 16 tūkst. 762 eurų investicijų.

Jau spėjo išgarsėti ir bendrovės „Logistikos inovacijos“ robotas, kuris ne tik parduoda užkandžius ar gėrimus, bet ir pristato juos į reikiamą vietą.

Šį robotą kūrėjai pernai rugpjūtį išbandė Vingio parke ir Katedros aikštėje, taip pat Izraelyje. Išradimas pasirodė naudingas – parduotų robotų skaičius viršijo stacionarių savitarnos kioskų dienos apyvartos vidurkį.

„Logistikos inovacijų“ sukurtas robotas gali pasiūlyti gaiviųjų gėrimų, kramtomosios gumos, vandens, šokolado bei kitų prekių, atsiskaityti galima mokėjimo kortelėmis.

Roboto „Mio Mobile Kiosk“ sumanytojai yra Romanas Drokovas ir Mangirdas Skripka.

Anksčiau „Logistikos inovacijos“ buvo nustebinusios ir siuntų pristatymo robotu „Sidewalk“.