Tik skaičiai
Tai, kad parodą CES organizuojantys CTA (JAV prekybos asociacija, vienijanti per 2000 vartotojams skirtas elektronikos prekes gaminančių kompanijų) žmonės turi teisę kalbėti apie pasaulį užvaldysiančias technologijas, o mums verta įsiklausyti į tai, ką jie sako, įrodo paprasčiausi skaičiai.
Praėjusiais metais parodoje CES savo gaminius pristatė daugiau negu 3800 kūrėjų ir kompanijų iš 150 šalių. Kaip greitai auga ši sritis įrodo faktas, kad 20 proc. tų kompanijų prieš trejus metus net neegzistavo.
Parodą, į kurią patekti gali tik profesionalai, aplankė per 165 tūkst. dalyvių. 415 dalyvių (tarp kurių buvome ir mes) atvyko iš šešių Rytų Europos šalių. Lietuviai „Deeper“ gavo parodos apdovanojimą, Lrytas.lt skaitytojai – unikalių reportažų.
Iškart po Naujųjų metų vyksianti „CES 2017“ bus dar galingesnė – 3887 kompanijų stendai, 500 startuolių „Eureka“ erdvėje, specialias sales turės net tokie produktai, kaip miego technologijos ar technologijos kūdikiams.
Laukiama 180 tūkst. dalyvių. Ir tarp dalyvių iš 158 šalių ten ir vėl sukiosimės mes, ruošdami jums išskirtinius saldainius.
Tokia masė idėjų ir verslo vienoje vietoje turi didelę įtaką pasaulio technologijų evoliucijai. Štai kodėl vyriausiojo CTA ekonomisto Shawno DuBravaco pristatytos penkios technologijų tendencijos nėra tuščia fantazija – žmogus žino, apie ką kalba.
1. Kompiuterio valdymo įrankis – balsas
„Apie daugelio kompanijų planus mes dabar net neturime teisės kalbėti, tad trumpai apžvelgsiu bendras tendencijas, kurias stebime artėjant parodai“, – savo kalbą pradėjo Sh.DuBravacas.
1942 m. atsirado pirmasis skaitmeninis kompiuteris, 1956 m. – pirmasis kietasis diskas, 1971 m. – magnetinis diskelis, 1981 m. „Xrerox“ pristatė pirmąjį kompiuterį su grafine vartotojo sąsają (paprastai kalbant – monitoriumi), kuris kainavo 75 tūkst. dolerių. Idėja pasinaudoję „Apple“ kūrėjai 1984 m. pristatė pirmąjį „Macintosh“. O 1994 m. „Microsoft“ pasiūlė technologiją, kuri atpažįsta balsą ir paverčia jį tekstu.
„Vienas iš metodų, kaip matuojame kompiuterio balso atpažinimo efektyvumą, yra žodžių atpažinimo klaidų lygis (WER – Word Error Rate). 1995 m. jis buvo artimas 100 proc. – technologija neveikė. Kompiuteris klaidingai suprasdavo praktiškai kiekvieną žodį.
Prireikė daugybės metų, kol mokslininkai pagerino šį rezultatą. Ir 2013 m. klaidų procentas krito iki 23 proc. Tai reiškė, kad iš keturių ištartų žodžių vieno kompiuteris neatpažindavo. Prieš kelias savaites ta pati „Microsoft“ komanda, kuri kadaise pradėjo balso technologijos kūrimą, paskelbė – jų balso atpažinimo sistema prilygo žmogui. Kompiuteris balsą pažįsta geriau negu žmogus.
Per pastaruosius trejus metus ši technologija pajudėjo toliau negu per prieš tai buvusius tris dešimtmečius“, – pristatė pirmąją tendenciją Sh.DuBravacas.
Išties, grafinė vartotojo sąsaja, ekrano ir jame skaitomos informacijos svarba, pamažu nyksta. Dabartiniai dėvimi įrenginiai, namų robotai, dažnai ekranų net nebeturi. Jie ir informacijos nesaugo savyje, internetu siunčia ją tiesiogiai kitiems įrenginiams (pvz., išmaniajam telefonui).
Dingus poreikiui saugoti informacija įrenginyje, nebėra poreikio ir ekranui, galima gaminti kitokios formos gaminius. Tačiau išlieka poreikis kažkaip perduoti komandas ir čia pradeda veikti balso atpažinimas.
„Ateities kompiuterio valdymo priemonė – balsas. Mes nebežiūrėsime į ekraną, o girdėsime ir sakysime reikiamas komandas. Prekyboje jau matome įrenginius be tradicinių valdymo ekranų – namų robotus, balso komandų įrenginius, kaip „Amazon Echo“.
Parodoje „CES 2017“ matysime labai daug naujų balso kompiuterijos apraiškų ir balsu valdomų įrenginių, kurie leidžia balsu iškviesti taksi, parinkti muziką, perjungti televizijos kanalus, užrakinti ar atrakinti namų duris, patikrinti banko sąskaitą… Įrenginiai nebevykdo visų užduočių patys, perduoda komandas vieni kitiems, todėl valdymas balsu tampa patogiausia priemone“, – pristatė pagrindinę kitų metų technologijų tendenciją Shawnas DuBravacas.
2. Įrenginiai, susivienijantys į sistemą
„Matuokliai, duomenų kaupikliai, sveikatingumo apyrankės, daiktų interneto dalyviai, šaldytuvai ir skalbimo mašinos jungiasi į didžiulį tinklą, kuriame dalinasi informacija. Viena programinė įranga valdo vis daugiau aparatinės įrangos, o aparatinė įranga suderinama su įvairesne programine įranga.
Nebekalbame apie sveikatos apyrankes treniruotėms arba išmanią medicininę įrangą, kuri gali sekti kažkokį vieną parametrą. Kalbame apie visų jų apsijungimą į sistemą, kuri galės pateikti pilną vartotojo sveikatos, jo gyvenimo būdo vaizdą. Ir tikslias rekomendacijas, kaip elgtis, kad pasiektum gerą rezultatą“, – pristatė antrą savo įžvelgtą metų tendenciją daktaras.
Išties, tai būtų tikra revoliucija sveikatos priežiūroje. Ligi šiol specialistai prognozes pacientams rengia remdamiesi jų ligos istorija, o tiksli realiu laiku viską matuojanti įranga galėtų jas rengti vertindama dabartinę aplinką ir gyvenimo būdą.
Susijungdami į sistemas įrenginiai paverčia realybe svajonę apie išmaniuosius namus.
„1893 m. parodoje Čikagoje buvo pristatyta viena pirmųjų automatinių indaplovių (ją, beje, išrado namų šeimininkė Josephone Cochrane). Tačiau namuose ji prigijo labai lėtai. Reikėjo išspręsti daugybę standartizacijos problemų – nuo elektros instaliacijos, vandentiekio įrengimo, iki tokių dalykų, kaip virtuvės spintelės aukščio standartizavimas.
Tačiau galiausiai tai įvyko ir šiuo metu 80 proc. JAV namų ūkių turi indų plovimo mašinas. Tai – tik paprastas pavyzdys apie vieną gyvenimą namuose lengvinančią mašiną. O šiuo metu absoliuti dauguma namų turi visą būtiną infrastruktūrą, kad taptų išmaniais. Beveik neliko tų, kas namuose neturi greito interneto prieigos ir „WiFi“, o to ir reikia namų robotams bei kompiuteriams“, – sakė specialistas.
Mat išties išmaniu namas tampa, kai pradeda dalyvauti priimant sprendimus.
„Parodoje „CES 2016“ matėme skalbimo mašiną, kuri matuoja skalbimų skaičių ir taip nustato, kiek sunaudojate skalbimo miltelių. Kadangi ji prijungta prie „Amazon“ automatinės apsipirkimo internetu sistemos, ji gali pati tuos miltelius užsakyti, kai jie baigiasi. Aktyviai sprendimus priimantys įrenginiai gali automatizuoti visas namų apyvokos sritis.
Tokie dalykai padėjo atsirasti išmaniųjų miestų koncepcijai. Šiuo metu internetu apsiperka dar nedaug žmonių, bet, kai leisime tai daryti automatams, augimas bus labai žymus ir tai iš esmės pakeis mūsų gyvenimus“, – teigė Sh.DuBravacas, primindamas, kad išmanieji namai nėra tik telefonu valdomas apšvietimas.
Tiesa, kaip lietuviai, turėtume pastebėti, kad pasitikėjimas tokiais apsiperkančiais aparatais atsiras tik tuomet, kai jie išmoks pirkti tik per išpardavimus, paieškoję geriausios kainos visose parduotuvėse.
Tačiau vieno nepaneigsi – tai, kas anksčiau buvo tik renkami stebėjimų duomenys, pradeda virsti kūnu – remdamosi jais išmanios sistemos jau išmoksta priimti sprendimus ir aktyviai veikti mūsų pasaulyje. Įrenginiai virsta tarnais. Vienas ryškesnių to pavyzdžių – save vairuojančių automobilių atsiradimas.
3. Transporto transformacija
„Save vairuojantys „Google“ automobiliai be vairuotojų jau nuvažiavo per 3 mln. kilometrų. Svarbiausia – ne tik visi kartu nuvažiavo ir kiekvienas kažką pamatė, bet ir pasidalino visais surinktais duomenimis.
Pavyzdžiui, jei mano tėvas pakliuvo į avariją, kai jam buvo dvidešimt, manęs tai beveik nieko nepamokė – kad suvoktų automobilio valdymo niuansus, žmogus tai turi patirti pats. Save vairuojantiems automobiliams tai negalioja. Visa bet kurio vieno automobilio patirta informacija iškart tampa visų jų bendra patirtimi. Taip sukaupiami milžiniški duomenys apie įvairiausias galimas situacijas ir jų sprendimus. Viską, ką matė ar patyrė nors vienas, tiksliai taip pat žino kiekvienas“, – sakė Sh.DuBravacas.
CES parodoje automobiliams skiriama tiek vietos, kad galėtum pamanyti, jog tai – dar vienas automobilių šou. Tačiau išties čia pristatomi tik protingi technologiniai sprendimai, kurie tuose automobiliuose diegiami.
Tačiau pokyčiai transporto sistemose susiję ne tik su nenumaldomai bręstančiais save vairuojančiais automobiliais ar tokiais beprotiškais elektromobiliais, kaip
„Faraday Future“. Tikrą revoliuciją čia kuria nepilotuojamos skraidyklės, kurios jau pradėjo keisti įprastą transportą vykdant specifines užduotis.
4. Dirbtinis intelektas
„Pradedame justi, kaip dirbtinis intelektas atsiranda kasdieniame žmonių gyvenime ir versle. Manau, tai – labai svarbus pokytis, kurį jau matome CES. Nors istoriškai paroda buvo orientuota vartotojams, pastebime, kad verslai pradėjo domėtis čia rodomomis inovacijomis ir mąsto, kaip galėtų įdiegti jas savo kasdienėje veikloje.
Kai prieš kelis metus IBM dirbtinis intelektas „Watson“ laimėjo intelekto ir žinių žaidimą „Jeopardy!“, tai buvo fenomenalus pasiekimas. O dabar dirbtinis intelektas jau pasiekė vartotojų namus. Pavyzdžiui, „Alexa“ surenka visą įmanomą informaciją, esančią pasaulio internete ir pateikia ją mums“, – aistringai kalba apie artimą dirbtinio intelekto ateitį daktaras.
„Alexa“ – tai „Amazon“ balso atpažinimo servisas, prie kurio jungiasi namų įrenginys „Echo“. Pasitelkus dirbtinį intelektą, „Alexa“ akimirksniu analizuoja ir atpažįsta ištartus žodžius, suvokia duodamas užduotis ir jas vykdo. Pavadinimas kilęs iš Aleksandrijos bibliotekos – vieno senojo pasaulio stebuklų.
Informacijos analizė ir yra dirbtinio intelekto pagrindas. O informacija šiais laikais net medikams yra svarbesnė negu skalpelis, ką kalbėti apie bet kurį verslą.
5. Tikėkis to, ko nesitiki
Šis punktas, matyt, tiktų visoms visų įmanomų sričių prognozėms – tiek geroms, tiek blogoms. Juk ateitis būtų neįdomi, jei sugebėtume nuspėti ir numatyti viską, ką ji mums atneš. Technologijų pasaulis vystosi tokiu greičiu, kad tikėtis netikėtumų tiesiog būtina. Galima nebent viltis, kad tie netikėtumai nebebus tokie, kokius pateikė „Samsung Galaxy Note 7“.
Tačiau 2017 m. jau visai netoli, „CES 2017“ paroda vyks pačioje jų pradžioje ir neabejojame, kad ten pamatysime kažką tokio, ko niekas nesitikėjo.
Ir jūs galite būti tikri – būtinai tai parodysim.
