Geri dalykai
Iš pirmo žvilgsnio telefonas atrodo kur kas solidesnis, negu už jį gauta sąskaita (nesiekia 160 eurų). Gana plonas, netikėtai lengvas, rankose jaučiama korpuso medžiaga primena metalą (išties tai plastikas), ekrano stiklo kraštai madingai užapvalinti. Žodžiu, neįjungęs gali jaustis lyg turėtum flagmaną.
5,5 colio įstrižainės ekrano raiška, kaip ir reikėjo tikėtis, siekia 720p – flagmanai tokius turėdavo gal 2012 m. Lyginant su mano senutėliu „Galaxy Note 2“, naujojo „Modena 2“ ekrano kontrastas kiek prastesnis (na, AMOLED), tačiau spalvos natūralios, apžvalgos kampas geras, o raiškos stoka šiek tiek juntama nebent skaitant smulkų tekstą, tad tai jokia katastrofa.
Milžiniškas telefono privalumas – tikrai labai ilgai neišsikraunantis akumuliatorius. Tokio dydžio telefonui jis nėra toks jau didelis – 2500 mAh, tačiau po dviejų dienų naudojimo rodė per 40 proc. (naudojau beveik įprastai), o tai nėra blogai.
Aišku, panašaus rezultato ir buvo galima tikėtis – ekrano raiška nedidelė, procesorius nėra galingas, „Android“ versija 6.0 – kur jau tam akumuliatoriui persitempti. Pasyvus akumuliatoriaus privalumas – palyginti nedidelė jo talpa tokio dydžio telefone. Vadinasi, taupant įdėtas ne paties didžiausio tankio akumuliatorius, vadinasi, kaitimo ar užsiliepsnojimo tikimybė gana maža (šiemet tai jau privalumas).
Dar išskirčiau priekinę telefono kamerą. 8 MP raiškos jutiklis asmenukėms lenkia ir daugelį flagmanų. Be to, priekyje įrengtas itin plataus kampo objektyvas leidžia fiksuoti platesnį vaizdą už savęs, ir tai negalės nepatikti socialinių tinklų gyventojams. Tiesa, jiems nepatiks kai kas, ką aprašysiu vėliau, tačiau kamera čia niekuo dėta.
Deja, nepaisant pakankamai gerų parametrų, nuotraukų kokybe vis tiek nelikau patenkintas, kad ir kiek stengiausi. Bet būna ir blogiau, ir gerokai brangiau.
Telefonas veikia 4G LTE tinkle, įprastai palaiko dvi SIM korteles, nors to man neprireikė, tad ir nebesigilinsiu.
Vartotojo sąsajos „Cool UI 8.0“ stebuklai
Čia „Coolpad“ padirbėjo iš peties. Galimybių labai daug ir kartais jų perteklius erzina.
Kad sistemoje įdiegta sava antivirusinė programa ar galimybė atjungti programėlių reklama, visai smagu, nors ir neaišku, kiek realiai tai efektyvu.
Man labai patiko tai, kad atidarius bet kurią susikurtą programėlių direktoriją galima vaikščioti tiesiog tarp direktorijų neišeinant iš to lauko. Patogu ir greita. Ir telefono įjungimas dukart tekštelėjus pirštu per ekraną visai patogus.
Netingintiems nustatinėti pravers „Zen“ režimas – galima susikurti atskiras aplinkas, skambučio režimą ir t.t. savaitgaliui, darbo dienai, nakčiai ir t.t.
Tačiau mėginant kopijuoti „iPhone“ iš didelio rašto buvo išeita iš krašto. Niekaip nesuprantu, kam reikalinga funkcija, kai braukiant ekranu iš viršaus žemyn atsidaro šiuo metu atvertų programėlių laukas.
Pirmiausia, jas gali pamatyti ir valdyti tiesiog paspaudęs įprastą atvertų programėlių mygtuką.
Antra – „Coolpad“ programuotojai kažko prigrybavo, tad tas laukas atsidaro faktiškai visada staigiau braukiant ekranu iš viršaus žemyn, net jei tiesiog turi naujienų valdiklį ir nori paskaityti jame rodomą turinį. Arba, jei nustatei ekrano fotografavimą trimis pirštais braukiant iš viršaus į apačią, visada nufotografuosi būtent tas atvertas programėles. Tai labai greitai pradėjo erzinti.
Į ekraną išvedamas C mygtukas, kuris atveria dalies funkcijų ciferblatą, veikia normaliai, tačiau pažaidus norisi jį atjungti – nuolat būdamas ekrane kartais pradeda trukdyti.
Tačiau apskritai vartotojo sąsaja yra tokia pat kaip visuose „Coolpad“, kažkuo labai primena visus kitus „kinus“, tad konkrečiai šis telefonas čia niekuo neišsiskiria.
Nelabai geri dalykai
Kad tokio lygio telefone nėra pirštų atspaudų jutiklio, matyt, stebinti neturėtų. Tačiau ir džiaugtis nematau kuo – „Coolpad Torino“ tokį turi, o kainuoja tik truputį daugiau (kaina nesiekia 190 eurų).
Vidinė 16 GB telefono atmintis – vėlgi nieko kito ir nesitikėjau. Kiek liūdniau, kad palaikoma tik iki 32 GB talpos išorinė „micro SD“ atminties kortelė. Taigi bandymų metu saviškę 128 GB teko užmiršti.
Ekraną dengiantis stiklas atrodo puikiai, tačiau tiek mano pirštai, tiek bendras telefono lengvumas, tiek informacija internete sako – tai ne „Gorilla Glas“. Nežinau, ar čia trūkumas – matyt, daugelis jau spėjo įsitikinti, kad išgirtoji „gorila“ dūžta ne prasčiau nei vestuviniai servizai, tad kas iš jos.
Dar vienas dalykėlis, į kurį gamintojams reikėtų atkreipti dėmesį, – įjungimo mygtukas šone. Be dėkliuko (mums duotas telefonas jokio dėkliuko komplekte neturėjo) jis pernelyg lengvai pasispaudžia, kai to visai nenori. Todėl telefonas, ypač kai laikai kažkur rankinėje, linkęs pats išsijunginėti ir įsijunginėti. Beje, šį trūkumą turi ir „Huawei“ modeliai. Matyt, visi modeliai, įjungiami išsikišusiu mygtuku telefono šoninėje briaunoje („Sony“ padarė gudriau – jų mygtukas neišsikiša), linkę kelti tokius nepatogumus.
Ir, galiausiai, įjungiant grojanti muzikėlė! Viešpatie, gerbiamieji „Coolpad“, jūs juk giriatės, kad pritaikėte telefoną Europai, bet kodėl muzikėlę taikėte būtent Serbijos čigonų kaimui? Tas saldus skambtelėjęs liūdesys man iškart nejaukiai primena šarvojimo salę… Nors kai lauke Vėlinės, gal ir tinka.
Ne geresni dalykai
Kol kas lyg ir atrodo, kad viskas telefone gerai. Skambučių funkcija veikia puikiai, išvaizda – nebloga, ekranas rodo vaizdą normaliai, prie valdymo galima priprasti. Tačiau labiausiai naudojantis žudė faktiškai nepakeliamas telefono lėtumas.
Atveriant fotografavimo programėlę reikia luktelėti. Jei atidarai „Facebook“ ir paskaitęs nori užverti, vėl kurį laiką atrodo, kad telefonas lūžo ir nereaguoja į jokius mygtukų spaudimus. Po to staiga viskas susitvarko.
Jei vienu metu paleidi, pavyzdžiui, viruso paiešką ir nori panaršyti kitoje programėlėje, atsibosta laukti, kol ji pasileis, o ir po to dažnai striginėja reakcija į valdymo komandas. Tuo pat metu kartais telefonas veikia visiškai puikiai ir sparčiai.
Žodžiu, kartais kyla minčių, kad gal jis sugedo, kartais – kad gal sugedo tavo supratimas apie tai, kaip jis turi veikti. Tai išties vargino. O jei tokį telefoną būčiau davęs mažiau įgudusiam vartotojui, jau įsivaizduoju, kiek būčiau sulaukęs klausimų, kas vyksta, kodėl čia neveikia, o kodėl dabar nevyksta tai, kas turi vykti.
Pakanka pažiūrėti į čia įdiegto procesoriaus parametrus ir pradedi suprasti, kad geresnio veikimo tikėtis nereikėtų. Viduje sukasi 1 GHz keturių branduolių „Mediatek MT6735P“. Ką nors lėtesnio šiais laikais, matyt, surasti rinkoje būtų labai sunku. Jis tiesiog negali greičiau susidoroti su užduotimis. Juolab kad ir RAM atmintinė tėra 2 GB, o šiuolaikiniam „Android“ tai jau beveik dugnas.
Tad tikėtis, kad šis telefonas veiks visai be strigimų, būtų naivu net tiems, kurie turi labai mažai programėlių, o su mano įdiegtu kalnu vis ką nors tikrinančių internete programų jis ir veikia lyg stringanti „YouTube“ transliacija Belovežo girioje.
Kita vertus, tai nėra brokas, galiausiai visi veiksmai yra atliekami, tad kantrieji taupuoliai išgyvens. Aš, pasirodo, nekantrus.
Antra labai silpna šio telefono vieta – galinė kamera. 8 MP raiškos ir šiaip nėra daug, tačiau „iPhone“ su tiek gyvavo ilgiausiai ir vargo nematė. „Coolpad Modena 2“ – mato. Na, nepavyko man padaryti kokybiško kadro, jei apšvietimas bent kiek neidealus. Nuotraukose veidus, aišku, matysi, bet viskas lyg šiek tiek išplaukę, lyg drebančia ranka daryta.
Nors gal ta ranka ir dreba, čia nesiginčysiu.
Žodžiu, galutinė išvada gana aiški – tai pigus telefonas, kurio pigumą pamatysi ne pažiūrėjęs, o pradėjęs naudotis. Tad jei tektų rinktis tarp šio ir 5,5 colio įstrižainės „Coolpad Torino“, imčiau pastarąjį. Kaina tik truputį didesnė, o parametrai ryškiai geresni. Na, taip, ten „Android“ versija senesnė ir asmenukių kamera prastesnė.
