Kalbu ne apie tai, kad prognozuojamas lyg migruojančių varnų proginių pirkėjų elgesys vilioja plėšrūnus. Niekai – prekybininkai, žinodami, ko ieškosime, užperka daugiau prekių ir traukia iš neišsenkančio akcijų maišo vis daugiau nuolaidų.
Kalbu ne apie tai, kad naujas asmeninis kompiuteris neturėtų būti privalomu mokslo įrankiu. Ir mokykla neturėtų versti moksleivių atlikti darbus būtent „Word“ ar „PowerPoint“ programomis – jos gana brangios, tad galiausiai tūlą lietuvį tiesiog priverčia lipti į piratų laivą. Tai pasikeis, kai vaikus kompiuteriu skatinantys dirbti mokytojai patys išmoks juo naudotis ir supras žodžių „Open-source“ reikšmę.
Kalbu ne apie tai, kad JAV mokyklose moksleivis darbui gauna pigų „Chromebook“, ir niekam jokių problemų – nei „Windows“ programas vogti, nei sekti, kad vietoj mokslo netobulintų „Counter Strike“ įgūdžių, nei savo pinigus tėvams leisti. Tiek to – „tikras“ kompiuteris išties yra geriau. O ir žaidimai kai kam gali tapti gyvenimo pajamų šaltiniu, tad galime paišlaidauti.
Tiesiog nesutinku, kad daikto, kuris turės tapti nuolatiniu darbo įrankiu bent jau ketveriems metams, pirkimas turi vykti kažkam nuspaudus „Start“ mygtuką. Pirkti reikia tada, kai randate įrankį, tinkamiausią keliamoms užduotims. O kaip tik dabar bene pats nepalankiausias laikas, kad pirktume naujutėlį kompiuterį.
Pirmiausia, jei norime turėti kuo ilgiau nesensiantį daiktą, reikia rinktis ne galingesnį procesorių ar madingesnį gamintoją, o kuo naujesnės kartos įrangą. Šiuo metu parduotuvėse naujausi kompiuteriai turi šeštos kartos „Intel“ procesorius. Nesvarbu, i3, i5 ar i7, keturi procesoriaus modelį apibrėžiantys skaičiukai geriausiu atveju bus užrašyti „6xxx“. Pavyzdžiui – „i5-6200U“.
Viskas su šiais kompiuteriais gerai, tačiau ar pirktumėte naujausią automobilio modelį salone, jei žinotumėte, kad po savaitės čia pasirodys atnaujinta to paties modelio versija?
„Intel“ gamintojams jau prieš mėnesį pradėjo tiekti septintos kartos „Kaby Lake“ procesorius, ir kompiuteriai su jais pasirodys rudenį. Tiesiog ne rugsėjo pirmąją, o kokį spalį. Nauji procesoriai geriau atkurs 4K vaizdą, kompiuteriai gaus ateityje tapsiančia itin svarbia USB-C jungtį ir net be atskiro vaizdo procesoriaus leis žaisti kai kuriuos dabar tiesiog neįkandamus tokios konfigūracijos kompiuteriams žaidimus. Ir akumuliatorių naudos kiek taupiau. Ne revoliucija, bet palaukti verta.
Jei esate „Apple“ gerbėjas, dabar tiesiog negalima nieko pirkti – turite imtis griežto taupymo. Šiais metais laukiamas istorinis geriausių darbinių nešiojamųjų „Apple“ kompiuterių „MacBook Pro“ atnaujinimas. Kodėl istorinis? Nes jau ketverius metus ši kompiuterių serija iš esmės nenaujinta. Pranašai žada kvapą gniaužiančių dalykų. Tačiau vėlgi – ne rugsėjo pirmajai. Gali tekti palaukti ir iki gruodžio, bet tai juk geriau, negu nuo gruodžio graužtis, kad nepalaukėt.
Jei vis dėlto ryžotės pirkti nešiojamąjį kompiuterį, tinkamą rimtiems žaidimams, 3D grafikos programoms ir t.t., vėlgi skubėti dabar būtų neprotinga. Toks kompiuteris kainuoja bent 2000 eurų, sveria kaip šaligatvio trinkelė ir platus kaip Aurimo Didžbalio bicepsas. Jei jau ryžotės tam, juk nesitenkinsite vidutiniu rezultatu?
O „Nvidia“ rugpjūčio 15 d. pristatė dešimtos kartos vaizdo plokštes mobiliesiems kompiuteriams. Ir tai ne šiaip atnaujinimas, o beveik revoliucija. Pavyzdžiui, „ GTX 1060“ pirmą kartą suteiks galimybę efektyviai žaisti mažiau negu 2 kg sveriančiais kompiuteriais. Ir bus tokia pati galinga, kaip dabartinė „GeForce GTX 980“, skirta stacionariems kompiuteriams. Apie tai, ką gali dvigubai spartesnė „GTX 1080“, nė nekalbėsime.
Be to, „GTX 1060“ – gerokai pigesnė. Kompiuteris su ja bus ir plonas, ir tekainuos 1500 eurų! Skamba kaip fantastika, tačiau išties nešiojamieji kompiuteriai su šiomis vaizdo plokštėmis jau pasiekė JAV parduotuves (su mokesčiais į Lietuvą „MSI GE62VR“ bus apie 2000 eurų). Tik Lietuvoje jų iki rugsėjo pirmosios nesitikėtume.
Trys pavyzdžiai, kurie parodo – planuojant ilgalaikį technologinį pirkinį svarbiausia ne spėti į akcijų traukinį. Ne pirkti pačius geriausius parametrus ar madingiausią gamintoją. Svarbiausia įsigyti tai, ko jums reikia. Ne daugiau (permokėsite ir niekada neatsipirks) ir ne mažiau (sutaupyti eurai neverti kelerių metų nepasitenkinimo).
Ačiū Dievui, kompiuteris nebėra tuštybės statuso simbolis – šią vėliavą perėmė išmanusis telefonas (dabar naujas „iPhone“ bendraklasių pagarbos pelnys daugiau negu visas madingiausių drabužių garderobas). Todėl galime kompiuterį vertinti kaip įrankį – pirkti pagal poreikį, o ne įnorį.
Todėl žinantieji, ko jiems reikia, gali visiškai nepaisyti to, ką čia prirašiau. O nežinantieji turėtų prieš pirkdami sužinoti.
