„Tai statybininku įsidarbinai, ar vėl telefoną testuoji?“ – „medinius“ juokelius laidė draugai ir pažįstami, mano rankose pamatę šią „plytą“. Šalia elegantiškojo „iPhone'o“ šis kietuolis atrodė kaip tikras griozdas. Ir jis tikrai toks yra: didelis (14,79 x 7,34 x 1,27 cm), storas (sveria 225 gramus), bet tvirtas.
Kadangi telefonas buvo suteiktas laikinai, sužinoti jo galimybių ribos negalėjau. Žinoma, kelis kartus tyčia (ir vieną kartą netyčia) jį numečiau ant medinių grindų, asfalto, šaligatvio plytelių, akmenų krūvos, merkiau į vandenį, užpyliau smėliu. Bet visa tai galima pavadinti standartiniu šio įrenginio testavimu.
Jo aprašyme nurodoma, kad telefonas atlaiko kritimą iš 1,8 metro aukščio ir gali panirti į 5 metrų gylį bei ten išbūti valandą. Pastarasis gebėjimas – su žvaigždute, mat norint taip giliai panerti reikia uždaryti porą sklendžių, saugančių garsiakalbius nuo didelio slėgio.
Kitu atveju telefoną leidžiama murkdyti iki 2 metrų gylyje (prieš tai įsitikinus, kad apsaugotos visos kitos jungtys).
Visos tos apsaugos šiek tiek erzina, be to, įkrovus telefoną jis vis primena užkišti „micro USB“ jungtį (šiuos priminimus galima išjungti). Garsiakalbius saugančios sklendės apskritai nėra paslankios, o jas vargais negalais uždarius garsas suprastėja dešimteriopai. Ir, pavyzdžiui, atsiliepus į skambutį atrodo, kad pašnekovas yra skruzdėlė, tupinti už 50 metrų ir kažką cypaujanti.
Na, bet jei labai reikia atsparaus telefono, prie viso to galima įprasti.
Ne tik vaiduokliams medžioti...
Gal telefonas jus sudomino ne dėl karinio lygio atsparumo, o dėl termovizoriaus? Puiku, jungiam pasižiūrėti, kaip tai veikia.
Termovizoriui skirta atskira akutė, įtaisyta nugarinėje dalyje, tiesiai virš vaizdo kameros. Telefono pristatymo Lietuvoje metu „Cat“ atstovai gyrėsi, kaip sunkiai ir ilgai dirbo su kolegomis iš „Flir“ (jie gamina termovizorius), kad sutalpintų tokį unikalų produktą į telefoną.
Tačiau viskas yra kur kas paprasčiau: „Flir“ dar prieš porą metų išleido „iPhone“ dėklą, galintį fiksuoti termines nuotraukas, o pernai pristatytas daugumai mobiliųjų įrenginių tinkantis priedas „Flir One“, turintis tas pačias galimybes (jo kaina – apie 250 Eur).
Taigi mobiliesiems įrenginiams pritaikytas termovizorius nėra naujiena, tik iki šiol niekas jo nebandė įmontuoti tiesiai į telefoną (išskyrus pavienius nežinomų kinų kompanijų žaisliukus).
Kadangi telefonas turi vieną programuojamą mygtuką kairiame šone, išsyk nustačiau, kad jį paspaudus įsijungtų termovizorius. Jis užsikrauna per maždaug 5 sekundes ir ekranas nušvinta violetiniais, raudonais ir geltonais atspalviais.
Bet kurioje ekrano dalyje galima iškelti temperatūros matuoklį (taško arba nustatyto ploto), taigi dar nieko nenufotografavus galima sužinoti apytikslę fiksuojamo objekto temperatūrą. Tarkim, žmonių vidutinė temperatūra yra apie 30 laipsnių (termovizorius fiksuoja paviršiaus temperatūrą). Užfiksavus nuotrauką jos nustatymus galima keisti, pvz., perkelti temperatūros jutiklius, keisti temperatūros spalvų gamą ir kt. Be to, visada išsaugoma ne tik terminė, bet ir paprasta nuotrauka, taigi visada galima pamatyti patį fotografuotą objektą.
Praktinių termovizoriaus panaudojimo būdų nėra daug, bet jų visada galima prisigalvoti. Tarkim, atėjus į restoraną nė šakutės nepalietus sužinoti atnešto maisto temperatūrą. Arba patikrinti, kaip ant žarijų kepa ką tik sužvejota žuvis. Pamatyti, kokie objektai namuose ar darbe skleidžia šilumą (televizorius, kompiuteris, „WiFi“ maršrutizatorius, šaldytuvo radiatorius, neseniai naudota mikrobangų krosnelė ir t.t.).
Galima net apsimesti detektyvu ir įvardinti neseniai liestus ar naudotus daiktus – jie dar kurį laiką būna šiltesni nei aplinka. Arba medžioti šilumą skleidžiančius vaiduoklius (per beveik tris savaites jų taip ir nesutikau).
Žiemą, tikėtina, termovizorius parodytų ir vietas, pro kurias į butą ar namą veržiasi šaltis, tačiau vasarą to patikrinti nepavyko.
Daugiau buitinių šio aparato panaudojimo būdų nesugalvojau. Jei kam įdomu, kaimynų per sieną termovizorius nerodo, nes jis fiksuoja paties objekto (šiuo atveju – sienos) šilumą. Dėl tos pačios priežasties termovizorius neveikia ir po vandeniu (jis visomis kryptimis fiksuoja jutiklį supančio vandens temperatūrą).
Žodžiu, man tai buvo tik žaisliukas, kurį rimtai (ne pramogoms) panaudočiau gal vieną ar du kartus per metus. Bet statybininkams, santechnikams, medžiotojams ir kitų specialybių atstovams jis, galbūt, suteiktų daugiau naudos.
Beje, jei domina techniniai dalykai – temperatūrą įrenginys korektiškai fiksuoja maždaug 15 metrų atstumu, o juo darytų nuotraukų raiška yra 640 x 480 tšk.
...bet ir pokemonams gaudyti
Telefonas turi ir dar kelias išskirtines savybes. Be minėtojo programuojamo mygtuko (jį galima naudoti ne tik termovizoriaus, bet ir kitų programėlių ar funkcijų įjungimui) įrenginys turi atskirą SOS mygtuką. Pastarasis, kad kas netyčia nepaspaustų, paslėptas po specialiu kištuku.
Dar jis turi programėlių katalogą, kuriame galima rasti įvairiausių specifinių aplikacijų statybininkams, ūkininkams, žvejams ir žmonėms, kurie mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį.
Pats niekada nebūčiau sugalvojęs to patikrinti, bet iš šio katalogo sužinojau, kad yra neįtikėtinai kvailų mokamų programėlių. Tarkim, 4,34 euro kainuojantis skaičiuotuvas stogdengiams. Arba tiek pat kainuojanti programėlė avių augintojams, kurioje galima įsivesti duomenis apie turimus gyvūnus (žodžiu, „Excel“ failiukas). Arba mokama programėlė, parodanti, kaip užrišti įvairius žvejybos mazgus (nors apstu ir nemokamų alternatyvų). Visų to katalogo įdomybių ir neišvardinsiu.
Vertinant iš techninės pusės, telefoną būtų galima priskirti prie vidutiniokų. Iš jų būrio šį įrenginį išskirtų nebent įspūdingas 3,800 mAh talpos akumuliatoriaus – jis kone dukart didesnis nei didelės dalies išmaniųjų! Ir tai tikrai jaučiasi. Pirmomis dienomis net nesupratau, kodėl jis taip ilgai ištveria neįkrautas.
Kadangi telefono testavimo pradžia sutapo su žaidimo „Pokemon Go“ išleidimu, jis ir tapo didžiausiu įrenginio „kankintoju“. Patikėkite, šis žaidimas tiesiog siurbia elektrą – jam reikia nuolat įjungto ekrano, GPS imtuvo, mobiliojo interneto. Tačiau „Cat S60“ visa tai nebuvo kliūtis: be įkrovimo jis ramiausiai ištverdavo 6 valandas nepertraukiamo pokemonų gaudymo (naudojant pritemdytą ekraną – ir dar ilgiau).
Žodžiu, kai tais pačiais pokemonų gaudymo keliais mynusi žmona iš rankinės traukdavo išorinį įkroviklį, šis telefonas išdidžiai rodė apie 60–70 proc. akumuliatoriaus įkrovimo lygį.
Dienų be pokemonų gaudymo praktiškai neturėjau, taigi įvertinti, kiek telefonas realiai laikytų normaliam žmogui, negaliu. Spėju, kartais panaršant internete, feisbuke, pažiūrint kelis filmukus, pafotografuojant ir trumpai pažaidžiant, telefonas turėtų be įkrovimo atlaikyti dvi, jei ne tris, paras.
Dar vienas privalumas: telefonas palaiko greitąjį akumuliatoriaus įkrovimą. Per valandą jį galima įkrauti apie 60 proc., o visiškai akumuliatorius įsikrauna per maždaug pustrečios valandos.
Vidutinioko viduriai
Kiti jo parametrai – ne tokie įspūdingi, bet tikrai neblogi. Tarkim, 4,7 colio įstrižainės ekranas – tik 1280 x 720 tšk. raiškos, bet ryškumu (t.y. šviesumu) jis gali konkuruoti su flagmanais. Tai galima suprasti: juk statybininkai, ūkininkai ir kiti potencialūs šio įrenginio pirkėjai daug laiko praleidžia lauke ir juo naudotųsi spiginant saulei.
Telefone įmontuotas aštuonių branduolių „Snapdragon 617“ procesorius (keturi – 1,2 GHz, dar keturi – 1,5 GHz) ir 3 GB operatyvinės atminties. Sakytum, nieko įspūdingo, bet veikia telefonas išties greit ir patikimai.
Dar jame yra 32 GB vidinės atminties – pakankamai vidutiniam naudotojui, o jei reikia daugiau, galima įsidėti „microSD“ atminties kortelę.
Vaizdo kameros (galinė – 13 mln. tšk., priekinė – 5 mln. tšk. raiškos) taip pat stebuklų nedemonstruoja ir už tokią kainą tikėjausi šio to geresnio, bet daugiausia problemų su jomis prietemoje, o dienos šviesoje vaizdai visai padorios kokybės.
Žodžiu, galėtų būti ir geriau, bet kai telefoną perki ne dėl techninių duomenų ar dizaino, šiuos trūkumus galima atleisti.
„Cat S60“ kaina Lietuvoje – apie 650 eurų.
