Atnaujinimai be kompromisų
Jei „Sony“ kuo ir išsiskiria iš kitų gamintojų, tai tuo, kad, nutarusi ką nors pagerinti, daro tai nepaisydama kainų. Todėl galime drąsiai teigti, kad „Bravia Z“ serijos televizorius įpirks toli gražu ne kiekvienas. Tačiau ir jų vaizdo kokybei sunkiai galės prilygti dauguma kitų šių laikų geriausiųjų.
Naujas televizorius turi naujai sukurtą 4K vaizdo procesorių „4K HDR X1™ Extreme“, kuris vaizdą gerina pasitelkęs iškart tris technologijas: objekto pagrindu veikiantį HDR reguliuojamą ryškumą, dvejopą duomenų apdorojimą bei „Super Bit Mapping™ 4K HDR“ triukšmo mažinimo technologiją.
Analizuodamas vaizdus ir atskirai koreguodamas kiekvieno objekto spalvą ir kontrastą, objekto pagrindu veikiantis HDR gali perteikti tikroviškiausią vaizdo tekstūrą. Ši technologija patobulina standartinio dinaminio diapazono HD turinį beveik iki 4K HDR kokybės.
Procesorius turi papildomą „Sony-exclusive“ sudvejintą duomenų bazę triukšmui sumažinti. Ji pašalina nepageidaujamą triukšmą ir pagerina kiekvieno vaizdo kokybę iki ypač aiškaus 4K vaizdinio.
„Super Bit Mapping 4K HDR“ sukuria švelnesnį, natūralesnį atvaizdą. Su 14 bitų signalo apdorojimu ji išskaido ryškias 8 bitų (FHD) arba 10 bitų (4K) šaltinio spalvos juostas, konvertuodama iki 14 bitų lygiavertės gradacijos su 64 kartus daugiau spalvų lygių. Tai leidžia grakščiai atkurti veidus, saulėlydžius bei kitas subtilios spalvų gradacijos reikalaujančias vietas.
Įdomiausia tai, kad, nepaisant aukščiausio lygio spalvų ryškinimo sprendimų, aukštos dinaminės raiškos, ir šios serijos „Sony“ televizorius neturi standartu virstančio „Ultra HD Premium“ lipduko, kuriuo žymimi daugelio gamintojų geriausius standartus atitinkantys 4K televizoriai.
Tiesa, taip yra ne todėl, kad Z serijos „Sony“ neatitinka kažkokių reikalavimų, o todėl kad užsispyrę japonai nutarė likti ištikimi savo pasirinktam standartų reikalavimui ir toliau žymi televizorius lipduku „4K HDR“.
Ar juoda jau yra tikrai juoda?
Po truputį prieiname prie ZD9 serijos „Bravia 4K HDR“ televizoriuje įmontuotos unikalios apšvietimo technologijos „Backlight Master Drive“. Kaip rašoma televizoriaus pristatyme, „leidžiančios pasiekti nepaprastą kontrastą bei išskirtinai tikslią plačią spalvų raišką.“
Ką ji išties leidžia, įsitikinsime nebent televizorių išbandę, o dabar galime tik pakalbėti apie tai, kam tokios išvis reikia ir kodėl būtent ji turi galimybių priartėti prie OLED ekranų. Ir kuo jau tie LG OLED tokie geri?
Viskas yra dėl juodos spalvos. Taip, taip, šviečiančių ekranų gamintojai labiausiai konkuruoja dėl to, kas pateiks geresnę tamsą! Nuo to laiko, kai idealiai juodą spalvą galėjusius atkurti plazminius televizorius pakeitė LCD ekranai, tai virto didžiausiu galvos skausmu.
Mat LCD ekranai patys nešviečia – jie tik kuria įvairias spalvas ir šviesos kiekį praleidžiančius filtrus, o apšviečiami yra LED lempučių. Tos šviečia nuolat, todėl šiek tiek prasimuša net pro visiškai juodą filtrą, tad dėl šios priežasties LCD televizorius vietoj juodos spalvos dažniausiai rodo tamsiai pilkšvą. Dėl to krenta visų spalvų ryškumas, mažėja kontrastas ir t.t.
Kompanijos LG gaminami OLED ekranai tos problemos neturi – juodos spalvos taškai čia nešviečia, tad veikia jie panašiai, kaip plazminiai. Deja, kainuoja irgi juodai daug.
LCD televizorių gamintojai mėgindami kelti kontrastingumą sugalvojo ekraną apšviečiančių LED lempučių šviesumą reguliuoti zonomis – tamsesnį vaizdą rodanti dalis ir apšviečiama silpniau. Taip gaunama beveik gera juoda spalva.
Deja, dažnai tai gadina bendrą vaizdą, prietemoje sunkiai įžiūrimos detalės išvis išnyksta, atsiranda griežtos linijos tarp juodų ir bent kiek apšviestų ekrano dalių. Šio metodo kokybė tuo geresnė, kuo daugiau yra apšvietimo zonų.
„Sony“ pasirinkta „Backlight Master Drive“ LED foninio apšvietimo technologija veikia neįtikėtinai tiksliai. Apšvietimą kuria beveik po ekranu esantis antras LED šviesos ekranas, kuris itin tiksliai atkartoja rodomą vaizdą ir apšvietimą fokusuoja labai siaurai. Tai leidžia atkurti vaizdą gerokai aukštesniu kontrastu bei sumažina šviesos difuziją ir tviskėjimo efektą, matomą kituose LED televizoriuose.
Taip yra teoriškai, praktiškai to dar nematėme. Tačiau jei pavyko bent priartėti prie OLED tikslumo, šis televizorius iškart gali jį ir aplenkti. Mat OLED puikiai atkuria juodą, tačiau kur kas silpniau sugeba šviesti balta spalva. LED kur kas ryškesni. Galbūt „Sony“ pavyko padaryti ir vieną, ir kitą?
Kiti privalumai ir trūkumai
Naujasis televizorius, kaip jau įprasta „Sony“ flagmanams, turi „Android“ operacinę sistemą su „Sony“ vartotojo sąsaja. Taigi visi įmanomi išmanumo privalumai yra tiesiog čia – televizorius gali ir pats failus siųstis, ir visų sistemų vaizdo medžiagą atkurti, ir IPTV paslaugą čia įdiegti nesunku, ir net žaidimus galima žaisti be problemų.
Vartotojo sąsajos turinio juosta leidžia patogiai, greitai ir intuityviai naršyti po turinį nepertraukiant TV transliacijos. Naujoji vientisa vartotojo sąsajos turinio juosta turi patobulintą navigaciją su balso paieška.
100 colių įstrižainės televizoriaus modelis komplektuojamas su grindų ir staliniu stovu, o 75 ir 65 colių įstrižainių modeliai turi tik stalinį stovą.
Tai – privalumai. Trūkumų spaudos pranešime lietuvių kalba „Sony“ nepaminėjo. Bet jis niekuo neypatingas. Britų šaltiniai nurodo, kad 65 colių įstrižainės modelis KD65ZD9 kainuos 4000 svarų, 75 colių įstrižainės KD75ZD9 – 7000 svarų, o 100 colių įstrižainės KD100ZD9 – 60000 svarų.
Na, bet ne visiems juk tai trūkumas. Juolab kad tokios klasės 4K raiškos LG OLED kainuoja šiek tiek daugiau.
