„Coolpad Torino S“ pristatymo Lietuvoje renginio metu „Coolpad“ atstovai žurnalistams į galvą kalė tris mantras, kurios lemia vartotojų pasirinkimą: dizainas, kaina ir galimybės. Kitaip sakant, atėjęs į parduotuvę išsirinkti telefono žmogus pirmiausia atkreipia dėmesį į dizainą, tuomet įvertina kainą, apžiūri galimybes ir tik tuomet gilinasi į tokias „smulkmenas“, kaip techniniai duomenys.
Aš telefoną renkuosi (ir kitiems renku) tiksliai atvirkštine tvarka, tačiau ginčytis nedrįsau – per daug pažįstu žmonių, kurie apie savo telefoną žino tik tris dalykus: spalvą, gamintoją ir numerį (t.y. savo telefono numerį).
Grožis reikalauja aukų
Taigi „Coolpad“, laikydamasi savo logikos, pagamino patrauklų ir pigų „Torino S“. Grožis, žinoma, subjektyvi sąvoka, o aš nesu madų ekspertas, bet telefonas man atrodo visai patraukliai ir neprimena pigaus kiniško žaisliuko.
Visą jo priekį dengia nežymiai užlenktas stiklas, įspraustas į vientisą plastmasinį korpusą, taigi telefonas yra dar ir tvirtas. Gamintojas tikina, kad jis ir po ilgo naudojimo nepradės girgždėti, kas būdinga pigiems telefonams su dangteliu.
Tačiau šiuo atveju pasitvirtina patarlė „grožis reikalauja aukų“: dėl užapvalintų kraštų ir glotnaus plastmasinio paviršiaus telefonas rankoje slidinėja. Yra du pasirinkimai: susitaikyti ir įprasti telefoną laikyti atsargiai, arba naudoti dangtelį. Toks aksesuaras netgi yra pakuotėje – peršviečiamas minkštos plastmasės įdėklas ne tik sumažina slydimą, bet ir leidžia jaustis ramiau.
Telefono išorės elementai išdėlioti taip, kaip ir galima tikėtis – garso ir užrakto mygtukai dešinėje briaunoje, ausinių jungtis – viršuje, „microUSB“ – apačioje, priekyje ir gale – kameros, nugarėlės apačioje – garsiakalbis. Atskiro paminėjimo verti du dalykai. Pirma – SIM ir „microSD“ kortelių dėklas. Jis išsitraukia iš kairės briaunos panaudojus komplekte įdėtą adatėlę. Įdomu tai, kad vartotojams suteikiamas pasirinkimas: naudoti dvi SIM korteles (vieną „micro“, kitą „nano“) arba vieną „microSIM“ ir vieną „microSD“ atminties kortelę.
Kitas dėmesio vertas objektas – pigiuose telefonuose retai sutinkamas (tiksliau, nesutinkamas) pirštų atspaudų jutiklis. Jis įmontuotas galinėje dalyje, tiesiai po kamera (ši nežymiai iššokusi, o atspaudų skaitytuvas įsmigęs, taigi juos nesunku atpažinti apčiuopomis).
Kas viduje?
Gana apie išorę, metas telefoną įjungti. Vidutinio dydžio telefone nušvinta 4,7 colio įstrižainės HD raiškos (720 x 1280 tšk.) ekranas – tokio dydžio ekranui jos pilnai užtenka. Į akis krenta 3 milimetrų (taip, išmatavau) briaunos tarp ekrano ir korpuso, bet estetikos tai negadina. Ir spalvos jo sodrios bei malonios akiai.
Bene rimčiausia ekrano problema – ryškumas: maksimaliai padidinus šviesumą jis nerėžia akies net būnant patalpoje, o lauke spiginant saulei tenka ieškoti pavėsio arba dangstyti telefoną delnu.
Telefone sukasi „Snapdragon 410“ procesorius (keturi branduoliai, 1,2 GHz). Kito gamintojo telefone šis procesorius paliko pusėtiną įspūdį, tačiau „Coolpad“ jį išnaudoja geriau. Situaciją, matyt, gelbsti ir 2 GB operatyvinės atminties (RAM).
Labiausiai būgštavau dėl pirštų atspaudų jutiklio: jei procesorius lėtas, per kiek laiko jis sureaguos į prisilietimą? Visgi nuogąstavau be reikalo, palietus pirštu telefonas įprastai atsirakinta per mažiau nei sekundę. Aišku, gamintojo žadamas „99,9 proc. tikslumas“ tėra klejonės ir kartais tenka patapšnoti kelis kartus, bet idealiai pirštų atspaudų nenuskaito ir aukščiausios klasės telefonai. Ir tai vis tiek yra patogiau bei greičiau nei atrakinti telefoną įvedant PIN kodą ar nubraižant kodą.
Beje, šis jutiklis gali įsiminti iki penkių pirštų atspaudų ir kiekvienam jų galima priskirti vis kitokią funkciją. Pavyzdžiui, smiliumi atrakinamas ekranas, bevardžiu aktyvuojamas skambutis antrajai pusei, o viduriniuoju įjungiamas „Facebook“. Svarbiausia negraibyti telefono nugarėlės kišenėje, nes gali įvykti nepatogių situacijų.
Taigi pirštų atspaudų jutikliai nebėra tik aukštos klasės telefonų išskirtinis bruožas. O tai, kad „Torino S“ turi 16 GB vidinės atminties, gimdo mintis apie tai, kad didieji telefonų gamintojai tiesiog lupikauja.
Keistas sprendimas – telefone veikia LTE ryšys, bet tik dviem dažniais (2100 ir 1800 MHz). Lietuvos operatoriai užmiestyje LTE ryšiui naudoja 800 MHz dažnį, taigi ten teks tenkintis 3G ryšiu. Iš kitos pusės, žemo dažnio LTE sparta nedaug skiriasi nuo 3G...
Naudingi (ir nelabai) niekučiai
Kaip ir dauguma, „Coolpad“ duoda ne grynaveislį „Android“ – jos telefonuose operacinė sistema turi kinų gamybos „apvalkalą“ pavadinimu „Cool UI“. Šios vartotojo sąsajos aplinkos išskirtinis bruožas yra tai, kad visos programėlės yra iškeltos į darbastalį, o atskiro „visų programų“ lango ji neturi. Retai naudojamas programėles galima arba sugrūsti į aplankus, arba pasinaudoti funkcija „slėpti programėlę“ (tai – tarsi atskirai programėlė, kurią įjungus rodomos visos paslėptos aplikacijos).
Telefone rasite ir šūsnį kinų sukurtų programėlių, skirtų įvairiausiems dalykams, nuo esminių funkcijų (žinutės, skambučiai, adresinė, fotoaparatas, muzika, vaizdo įrašai, orai) iki specifinių galimybių.
Tarkim, infraraudonųjų (IR) spindulių daviklį turinčiame telefone įdiegta nuotolinio pultelio programėle galima valdyti įvairius prietaisus namuose – televizorių, grotuvą, projektorių, oro kondicionierių, šviesą ir kt. Suderinus programėlę su kitais įrenginiais, nebereiks ieškoti daugybės skirtingų pultelių. Na, bent jau teoriškai. Praktiškai man pavyko prijungti tik televizorių, o kitus įrenginius pultelis-programėlė sugebėjo tik įjungti ir išjungti.
Dar vienas „žaisliukas“ – telefono aplinkai (kinai ją vadina „tema“) keisti skirta aplikacija. Nemėgstantiems standartinių „Android“ piktogramų ir dizaino turėtų patikti. Taip pat yra programėlė, kurią aktyvavus ir supurčius telefoną pakeičiamas jo ekrano fonas. Kam to reikia? Galas žino.
Turi telefonas ir virtualų „sargą“, pavadinimu „Cool Butler“. Ši programėlė stebi fone vykstančius procesus, gali išvalyti ir optimizuoti telefoną, ieškoti virusų ir kt. Tarkim, ji pastebėjo, kad „Facebook“ dažnai siekia sužinoti mano buvimo vietą ir pasiūlė tai užblokuoti. Taip pat ji leidžia užblokuoti mobiliojo interneto ryšį atskiroms programoms, blokuoti reklamas, atlaisvinti vietos telefone ir kt. Ar jos virusų apsauga verta pasitikėti nežinau, bet papildomos funkcijos man patiko.
„Šviežia mėsa“
Keletą ne kasdien sutinkamų galimybių siūlo ir skambučių aplikacija, pavyzdžiui, blokuoti nepageidaujamus skambučius ar SMS, įrašyti pokalbius. Pastaroji funkcija žurnalistams itin naudinga funkcija, tik prieš ją naudojant reikėtų atsakyti į paprastą klausimą: ar pasitikiu šiais kinais?
Nuosavą programėlę „Coolpad“ sukūrė ir fotoaparatui. Be įprasto fotografavimo ji turi ir „Pro“ režimą, kuriame rankiniu būdu galima valdyti visus pagrindinius nustatymus (baltos spalvos balansą, ISO, ekspoziciją, fokusavimą, spalvų sodrumą, kontrastą). Dar vienas fotografavimo režimas skirtas asmenukių mėgėjams: nukreipus objektyvą į veidą parodomas žaismingas aprašymas ir spėjamas amžius (tarkim, aš vieną kartą buvau „potencialus dievas 24“, kitą – „šviežia mėsa 19“; man 29-eri, jei ką).
Nors „Torino S“ fotoaparato raiška siekia tik 8 mln. tšk. (priekinės kameros – 5 mln. tšk.), nuotraukų kokybė nustebino. Žinoma, su flagmanais nepalyginsi, bet kaip vidutiniokui – labai gerai.
Gera žinia – telefone nebuvo įdiegta krūva nereikalingų žaidimų, ką mėgsta kai kurie kinų gamintojai. Bloga – abiejuose modeliuose naudojama antrus metus skaičiuojanti „Android Lollipop“ operacinės sistemos versija ir gamintojas neatskleidžia, ar jų savininkai kada nors gaus „Android Marshmallow“ (ar, tuo labiau, vėliau šįmet pasirodysiančią „Android Nougat“). Be to, nors telefonai gauna automatinius atnaujinimus, liepos viduryje „Torino S“ buvo tik balandžio 1-osios „Android“ saugumo naujiniai, o „Max“ – gegužės 1-osios.
„Torino S“ pristatymo metu Lietuvoje kainavo 179 eurus, straipsnio rašymo metu jį buvo galima įsigyti už 162 eurus.
„Max“ pliusai ir minusai
Antrasis kankinys – „Coolpad Max“. Tai – aukščiausios klasės „Coolpad“ telefonas, kuriuo prekiaujama Vakarų šalyse. Tai atspindi ir jo techniniai parametrai. Trumpai apie juos:
Ekranas: 5,5 colio įstrižainės IPS LCD, „Full HD“ raiškos. Kitaip nei pigiojo giminaičio, šis ne tik rodo kokybiškai, bet ir yra ryškus;
Procesorius: „Snapdragon 617“, aštuoni branduoliai (keturi 1,5 GHz, dar keturi 1 GHz taktinio dažnio). Veikia stabiliai ir pakankamai greit susitvarko su kasdienėmis užduotimis, bet mėgsta pakosčioti, ypač gavęs sudėtingesnę užduotį, tokią kaip „Candy Crush“;
Atmintis: 64 GB vidinės atminties ir 4 GB RAM. O kam čia smulkintis?
Akumuliatorius: 2800 mAh talpos. Dėl taupaus procesoriaus, įprastai naudojant be įkrovimo telefonas atlaikė vidutiniškai dvi paras ar daugiau – labai neblogai. Situaciją gerina tai, kad telefonas turi greitojo įkrovimo funkciją – naudojant komplekte esantį įkroviklį akumuliatorius nuo 7 proc. iki 100 proc. įsikrovė lygiai per valandą;
Kameros: pagrindinė – 13 mln. tšk. raiškos, f/2.0, dviejų spalvų LED blykstė; priekinė – 5 mln. tšk. raiškos. Labiausiai pasigedau optinio vaizdo stabilizavimo, kas gana įprasta tokio kainų segmento įrenginiuose. Kokybė – panaši kaip „Torino S“ (gal per grūdą geresnė). Ir dėl to šiek tiek liūdna – po pigesniojo modelio iš „Max“ tikėjausi daugiau;
„Max“ taip pat turi pirštų atspaudų jutiklį, dvigubą SIM kortelių dėklą (su galimybe naudoti „microSD“), bet jame nėra IR daviklio, taigi pultelio šis telefonas neatstos. Jo korpusas – labiau kampuotas ir pagamintas iš metalo.
Viduje viskas – kone identiška „Torino S“: tos pačios programos, tos pačios funkcijos... Su viena išimtimi. „Max“ turi programėlę pavadinimu „Asmeninė erdvė“, kuri leidžia telefone susikurti atskirą prieigą, apsaugotą nuo pašalinių. Joje galima turėti atskirus socialinių tinklų prisijungimus, saugoti atskirus dokumentus, privačias nuotraukas, įrašus, net telefono numerius. Svarbiausia, kad apie visa tai nesužinotų antra pusė.
„Coolpad Max“ prekyboje turėtų pasirodyti šį ar ateinantį mėnesį ir kainuos apie 350 eurų.
Taigi tokie tie „Coolpad“. Sakytum, neblogi įrenginiai, kokybiškai surinkti, ne itin brangūs...
Tačiau vienas dalykas man neduoda ramybės. Kiti gamintojai, ypač mažesni, siūlo labai panašius (tiek galimybėmis, tiek kaina) įrenginius. Kodėl reikėtų rinktis būtent „Coolpad“? Į šį klausimą atsakyti negaliu.
Testavimui skirtus telefonus „Coolpad“ suteikė neribotam laikui.
