Išmanusis laikrodis, kuris bandė prailginti mano gyvenimą

2016 m. gegužės 16 d. 09:43
Kas nutiks sustabarėjusiam žurnalistui į rankas įbrukus sportininkams skirtą laikrodį? Ne, bėgioti nepradėjau. Bet pustrečios savaitės su „Garmin Vivosmart HR“ įnešė šiek tiek pokyčių į gyvenimą žmogaus, kurio labiausiai judantys raumenys yra rankų pirštuose.
Daugiau nuotraukų (6)
Kažkas suskaičiavo, kad žmonės, dirbantys kompiuteriu, vidutiniškai per valandą sudegina 34 kalorijas (palyginimui, ugniagesiai – 748 kalorijas). Dar didesnė blogybė, kad klaviatūros vergai visą darbo dieną praleidžia sėdėdami, o užpakalį pajudina nebent eidami pietauti.
Aš – ne išimtis: sėdžiu, spaudau mygtukus ir apverktinai lėtai deginu kalorijas. O už lango jau be penkių minučių vasara.
Gavęs pasiūlymą išbandyti bėgikams skirtą išmanųjį laikrodį net prunkštelėjau – bėgimas dar mokykloje, kai turėjau idealų KMI, buvo nemėgstamiausias sportinis užsiėmimas. Na, nebent sprintas, bet tik dėl to, kad šioje rungtyje nelikdavau paskutinis.
Laikrodį priėmiau tik dėl to, kad jis ne tik seka sportinius rezultatus, bet ir turi keletą išmaniųjų funkcijų. Taigi ko vertas sportinės apyrankės ir išmaniojo laikrodžio mišinys, kainuojantis apie 150 eurų?
Funkcijos
Gautoje dėžutėje, be paties laikrodžio, dar buvo specialiai jam pritaikytas USB įkroviklis ir naudojimo instrukcija. Pats laikrodis turi apie 2,5 cm įstrižainės nespalvotą lietimui jautrų ekranėlį, kuriame galima matyti ne tik laiką, bet ir širdies ritmą, nueitus žingsnius, įveiktą atstumą, užliptus laiptus, sudegintas kalorijas, intensyvią veiklą (tam priskiriamas ne tik bėgimas, bet ir spartus ėjimas, lipimas į kalną ir pan.), orų informaciją*, gautas žinutes*, pranešimus*, skambučius*, valdyti muzikos grotuvą* ir kt.
Žvaigždutėmis pažymėjau dalykus, kurie veikia tik tuomet, kai „Vivosmart HR“ turi nuolatinį ryšį su telefonu (tam naudojamas „Bluetooth“). Apie tai, kodėl visa tai išskyriau, dar paaiškinsiu vėliau.
Bet pirma papasakosiu, kaip tas laikrodis veikia. Prieš pradedant naudoti reikia įkrauti jo bateriją. Kroviklis prisijungia vidinėje laikrodžio pusėje, o kitame laido gale yra USB jungtis, kuriai teks susirasti laisvą jungtį (pvz., kompiuteryje ar panaudoti telefono įkroviklio kištuką). Šis procesas trunka kelias valandas, pilnai įkrautos baterijos užtenka maždaug 4–5 dienoms – tai žada ir gamintojas. Ir tai yra labai neblogas rezultatas, atsižvelgiant į visas laikrodžio funkcijas ir vos 30 gramų svorį.
Ant rankos jį reikia prisegti tvirtai, kad nejudėtų ir nuolat būtų prisispaudęs – antraip vidinėje „Vivosmart HR“ pusėje esantis širdies ritmo matuoklis neužfiksuos kraujagyslių tvinkčiojimo (dar patikimiau jis veikia dėvint laikrodį vidinėje riešo pusėje, bet tuomet naudotis kitomis funkcijomis tampa itin nepatogu).
Kitas veiksmas – susieti laikrodį su telefonu. Tam atlikti reikia nemokamos programėlės „Garmin Connect“ (ji prieinama ir „Android“, ir „iOS“ platformose) ir žiupsnio kantrybės. Laikrodis keliolika minučių spyriojosi ir nenorėjo draugauti su mano telefonu, atrasdamas vis naujų pasiteisinimų, bet galiausiai prisijungė ir paprašė informacijos apie mane – ūgio, svorio, amžiaus ir kt. Įdomu tai, kad pasirinkti metrinės sistemos programėlė neleido, todėl teko „gūglinti“ savo parametrus svarais ir pėdomis.
Viskas – laikrodis veikia ir matuoja mano širdies tvinksnius bei judėjimą. Puiku, grįžtu prie darbų.
Įkyrus motyvuotojas
Neilgam: praėjus maždaug pusvalandžiui laikrodis suvibruoja, jo ekrane šmėsteli užrašas „Move!“ (liet. pasijudink), o šalia laiko atsiranda „tinginio juosta“, išsyk nutįsusi per pusę ekranėlio. Atsistoju, prieinu prie lango, pabendrauju su kolega Arnoldu, dar patrypčioju ir grįžtu į darbo vietą. „Tinginio juosta“ kokia buvo, tokia ir liko. „Velniai nematė“, – pagalvoju ir grįžtu prie darbų.
Po keliolikos minučių užmetu akį į laikrodį – „tinginio juosta“ pailgėjusi. Dar po maždaug pusvalandžio ji pasiekia ekrano viršų ir laikrodis vėl suvibruoja: „Move!“ Pietus jau pavalgiau, todėl nusprendžiu užsikaisti arbatos. Pasivaikščiojimas nuo darbo vietos iki virdulio, tuomet iki kriauklės, atgal į virdulio vietą, pastypčiojimas kol vanduo užkais ir grįžimas į sėdimą padėtį truko apie 4 minutes. „Tinginio juosta“ nepasikeitė – liko prilipusi prie ekrano viršaus. Nusprendžiu, kad laikrodis sukčiauja, todėl iki darbo pabaigos nebekreipiu į jį dėmesio. Taip abu ir pratylim: jis – sukaupęs panieką dėl šeimininko nejudėjimo, aš – dėl jo priekabumo.
Pakeliui namo užsuku į parduotuvę, o laikrodis pripažįsta, kad rinkdamas maistą išties judėjau ir tyliai pasveikina išnaikinus „tinginio juostą“. Tačiau grįžus, pavalgius ir prisėdus prie mėnesio užsiėmimo, dėlionės, kompanionas vėl birbia: „Move!“ Kur tuose namuose eiti? Et, tiek to, dėlionė pati nesusidėlios. Iki vakaro nesišnekame.
Visa tai pasakoju tik tam, kad suprastumėte, kaip dažnai ir įkyriai laikrodis ragina pajudėti. Vos susikaupiu rašyti tekstą – „Move!“ Vairuoju automobilį – „Move!“ Skrendu lėktuvu – šok lauk ir „Move!“ Šeštadienis, 9 valanda ryto – gana miegoti, „Move!“ Ir taip be galo. Žinoma, tokie raginimai naudingi ir neretai išties paskatina pakelti užpakalį, bet kartais sutrukdo labai netinkamu laiku.
Motyvuoja laikrodis ir kitais būdais. Pavyzdžiui, jame numatytas „iššūkis“ – kasdien laiptais užlipti bent 10 aukštų. Anksčiau apie tai niekada nepagalvodavau, bet turėdamas laikrodį praktiškai kiekvieną rytą į redakcijos 3 aukštą kildavau laiptais, o ne liftu. Apskritai, laiptus ėmiau rinktis dažniau. Vien dėl to, kad laikrodis nepalaikytų visišku tinginiu.
Taip pat įrenginys skatina kasdien nueiti daugiau žingsnių nei ankstesnę dieną ir per savaitę aktyvia veikla užsiimti bent 150 minučių. Abi savaites, kol jį turėjau, šį iššūkį įgyvendinau, mat aktyvia veikla laikrodis laikė ne tik bėgimą, bet ir ilgesnius pasivaikščiojimus (rytinė mankšta kažkodėl netiko).
Pirmą savaitę tris dienas praleidau Budapešte, kur vyko Inovacijų forumas. Vengrijos sostinėje padėjau apie 50 tūkst. žingsnių ir nukulniavau apie 40 kilometrų, o kopimą į kalną su Laisvės statula laikrodis įvertino kaip užlipimą į 47 aukštą (kažkodėl nusileidau 59 aukštus, bet kas gi skaičiuoja). Antrą savaitę „ištraukė“ pasivaikščiojimai po „Login“ sales ir apsilankymas Pakruojyje, tiesa, rezultatas buvo perpus kuklesnis.
Dantų valymosi sprintas
Ar įrenginys yra tikslus? Ir taip, ir ne. Nueitą atstumą jis apskaičiuoja pakankamai teisingai – bent jau žemėlapio matavimai buvo panašūs. Be to, jei neatitinkate standartų, programėlė leidžia pačiam nustatyti vidutinį savo žingsnių ilgį einant ir bėgant.
Didesnė problema ta, kad laikrodis žingsnius skaičiuoja visada, kai juda ranka, nesvarbu, eini ar sėdi vietoje. Atitinkamai auga ir nueitas atstumas. Vieną rytą specialiai fiksavau skaičius, rezultatai tokie:
* Naktį, miegodamas ir nė sykio neatsikėlęs iš lovos nuėjau 160 žingsnių, įveikiau 120 metrų ir buvau sudeginęs 573 kalorijas (įskaitant neaktyvias kalorijas);
* Dantų valymasis pridėjo 350 žingsnių, apie 280 metrų ir 16 sudegintų kalorijų;
* Rytinė mankšta sąskaitą papildė 260 žingsnių, 260 metrų ir atėmė 28 kalorijas (į mankštos programą ėjimas ar bėgimas, žinoma, neįtrauktas).
Išvada: kruopščiai valydamasis dantis gali visą pasaulį apkeliauti. Beje, šį trūkumą ilgainiui ėmiau naudoti kaip funkciją: „Vivosmart HR“ pareikalavus pajudėti, tiesiog pamosuodavau ranka.
Tikslumo stinga ir fiksuojant užliptus aukštus: kartais vietoje dviejų įskaitė vieną ar vietoje trijų – du (tai iliustruoja ir minėtasis kalno pavyzdys – kaip galima aukštyn užlipti 12 aukštų mažiau nei nusileisti žemyn?).
Miego ritmo rezultatai atrodė gana patikimi, bet tik kai savo nustatytomis valandomis išties miegodavau. Tarkim, puikiai išsimiegojus laikrodis pripažindavo, kad naktį mažai varčiausi ir turėjau ilgų „giliojo miego“ fazių, o miego trūkumą padėdavo paaiškinti prabudimai ir muistymaisi.
Daugiau problemų kildavo tada, kai miego valandos nesutapdavo (pvz., savaitgaliais) – ramiai sėdint priešais televizorių po 23 valandos laikrodis konstatavo, kad aš jau „miegu su prabudimais“, o ryte, net fiksuodamas „gilų miegą“, nesibodėdavo vibravimu pranešti apie gautą el. laišką, žinutę ar paraginti pajudėti.
Keisti reikalavimai
Na ir, žinoma, išmaniosios funkcijos. Susijungęs su telefonu laikrodis nuolat rodo informaciją apie orus, praneša apie skambučius, gautus įspėjimus ar žinutes iš socialinių tinklų, el. paštu, SMS ir kitais būdais. Ir visa tai veikia išties puikiai bei patogiai.
Straipsnio pradžioje šias funkcijas žvaigždutėmis pažymėjau todėl, kad norint jomis naudotis laikrodį reikia nuolat būti sujungus su telefonu „Bluetooth“ ryšiu. Be to, laikrodis turi vieną kvailą reikalavimą – telefone nuolat laikyti įjungtą vietovės nustatymą (GPS). Vos jį išjungus laikrodis atsijungia, o telefone pasirodo pranešimas, kad „Vivosmart HR“ reikia žinoti buvimo vietą. Ir visų išmaniųjų funkcijų nelieka, o judėjimo, širdies plakimo ir kitus duomenis laikrodis kaupia vidinėje atmintyje.
Didžiausia kvailystė ta, kad laikrodis buvimo vietos informacijos niekur nenaudoja. Tarkim, jis nesaugo informacijos apie tai, kada ir kur vaikščiojau ar bėgiojau, programėlė nerodo žemėlapio. Vienintelis dalykas, susijęs su vieta, yra orų informacija. Tačiau juk miestą aš galėčiau nustatyti ir pats – kodėl reikia nuolatinės prieigos prie GPS?
„Na ir kas?“ – paklausite. Ogi tas, kad GPS ir nuolatinis „Bluetooth“ ryšys siurbia telefono bateriją. Tomis dienomis, kai laikrodį laikydavau nuolat sujungtą su telefonu, pastarasis išsikraudavo dar neatėjus vakarui, nors įprastai tuo metu būna likę bent pusė akumuliatoriaus.
Todėl paskutinėmis testavimo dienomis, taupydamas telefono akumuliatorių, tiesiog atjungdavau laikrodį ir leidau jam kaupti informaciją, o prieš grąžindamas paskutinį kartą sinchronizavau jį su telefonu.
Paskutinė išpažintis: laikrodį norėjau kelioms dienoms perleisti bėgioti mėgstančiam pusbroliui ir kolegai Sauliui, tačiau to padaryti nepavyko, nes laikrodis niekaip nesusikalbėjo su jo telefonu – visą pusvalandį maigiau, bet jo telefone įdiegta „Garmin Connect“ programėlė kategoriškai atsisakė prijungti „Vivosmart HR“. Vėl atstačius laikrodžio gamyklinius parametrus, prie maniškio telefono jis prisijungė iš pirmo sykio.
Išvada
Per pustrečios savaitės bėgioti nepradėjau, svorio nenumečiau ir ilgiau nemiegu. Užtat ir be laikrodžio jaučiu, kad per ilgai užsisėdėjau ir reikia pasijudinti, liftą dažniau iškeičiu į laiptus, vieną ar dvi stoteles autobusu – į pasivaikščiojimą. Taigi motyvacijos laikrodis nepašykštėjo. Be to, jos įpūtė ne keikdamas už tingumą, o girdamas už pasiekimus ir skatindamas.
Taigi jei reikia skatintojo, trūksta motyvacijos ar tiesiog norite kasdien būti geresnis žmogus nei buvote vakar, „Vivosmart HR“ pasistengs tai išpildyti. Galbūt jis nebus idealiai tikslus, kartais pasispyrios, prašys daugiau nei iš tiesų reikia, bet jis labai stengsis.
Juk visa tai – dėl brangiausio jūsų turto, sveikatos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.