Jei negali judėti, pasikelti iš lovos ar vežimėlio, nevaldai rankų ar kojų, teks balsu pasikvieti pagalbą, net jei nori tik įjungti šviesą kambaryje. O ką, jei galėtum tiesiai kreiptis į šviestuvą, kad jis įsijungtų? Jau egzistuoja balsu valdomi televizoriai ir tie patys šviestuvai. Tačiau tai tik brangūs atskiri įrenginiai ir supranta jie nebent anglų, vokiečių, ispanų ar kinų kalbas.
„Apsiversti lovoje, įjungti ar išjungti šviesą, valdyti buitinę techniką, išsikviesti medikų pagalbą, o gal paprasčiausiai užtraukti užuolaidas ar perjungti televizijos kanalą.
Galimybė veiksmus inicijuoti balsu padidintų fiziškai neįgalaus žmogaus savarankiškumą, pagerintų jo gyvenimo kokybę bei leistų sumažinti slaugos personalo poreikį“, – apie neįgaliesiems skirto lietuvių kalbą suprantančio valdymo įrenginio naudą pasakojo mokslininkų grupės vadovas, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Dalius Navakauskas.
Projekto užuomazgos gimė jau seniai – dar tuomet, kai mokslininkas gynėsi savo disertaciją. Tyrinėjimai atvedė prie galutinio varianto – vykdant Lietuvos mokslo tarybos remiamą technologinės plėtros projektą buvo suprojektuotas, įgyvendintas, laboratorinėmis ir imitacinėmis realiomis sąlygomis išbandytas neįgaliesiems skirtas valdymo lietuviška šneka įrenginio maketas.
Išskirtinė įrenginio ypatybė – veikimas realiu laiku. Balsu duota komanda iš karto atpažįstama ir vykdoma. Be to, kitaip negu panašūs įvairių gamintojų sprendimai, šis įrenginys nereikalauja prisijungti prie interneto. Neįgalusis visuomet privalo turėti galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, jis negali priklausyti nuo darbo stoties ar interneto ryšio, mobiliojo tinklo, nes šie gali sutrikti. Šiam įrenginiui užtenka tik elektros.
Komandos vykdomos trimis būdais. Vienas jų – per ant įrenginio esančią anteną, kuri „ZigBee“ protokolu (panašiu į visiems puikiai žinomą „Wifi ryšį) pasiunčia signalą.
„Reikia įsigyti „ZigBee“ imtuvą, prijungti prie įrangos, kurią norėsite valdyti, jį suprogramuoti ir susieti su garsu. Tai nėra sudėtinga. Procesas panašus į naujo TV pultelio susiejimą su televizoriumi“, – aiškina D. Navakauskas.
Antrasis būdas – infraraudonaisiais spinduliais tiesiogiai siunčiamas tam tikras kodas. Panašiai pulteliu valdomas televizorius. Tam tikras veiksmas susiejamas su neįgaliojo ištarta komanda.
Paskutinis būdas – signalo perdavimas laidais. Šiuo atveju valdymo įrenginys gali būti sujungiamas su neįgaliojo vežimėliu, išmaniąja lova ir pan.
„Įrenginio lietuviškos šnekos atpažinimo tikslumas siekia net 97 proc., jis puikiai prisitaiko prie garso signalų ir aplinkos sąlygų pokyčių. Net jei neįgalus žmogus nesugeba aiškiai ištarti žodžių, veiks lygiai taip pat puikiai. Valdymas individualizuotas – komandos įrašomos jas tariant tam asmeniui, kurio nurodymai vėliau ir bus atpažįstami“, – sako mokslininkas.
Neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška kalba įrenginys gali būti naudojamas namuose, darbe ar medicinos įstaigose. Esant poreikiui jį galima nesunkiai pritaikyti pramonėje ar net gamtosaugoje.
Lietuvos neįgaliųjų gyvenimą galimai palengvinsiantis prietaisas jau laukia savo investuotojų, kurie pritaikytų technologijas atitinkamoje srityje.
