Pirmas įspūdis: žaisliukas
Išpakuota balta plastikinė dėžutė ovaliais kampais geriausiu atveju primena dviejų išorinių standžiųjų diskų laikmeną ar kiek mažesnį negu standartinis NAS įrenginį. Tai nėra pats mažiausias tokio tipo kompiuteris rinkoje ir paslėpti jį kur nors už televizoriaus būtų gana sunku.
Tačiau akivaizdu, kad ACER ir nenorėjo, kad jį slėptume. Atvirkščiai – jis skirtas puikuotis matomiausioje kambario vietoje kur nors šalia televizoriaus.
Įjungus kompiuterio apačioje nušvinta balta stalą apšviečianti lemputė. Šiek tiek primena tuos „tiūnintus“ kaimiečių „golfus“ su po dugnu įrengtu mėlynu apšvietimu ir įsivaizduojančiu, kad jį veža skraidančioji lėkštė, vairuotoju.
Viršuje įrengtos dar keturios LED lemputės, kurių mirksėjimas rodo, kad veikia standusis diskas, internetas ir t.t. Pasijutau labai dėkingas dizaineriams, kad ir jas padarė baltas, o ne įvairių spalvų. Nors būčiau dar dėkingesnis, jei jų visai nebūtų, – kai vakare išjungęs šviesą žiūri filmą, bet koks mirksėjimas erzina.
Ten pat, viršuje, ir vienintelė įžvelgiama ertmė korpuse – SD kortelės skaitytuvo lizdas. Paprasta, išmanu ir naudinga – kompiuteris juk ir skirtas saugoti namų pramogas, tad ir nuotraukas.
Visos jungtys ir mažulytis, vos užčiuopiamas įjungimo mygtukas – gale. 4 USB lizdai (2 iš jų – USB 3), HDMI ir 2Mini DisplayPort DP“ jungtys, ausinių lizdas ir interneto kabelio lizdas.
Viskas. Deja. Man, pavyzdžiui, labai reikėtų, kad pramogų centras, kuris yra ir muzikos grotuvas, turėtų optinį ar kitokį S/PDIF skaitmeninio garso išvesties lizdą – būtent taip prijungiu jį prie stiprintuvo. Nėra.
Įjungus: veikia puikiai… po kelių dienų
Iš anksto įsitikinusius, kad toks kompiuteris savo galia sunkiai įveiks skaitliklius, turiu nuvilti. Man duoto bandyti modelio viduje tilpo penktos kartos 2,1 GHz dažnio „Intel Core I3-5010U“ procesorius, 8 GB RAM atmintinė ir 4 TB atminties. Taip, taip – keturių terabaitų standusis diskas! Tiksliau, du 2,5 colio diskai (standartiniai, kaip nešiojamuosiuose kompiuteriuose) po 2 TB. Yra ir trečias diskas, kuris gali būti iki 2TB dydžio, bet jis jau nekeičiamas.
Taigi procesoriaus galios ir operatyviosios atminties visiškai pakanka, kad kompiuteris be vargo atkurtų net 4K raiškos filmus (gali), palaikytų vienu metu du ekranus (gali), atkurtų bet kokio formato muzikos failus ir leistų dirbti su daugeliu vidutinio pajėgumo reikalaujančių programų.
Rimtiems žaidimams, tiesa, jis nepritaikytas. Nėra versijos su galingesne vaizdo plokšte. Bet tai būtų ir neįmanoma – šis kompiuteris neturi nė vieno ventiliatoriaus, veikia absoliučiai tyliai, tad galinga vaizdo plokštė tokiame mažame korpuse tiesiog akimirksnių perkaistų.
4 TB vidinės atminties pakaks ne tik jūsų šeimos, bet ir visų giminaičių asmeninėms nuotraukoms, muzikos ir vestuviniams filmams saugoti. Visi lietuvių gausiai vagiami filmai netilps, bet pusmetį Holivudo produkcijos laikyti galėsite.
Tiesa, realiai naudotis galima 2,8 TB vidinės atminties, nes pagal nutylėjimą gamintojai diskus sujungė į diskų masyvą RAID. Kam to reikia? Oficialiai – kad net atsiradus disko gedimui visi jūsų failai būtų saugūs.
Deja, pirmosiomis dienomis, kol tą masyvą indeksavo, kompiuteris veikė lėčiau negu mano išsaugotas 2002 m. nešiojamasis „Toshiba“ su „Intel Celeron“ procesoriumi.
Bet indeksacijai pasibaigus kompiuteriukas pradėjo dirbti tiesiog pasišvilpiniuodamas. Jokių erzinančių strigimų ar laukimo. Tiesa, prie interneto buvau prijungęs laidu, tad koks būtų veikimas su „Wi-Fi“, nepasakysiu.
Unikalios „Acer“ paslaugos, kurias… ištryniau
„Revo Ona“ man atkeliavo su „Windows 8.1“ operacine sistema. Tiesa, „Acer“ labai maloningai iškart nustatė, kad sistema pasileistų darbo ekrano režimu, tad vizualiai pernelyg nesiskyrė nuo „Windows 7“.
Labiau nustebino iškart ekrane rodomų „Acer“ programų gausa. Visokie kompiuterio priežiūros pagalbininkai buvo ištrinti iš karto – niekada nemėgau, kai mano operatyvinę atmintį okupuoja visokios realiam darbui trukdančios ir nebūtinos prielipos.
Įdomesnė pasirodė „Acer“ asmeninio debesies koncepcija ir specialių „Acer BYOC“ programėlių grupė. Jei būčiau turėjęs daugiau laiko ir poreikio, gal netgi būčiau tą savo debesį pasidaręs (BYOC – pirmosios anglų kalbos žodžių „pasidaryk savo paties debesį“ raidės).
Iš esmės tai tiesiog patogus ir tobulas būdas susikurti namų serverį, prie kurio turinio galėsi prisijungti ir jį sinchronizuoti iš bet kurio pasaulio krašto, bet kokio įrenginio. Ir, kadangi jokių debesies saugyklų nesinuomojate, tai dar ir nemokama.
Programėlės „abPhoto“, „abDocs“, „abMusic“, „abFiles“ užtikrina priėjimą prie įvairaus saugomo turinio, o „Revo One RL85“ kompiuteris toks ekonomiškas, kad gali būti nuolat įjungtas ir taip virsti asmeniniu namų NAS duomenų serveriu.
Man to nereikėjo, taigi šį sykį visas BUOC programėles išmečiau lauk. Savanoriškai atsisakiau vienos iš unikalių šio kompiuterio funkcijų, bet nesiteisinsiu.
Galiausiai pasilikau tik „Acer Revo Suite“ programą, kuri leidžia šį kompiuterį susieti su savo išmaniuoju telefonu (į jį reikėjo parsisiųsti „Android“ programėlę „Acer Revo Suite“). Telefoną ji paverčia lyg nuotolinio valdymo pultu.
Panaudojus: geras visko grotuvas
Mano bandytos konfigūracijos kompiuterio namų pramogoms tikrai pakako. Įdiegus jam priklausiusią nemokamą „Windows 10“, „Acer“ programėlės pačios atsikabino, jokių keistenybių kompiuteris nedemonstravo, tad veikė netgi greičiau.
Kai kas gal nesupranta, kodėl reikia pirkti televizoriui kompiuterį, jei dabar ir televizoriai jau išmanūs, ir visokių specialių grotuvų pilna? Atsakymai yra keli, tačiau kiekvienam, bent pabandžiusiam televizorių patobulinti kompiuteriu, jokių klausimų nė nekiltų.
Pirmiausia – mano televizorius neišmanus, o sena ir vis dar gerokai kokybiškiau už išmaniausius LED gražuolius spalvas bei vaizdo kontrastą rodanti „plazma“. Antra – kad ir koks išmanusis televizorius ar priedas prie jo būtų, jis visuomet ko nors negali.
Gal prisijungia prie tos paslaugos, o kita jam neprieinama. Gal atkuria vieno formato failus, o kitų nemato. Gal turi tą programėlę, o tos nė nesiruošia kurti. Lyg ir gerai, bet reikia kompromisų.
Kai prijungi kompiuterį – jokių kompromisų nebereikia. Net jei pasikeis visų failų formatas, atkūrimo standartai ar naršyklių leidimai, kompiuteris tiesiog atsinaujins ir veiks toliau. Gal ateityje taps lėtokas, bet vis tiek veiks. Ir joks gamintojas savo svetainėje niekada neparašys, kad šio produkto nuo šiol nebepalaiko.
Taigi kompiuteris yra geriausias visų medijų grotuvas. O kitus imame tik todėl, kad pigiau ir ekonomiškiau. Taškas.
Panaudojus ilgiau: klaikus valdymas
Todėl dvigubai liūdniau, kad jei jau pasiryžai ir įsigijai tokį nepigų „Revo One“ grotuvą (beje, man duotos konfigūracijos modelis kainuoja apie 550–650 eurų, o brangiausio modelio su „Intel i5“ procesoriumi kaina gali artėti prie 1000 eurų), su juo gauni tokį pasityčiojimą iš nuotolinio valdymo pulto. Na, kompiuteryje jis vadinamas belaide klaviatūra su pele.
Pridėtas nuotolinio valdymo pultelis su pilna klaviatūra ir į USB lizdą jungiamu belaidžiu tos klaviatūros signalo imtuvu – tiesiog estetinė kompiuterio priešingybė.
Pirmas įspūdis: baisus, pigus ir labai nepatogus.
Susidarytas įspūdis baigus bandyti: baisus, prastas, labai nepatogus ir greitai ėda baterijas.
Be to, nesuprantu – kam gaminti specialiai kompiuteriui skirtą klaviatūrą ir neįrengti kompiuterio viduje imtuvo? Dabar jis užima vieną USB lizdą ir yra gerokai didesnis negu daugelis šiuolaikinių belaidės pelės jungčių.
Klaviatūra naudotis nepatogu, ją reikia nuolat vartyti, raidės spaudžiasi sunkiai, dažnai netyčia nusispaudžia ne ta komanda, o kai kurių patogių, net būtinų kompiuterio valdymo mygtukų tiesiog nėra. O kiek kančių kiekvieną kartą sukeldavo mėginimas imituoti dešiniojo pelės klavišo paspaudimą.
Dvi ją maitinančios AAA tipo baterijos visai išsikrovė per tris savaites. O juk šioje klaviatūroje net neįrengtas mygtukų apšvietimas! Spėkit, kaip patogu vakare tamsoje žiūrint kokį nors filmą pamėginti ką nors ekrane pakeisti.
Štai dėl to ir pasilikau „Acer Revo Suite“ programėlę ir prijungiau prie kompiuterio savo telefoną. Deja, juo valdyti įrenginį pasirodė dar nepatogiau. Na, klaikiai nepatogu.
Galiausiai grįžau prie prastosios klaviatūros ir šiek tiek su ja apsipratau. Tačiau perkantiems šį kompiuterį sau tikrai rekomenduočiau pasidairyti kitokios nuotolinio valdymo priemonės. Jų dabar yra daug, gal bus ir patogių.
Išvada
Nepaisant čia surašytos kritikos, atsisveikindamas su „Acer Revo One RL85“ toli gražu nešvytėjau iš džiaugsmo – jis visiškai tenkino ano poreikius, padėjo užmiršti, kaip gaudė jo vietoje stovėjusio seno kompiuterio ventiliatoriai, ir savo išvaizda neerzino net didžiausių technikos nekentėjų.
Namų kino bei muzikos centro ir asmeninio debesies serverio pareigas jis gali atlikti puikiai. Vienintelis ryškesnis trūkumas – yra kiek brangokas. Šiaip ar taip, o rinkoje pakanka panašiai funkcionalių įrenginių, kurie bent trečdaliu pigesni.
Tačiau kai perkame kokią vazą, krūvą pinigų sumokame visiškai ne už funkcijas, o už tai, kad puošia namus. Tad kodėl negalėtume kiek daugiau sumokėti už tai, kad funkcinis įrenginys dar ir namus puošia?
