Nepigaus pigumo simptomai
Faktas – lietuvis vis tiek mieliau pirks naudotą „audinę“, o ne naują „Dacia“. Kadaise atrodė, kad panašiai atsitiks ir su išmaniaisiais telefonais. Tegul turtuoliai keičia kasmet, o mes pirksime senesnį flagmaną ir nesikankinsime su naujausiu specialiai mums sukurtu pigiu žaisliuku.
Tačiau naudoto telefono nerekomenduočiau pirkti net labai taupančiam – pradedant baterija, baigiant galimu apsilankymu unitaze ir daugkartiniu remontu, tai gali būti labai brangus pirkinys.
O kai į išmaniųjų telefonų rinką pradėjo veržtis kinų kompanijos, toks požiūris visai prarado prasmę. Mat pigūs kinų telefonai dažnai turi kur kas geresnius parametrus, negu atrodo žvelgiant į kainą.
Tik pažvelgęs į telefoną, kurį jau kelias savaites maigau, nė vienas nepasakys, kad tai vienas pigesnių rinkoje pasirodžiusių naujokų. „Coolpad Porto“ atrodo taip prabangiai, kad ne kartą išgirdau prašymą parodyti „tą naują gražųjį „iPhone“.
Įdomiausia, kad prabangos įspūdis neišnyksta net pavarčius telefoną rankose. O sužinojus, kad jis gali valdyti ir namuose įrengtą oro kondicionierių, netgi sustiprėja. Štai jums ir akimirka, kai turtuolis sutrinka, o neturtingas tokio telefono savininkas gali ir pasijuokti. Tiesa, juoksis ne visada…
Pagyrimas už dizainą
Akys įkyriai mėgina man meluoti, kad tai ploniausias mano turėtas telefonas. Jis tik 7,99 mm storio, bet tikrai laikiau ir plonesnių.
Tačiau kiek lenkta nugarėlė apgauna, o ties briaunomis telefonas išties yra labai siauras. Ir vis tiek labai patogiai guli delne. 4,7 colio įstrižainės ekranas atrodo net didesnis, negu išties yra, o balta spalva telefonui tikrai tinka.
Labai maloni liesti ir nugarėlė – matinis baltas plastikas, anot gamintojų, net nėra plastikas, o kažkokia medžiaga, pagaminta naudojant anakardžių riešutus, todėl atspari pirštų atspaudams. Na, ji išties nesusitepė, bet man svarbiau, kad visiškai neslidinėjo rankoje.
Telefono briaunos apvadas ir garso bei įjungimo mygtukai – chromuoti. Ir dėl to atrodo pigiausiai. Primena vaikišką žaisliuką ir kelia įtarimą, kad tam chromui nusilupus išlįs pigus permatomas plastikas. Tiesa, nenusilupo, o neseniai ir „Samsung“ puošė telefonus būtent taip.
Žodžiu, telefono ergonomikai ir dizainui jokių priekaištų neturiu. Per visą bandymo laiką nepajutau jokių problemų ir dėl to, kad ekrano raiška tik qHD – gerokai mažesnė, nei esu įpratęs.
Negana to, telefone įdiegta netikėtų ir labai naudingų funkcijų. Pavyzdžiui, universalus nuotolinio valdymo pultas, kuriuo galėsite valdyti ne tik televizorių ar grotuvą, bet ir praktiškai visus šiuo metu gaminamus išmaniuosius įrenginius, oro kondicionierius ir t. t.
Ir tai dar ne viskas. Čia veikia tik neseniai pradėtos diegti pasyvaus ekrano valdymo prisiliečiant ir braukiant funkcijos. Taigi telefoną galima įjungti dukart bakstelėjus į ekraną. Išjungtame ekrane nupiešus raidę M įsijungs muzikos grotuvas, raidę C – telefonas pasirengs skambinti ir t.t.
Abejonė dėl kamerų
Nors pristatoma, kad 8 MP galinė ir 5 MP priekinė kameros veikia puikiai, iliuzijų turėti nereikėtų. Galinė kamera tiesiog fotografuoja. Tiesa, ne prasčiau už „Samsung Galaxy S II“, o fotografas Ramūnas Danisevičius su tuo telefonu laimėjo fotografijos konkursą, bet tai jau kelerių metų senumo naujienos.
Taigi nuotraukos nebus fantastinės, nors objektyvo šviesumas f/2.0 yra išties neblogas, taigi esant prastesniam apšvietui kamera… irgi fotografuoja. Bandymus čia matote.
Asmenukėms 5 MP priekinės kameros visai pakanka. Tiesa, gamintojo sudėti efektai – didesnis kontrastas, negatyvas, nespalvotas vaizdas, sepija – nelabai panaudojami ir banaloki. Bet juk retas juos ir naudoja, tam yra daugybė programėlių.
HDR funkcija įdiegta, bet nėra labai įspūdinga. Gražaus veido funkcija mano veidą pasiaurino, bet nepagražino, kad ir kiek sukiojau. Gal reikia pripažinti, kad yra dalykų, kurių pagražinti neįmanoma.
Kita problema fotografuojantiems ir filmuojantiems – mažoka telefono vidinė atmintis. 8 GB šiais laikais išties nedaug. Kadangi įprastai esu įdiegęs nemažai programėlių, jungiantis prie savo paskyros teko skubiai trinti keletą žaidimų, nes jie tiesiog netilpo.
Atmintį galima praplėsti micro SD kortele. Telefonas priima iki 34 GB talpos korteles. Daugeliui tai ne problema, bet maniškė yra 64 GB ir, deja, įrenginys jos nematė. Keistas apribojimas 2015 m., žinant, kad toji kortelė puikiai veikė jau 2012 m. „Galaxy Note II“.
Liūdesys dėl veikimo greičio
Telefone įdiegtas keturių branduolių 1,2 GHz dažnio „Snapdragon 410“ procesorius su 1 GB RAM atmintine. Toks pat, kokį daugelis didžiųjų gamintojų deda į savo naujus pigius telefonus (pvz., „LG Spirit“). Ir su liūdesiu turiu pripažinti, kad jo greitis yra nepakankamas.
Vartant ekrano puslapius ar atveriant programėles laukti reikia tik šiek tiek ilgiau, bet labiausiai įrenginys stabdo, kai naudoji skambinti. O jei skambučio sulauki tuo metu, kai naršai internete ar žaidi, atsiliepti į jį kartais tikras iššūkis.
Paspaudus ikonėlę telefonas rimtai susimąsto ir kurį laiką nesupranti, ar ekranas nepajuto paspaudimo, ar ką nors darai ne taip – telefonas toliau skamba ir nieko nevyksta. Tiesa, po keleto kankinančių sekundžių ragelis pakeliamas, tačiau jei susinervinęs per tą laiką dar ko nors primaigei, gali būti, kad skambutis tuoj pat bus atmestas.
Tai, matyt, didžiausias kompromisas, į kurį teks leistis taupant.
Keisčiausia, kad prieš tai bandydamas kitą nebrangų kinų kūrinį „Meizu Note m2“ nepajutau kokių nors nepatogumų. O jame įdiegtas lyg ir daugelio gamintojų mažiau vertinamas, pigesnis labai panašaus greičio procesorius „Mediatek MT6753“.
Tad dar vienas akmenukas į „Snapdragon“ darželį – greičiausi jų procesoriai linkę kaisti, o ne tokie galingi – stabdyti.
Prie antro trūkumo, kurį pastebėjau, lengviau įprasti, tačiau vis tiek truputį erzina. Tai kartais pasireiškiantis per didelis ekrano jautrumas.
Daugelis, kas įpratę naudotis išmaniaisiais telefonais, intuityviai skiria, kaip prilietus ekraną pastumiamas vaizdas ar perverčiamas puslapis, o kaip prilietus aktyvuojama programėlė. Su šiuo įrenginiu kartais tai buvo nesuprantama.
Lyg ir nori atverti kitą ekraną, o tau staiga įsijungia žaidimas. Beje, tai kur kas aktualiau neįgudusiems vartotojams.
Naujoko kritika
Pirmas porą dienų nieko kito, išskyrus kritiką ir nesupratimą, nė negirdėjau, tad jas praleisime. Galiausiai susikristalizavo keli svarbiausi neigiami pastebėjimai, kurie, beje, visiškai neprieštaravo mano susidarytam įspūdžiui.
Pirmiausia – skambinimas ir atsiliepimas į skambučius. Telefonas lėtai reaguoja ir užtrunka, kol atlieka šį veiksmą, tad įpratusiam prie tik skambinančio įrenginio tai atrodo nepriimtina.
Antra – jautrumas lietimui. Netikėtai sau atradau, kad neįgudęs naudotis lietimo funkcijomis žmogus linkęs per stipriai baksnoti ekraną, todėl dažniau nei kas antrą kartą gauna ne tą rezultatą, kurio norėtų. „Coolpad“ ekranas ir man pasirodė kiek per jautrus, tad įsivaizduojate, kiek buvo skundų šia tema.
Beje, naujoko visai neerzina mažoka vidinė atmintis ar nepakankamai įspūdinga ekrano raiška.
Kodėl taip keistai pasirinkau būtent šį telefoną skirti neįgudusiam? Nes jo kaina ir dizainas itin patrauklūs būtent nusprendusiems pasidovanoti pirmą išmanųjį. Tad galime tikėtis, kad šis telefonas ne vienam bus pirmoji pažintis su „Android“.
O išvada būtų tokia – tai pakankamai geras ir itin gerai atrodantis įrenginys už tokią kainą. Ir, beje, manau, vaikui ar paaugliui juo naudojantis nekils jokių problemų – jie skambina mažiau, o liesti ekraną įgunda greičiau.
