Klasikinio dizaino malonumai
Pirmiausia, kai matai ar laikai rankose telefoną, nuomonę apie jį susidarai iš dizaino. Šiuo atžvilgiu „LG G4“ būtų galima prilyginti kokiam slaptų tarnybų agentui – nė vienas žmogus, kuris matė, kaip naudojuosi šiuo telefonu, nė karto nepaklausė, kas per daiktas šį kartą mano rankose. Visiškai juodas plastmasinis telefonas – lyg kokia valstybės pasiuntinio žmona, kurios niekas necituoja ir beveik nepastebi, bet visi nė neabejoja, kad ji atliks viską, ką reikia ir kaip reikia.
Šiokį tokį aplinkinių susidomėjimą sukeldavo nebent pastaba, kad telefono nugarėlė padengta tikra oda. O jau tada, pavartę savo rankose, visi sakė: labai patogus ir visai neslysta delne.
Klasikinio dizaino privalumai tuo nesibaigia. Prieš metus tikrai nebūčiau patikėjęs, kad kaip privalumus įvardysiu nuimamą ploną galinį dangtelį, kuris leidžia telefone keisti akumuliatorių ar galimybę įdėti SD kortelę.
Bet atėjo laikai, kai visi susižavėję žiūrį į vientisus stiklo ar metalo korpusus, gamintojai jiems įtikdami atsisako priėjimo prie galinės baterijos ir ta pačia proga tyliai naikina „micro SD“ atminties kortelių lizdus. O juk galiausiai, kai iki valios atsigėri gražiu korpusu, rankose lieka funkcionalumas ir patogumas. Ir užmuškit mane, nepatikėsiu, kad telefonas be galimybės praplėsti vidinę atmintį yra patogesnis už tokią galimybę turintį.
„LG G4“ leidžia ir bateriją keisti, ir atminties kortelę įdėti. Be to, neįmantrus korpusas gana plonas, patogiai guli ir neslysta delne. Pripratus prie „LG“ valdymo mygtuku nugarėlėje, įgudus ekraną atrakinti beldžiant, telefono paprastumas kiekvieną dieną patiks vis labiau.
Ne šuolis, o žingsnelis į priekį
Sunku labai žavėtis telefonu, kuris taip nedaug skiriasi nuo pirmtako „LG G3“. Čia geresnė ir daugiau nustatymų turinti didesnės raiškos 16 MP galinė kamera, buvusi prastoka 2,1 MP priekinė kamera pakeista į 8 MP asmenukių fabriką, 2GB RAM išaugo iki 3 GB, o tokio pat dydžio (5,5 colio įstrižainė) ir raiškos (2560x1440) ekranas gavo „IPS Quantum“ technologiją, tad yra spalvotesnis, kontrastingesnis ir šviesesnis už „LG G3“.
Bet visa tai – popieriuje, o tikrovėje… Na, yra odinė nugarėlė ir telefonas puikiai veikia. Tokių naujų funkcijų, kaip palaikanti „Google“ piniginę NFC jungtis ar iki 2 TB talpos mikrokortelės SD palaikymas, išbandyti negalėjau.
Tad pažiūrėkime, kas praktiškai nudžiugino, o kas nelabai.
Dingę vaiduokliai
Bandant „LG G3“ jis man kelis kartus kišenėje buvo įkaitęs ir labai greitai iškrovęs bateriją. Galiausiai nutaręs, kad dėl to kaltas dukart pabeldus atsirakinantis ekranas, kuris vis įjungia telefoną kišenėje, šią funkciją atjungiau.
Su „LG G4“ jokių panašių problemų nebuvo. Tad dabar ir neaišku, ar patobulinta reagavimo į beldimą sistema, ar galinis įjungimo mygtukas netyčia nebeįsijungia, o gal ir sėkmingai pasirinktas 6 branduolių „Snapdragon 808“ procesorius čia kaltas.
Beje, procesorius išties pasirinktas sėkmingai. Telefonas nė karto nebuvo įkaitęs, veikimo sparta daugiau negu tenkino, o akumuliatorius veikė bent pusantros paros.
„Laukinė“ kamera
Kodėl laukinė? Nes pasirinkęs rankinių nustatymų režimą gali tamsiausią naktį nufotografuoti taip, kad būtų beveik balta. Tiek diafragma, tiek išlaikymas, tiek ISO, tek ryškumo zonos ar spalvos šiltumas tokiu atveju nustatomas rankomis, tad galimybės išties labai didelės.
Deja, nors atnaujintas 16 MP jutiklis yra tokios pat raiškos, kaip „Galaxy S6“, o nuotraukas išsaugoti galima ir RAW formatu, „LG G4“ fotografavimo kokybė šiek tiek žemesnė. Gal kaltas mažiau šviesos praleidžiantis objektyvas (šiek tiek mažiau), gal programinis sprendimas, tačiau „LG G4“ su visu lazeriniu tolimačiu prietemoje vis tiek fotografuoja vidutiniškai. O ir esant pakankamai geram apšvietimui nuotraukoms šiek tiek trūksta tikslaus ryškumo.
Tiesa, jokiu būdu negalima teigti, kad jos prastos. Realiai tai vis tiek vienas geriau fotografuojančių telefonų pasaulyje, kurį tikrai lenkia tik minėtas „S6“ ir geriausi „Nokia Lumia“ (amžiną jiems atilsį) modeliai.
Košmariškas pabudimas
Kai kurių funkcijų ir galimybių tiesiog nesinori aprašinėti. Pavyzdžiui, „LG“ leidžia nustatyti net penkis valdymo mygtukus ekrano apačioje ir keisti juos vietomis, tačiau kartą nustatęs žmogus tokią galimybę užmiršta. Taigi tai patogi, bet pasigendama tik paėmus kito gamintojo įrenginį, funkcija.
Kai kurių čia gerokai trūksta. Pavyzdžiui, išmanesnio taupiojo režimo, kuris kaip nors originaliau saugotų išsikraunantį akumuliatorių. Esantis atrodo mažiau efektyvus, negu siūlo konkurentai. Ir greitojo įsikrovimo funkcija gerokai mažiau efektyvi negu konkurentų. Net atrodo, kad jokio greitesnio įkrovimo čia ir nėra.
Užtat mažai „pritepliota“ vartotojo sąsaja džiugina, ir visi valdikliai veikia nestrigdami (ko nepasakyčiau apie kai kurių kinų gamintojų, tarp jų ir „Huawei“, telefonus).
Bet visa tai per tas savaites telefonu džiaugtis netrukdė. O štai labiausiai trukdė viena itin paprasta funkcija. Žadintuvas.
Todėl primygtinai rekomenduočiau visiems, įsigysiantiems „LG G4“, iškart susirasti kokią nors gerą žadintuvo programėlę ir net nebandyti gamintojų įdiegtos. Ji tiesiog chamiška ir labai erzina.
Mat jokių galimybių gamintojo programėlėje parinkti skambėjimo tipą nėra – nustatai laiką, ir žadintuvas suveiks. O suveikia jis oho kaip – be jokio įvedimo iškart lyg kūju per galvą ima daužyti ausį visu garsumu. Ir paspaudus atidėjimą, vėl daro tą patį po 5 min.
Aišku, veikia kaip šaltas dušas, bet, pvz., „Huawei“ efektyviai pažadina tylutėliai pradėdamas groti muzikėlę, kuri vis garsėja. Ir maloniau, ir ne visas namas nubunda.
Išvada
Kaip supratote iš ilgo „trūkumo“, kuris nieko nelemia, aprašymo, trūkumų neaptikau. Na, nebent odinės nugarėlės vienas kampučių jau buvo įkristas ir oda linkusi kiek atsilupti. Bet odinė nugarėlė nėra privaloma, o ir tas atsilupimas nė kiek nedidėjo, yra nematomas, taigi – nesvarbus.
Mokėti tiek pat, kiek už „Galaxy S6“, už šį telefoną būtų neverta, tačiau žinant efektyvią „LG“ kainų politiką, tiek ir nereikės. O daugelį kitų gamintojų savo siūlomų funkcijų gausa šis lenkia. Trūksta nebent staigmenų.
