Tokie langai kol kas – prabangos prekė, todėl jais domisi nebent komercinių patalpų architektai ir statybų bendrovės.
Nieko nuostabaus: kvadratinis metras naujoviško stiklo, kurį galima pritemdyti arba visai užtamsinti mygtuko spustelėjimu ar tiesiog išmaniuoju telefonu, kainuoja nuo 400 iki 800 eurų.
„Kaina priklauso nuo to, kokio dydžio yra fasadas, kokia jo konstrukcija, lango forma, ir kitų veiksnių“, – aiškino J.Ch.Gironas.
Padeda taupyti energiją
Ir tai dar ne viskas: šiems langams nuolat reikia elektros energijos – ne tik tamsumo lygiui pakeisti, bet ir jam išlaikyti.
Tiesa, ne itin daug – 160 kvadratinių metrų ploto fasadui užtenka tiek elektros, kiek sunaudoja 60 vatų elektros lemputė.
Nepaisydamas to, užtemdomų langų išradėjas aiškino, kad jie padeda taupyti elektrą: „Didžiuliam fasadui reikia tik šiek tiek energijos, bet turint tokius langus galima sutaupyti apšvietimui, kondicionieriams.
Mūsų bandymai parodė, jog pastato, kurio visos sienos yra stiklinės ir naudojami mūsų langai, elektros sąnaudas galima sumažinti beveik 20 proc.“
Elektros tiekimui nutrūkus arba jį išjungus langai grįžta į pradinę būseną – tampa skaidrūs.
Vartotojai gali rinktis vieną iš keturių užtemdymo lygių: skaidriausias praleidžia 60 proc. šviesos, pritemdytas – 20 proc., o norint daugiau intymumo galima nustatyti 6 proc. arba vos 1 proc. šviesos pralaidumą.
Konkurentų – vienetai
Europos išradėjo apdovanojimų nominantas J.Ch.Gironas yra JAV bendrovės „SAGE Electrochromics“ viceprezidentas.
Ši įmonė jau įgyvendino per 600 projektų ir, pašnekovo skaičiavimais, pagamino apie 10–20 tūkst. kvadratinių metrų elektroninio stiklo.
Tiesioginių konkurentų bent kol kas įmonė turi vos kelis. Eiliniai vartotojai jos produktų įsigyti dar negali, bet J.Ch.Gironas tikisi, kad per kelerius artimiausius metus tai pasikeis.
Įmonė jau mezga ryšius su bendrovėmis, kurios gamina gyvenamiesiems namams skirtus langus. Išaugus gamybos apimčiai, produkcijos kaina galėtų nukristi iki 300 eurų už kvadratinį metrą ar dar labiau.
Tada teks susidurti ir su naujais iššūkiais. „Tarkime, šiandien mūsų sistema saugi, bet esu įsitikinęs, jog ateityje apie saugumą turėsime galvoti vis daugiau.Ypač kai eisime į gyvenamųjų namų rinką“, – sakė J.Ch.Gironas.
Automobiliams teks palaukti
Elektroniniu būdu tamsinami langai domina ne tiktai pastatų, bet ir transporto priemonių gamintojus. Dar prieš dešimtmetį toks stiklas buvo įtaisytas automobilio „Ferrari Superamerica“ stoge, o po kelerių metų – ir „Ferrari Scaglietti“ modelyje.
„Vis dėlto, atsižvelgdami į produktą ir rinkos poreikį, dar neperėjome į šią sritį.
Šiuo metu bendrovės strategija – pirmiausia gaminti pastatų langus. Taigi šis stiklas kol kas nebus skirtas automobiliams dar ir dėl tos priežasties, kad automobilių langai yra lenkti, o dabartinis mūsų produktas – plokščias.
Vis dėlto stiklai gali būti naudojami traukiniuose, kruiziniuose laivuose, o jau vėliau jų galima tikėtis ir automobiliuose“, – aiškino J.Ch.Gironas.
Patentai nustos galioti
Šiuo metu įmonės gaminami langai turi melsvą atspalvį, bet išradėjas užsiminė, kad netrukus planuojama pristatyti patobulintą versiją – stiklas atspalvio nebeturės ir pritems pilkai.
Tai, kad dalis patentų nustos galioti po kelerių metų, pašnekovui baimės nekelia.
„Toks jau tas patentų likimas – jie baigia galioti. Todėl mes ir toliau kuriame naujas idėjas, išrandame naujų dalykų, kad paklausa išliktų ir augtų“, – kalbėjo J.Ch.Gironas.
Kaip tai veikia?
„SageGlass“ stiklas turi specialią dangą, kurią sudaro penki nanodalelių sluoksniai. Visų jų storis kartu sudėjus yra mažesnis nei 1/50 žmogaus plauko skersmens.
Šioje dangoje du permatomų laidininkų sluoksniai gaubia elektrochrominį sluoksnį, jonų laidininką ir priešingą elektrodą. Stiklo užtemdymą užtikrina elektrochrominis sluoksnis.
Prie išorinio sluoksnio, kuris liečia priešingą elektrodą, prijungus elektros srovę, ličio jonai ir elektronai juda į elektrochrominį sluoksnį.
Dėl šio proceso stiklas ir patamsėja.
