Artimojo lauko ryšys – tai reiškia trumpinys NFC (angl. „Near Field Communication“). Šią technologiją išplėtojusiems ir į mobiliuosius įrenginius perkėlusiems mokslininkams Philippe’ui Maugars’ui ir Franzui Amtmannui praėjusią savaitę Paryžiuje buvo įteiktas Europos išradėjo apdovanojimas.
Atsiimdami jį vyrai neslėpė džiaugsmo, tačiau dar svarbesnis įvertinimas išradėjams – spartus NFC technologijos plitimas.
Apie tai – išskirtinis interviu su F.Amtmannu ir Ph.Maugars’u.
– Kokiomis NFC galimybėmis patys naudojatės?
F.A.: Mano vizitinė kortelė integruota į laikrodį kaip NFC lustas, tereikia pridėti telefoną, ir kontaktiniai duomenys automatiškai perkeliami.
Taip pat turiu įvairių įrenginių namuose. Pavyzdžiui, tokiu būdu valdau užuolaidas – tiesiog paliečiu jas telefonu ir jos užsitraukia arba atsitraukia.
Žinoma, NFC žymes naudojame darbe, kad patektume į patalpas. Taip pat kai kuriose vietose galima atsiskaityti mobiliaisiais mokėjimais.
NFC naudojuosi ir kitais atvejais. Tarkim, jei būnu triukšmingoje patalpoje arba reikia nusiųsti tikslius duomenis (pvz., namų „Wi-Fi“ stotelės prisijungimo duomenis), siunčiu per NFC. Tai paprasta ir saugu.
– Jūsų kompanija „NXP Semiconductors“ dirba su NFC sprendimais. Kokiose srityse įžvelgiate didžiausių galimybių?
Ph.M.: Kalbant apie komerciją, mums aktualūs nekasdienio naudojimo būdai. Pavyzdžiui, didelį susidomėjimą rodo gamybos įmonės, kurioms aktualu, kad gamyklose surenkami objektai galėtų susisiekti vieni su kitais.
Kita sritis – prabangos prekių autentiškumo valdymas. Pavyzdžiui, žinomų dizainerių rankinių, drabužių ar brangaus vyno gamintojai siekia apsaugoti savo prekes nuo plagijavimo.
Taigi jie integruoja NFC žymeklius – jie paslepiami viduje ir nėra matomi arba apčiuopiami, bet leidžia nesunkiai įsitikinti produkto autentiškumu.
– Kokios buvo NFC technologijos užuomazgos?
F.A.: Tuo metu, kai ėmėmės šio projekto, jau buvo sukurtos atraminės technologijos, o mes svarstėme, koks galėtų būti kitas žingsnis? Kaip tai būtų galima patobulinti?
Pagrindinis mūsų siekis buvo sukurti vieną mikroschemą, kuri turėtų ir nuskaitymo, ir duomenų perdavimo galimybes. T.y. vienas įrenginys būtų kartu ir kortelė, su kuria gali patekti į pastatą, ir nuskaitymo įrenginys, kuriuo prilietęs lipduką iškart gautum informaciją.
Ph.M.: Kai išsprendėme simetrijos problemą, tapo akivaizdu, kad galėsime užmegzti dvipusį duomenų perdavimo ryšį, taigi du įrenginiai galės bendrauti tarpusavyje. Ir jų saugumo lygis bus toks pat, nes ryšys veikia tik labai nedideliu atstumu – į jį niekas negali įsiterpti.
– Kokiu būdu tai vyksta ir kuo ši technologija skiriasi nuo, pavyzdžiui, „Bluetooth“ ar RFID (radijo dažnio identifikavimo)?
Ph.M.: Pagrindinis skirtumas, kad NFC naudoja ne elektromagnetinį, o magnetinį laiką.
Tai reiškia, kad duomenys perduodami itin mažu atstumu, iki 10 centimetrų. Taigi tiktai tokiu atstumu nuo duomenų siuntėjo ir priėmėjo teoriškai įmanoma įsiterpti.
Kad NFC veikia labai nedideliu atstumu, yra privalumas, nes gali tiksliai žinoti, su kuo keitiesi duomenimis. Lyg rankos paspaudimas – aš asmeniškai nespaudžiu rankos tam, kurio nepažįstu ar kuriuo nepasitikiu. Tas pat ir NFC atveju: jei nepasitiki šalia esančiu įrenginiu, duomenimis gali nesikeisti.
Kalbant apie RFID, mūsų siekis buvo patobulinti šią technologiją, išplėsti panaudojimą, pritaikyti ją mobiliesiems telefonams. Tuomet žinojome, kad pavykus ją perkelti į telefonus – išmaniųjų dar nebuvo, tik mobilieji – bus galima kurti įvairias programėles, naudingus sprendimus vartotojams.
F.A.: Didžiausias iššūkis buvo integruoti visą funkcionalumą (kortelės, skaitytuvo ir dvipusio ryšio) į vieną mikroschemą. Kitu atveju to nebūtų pavykę perkelti į telefonus, nes turėtume tik krūvą pasyvių ir aktyvių komponentų.
– Kaip kurdami naujas technologijas nusprendžiate, kurias verta patentuoti, o kurių – ne? Kiek laiko IT sektoriuje finansiškai apsimoka išlaikyti patentus?
F.A.: Maksimalus patentų galiojimo laikas – apie 20 metų. Tokioms bazinėms, plataus panaudojimo technologijoms kaip NFC patentus apsimoka išlaikyti maksimalų laiką. Kitais atvejais tai priklauso nuo daug veiksnių.
Ph.M.: Kalbant apie tą patį NFC, tai nėra vienas patentas – šią technologiją saugo kone šimtas patentų. Mes apdovanojimui buvome nominuoti už šešis kertinius patentus.
Sprendimas dėl patentavimo – ilgas ir kruopštus procesas. Kompanija labai nuodugniai aiškinasi, kurias technologijas verta patentuoti.
Turime net tokių inžinierių, kurie dirba vien su patentais.
Priėmus sprendimą, kad į konkretų patentą verta investuoti, tai aptariama su teisininkais, vadovais ir tik tuomet prasideda patentavimo procesas.
– Papasakokite, kokių naujovių iš jūsų galima tikėtis ateityje?
Ph.M.: Turbūt teko girdėti apie autonominį vairavimą.
Ateityje turėsime tarpusavyje bendraujančių transporto priemonių ir infrastruktūros tinklą. Tačiau, norint tai pasiekti, būtina užtikrinti ryšio privatumą ir saugumą.
Apskritai ateitis priklauso daiktų internetui – visi įrenginiai bus prijungti prie tinklo. Tai bus tikra revoliucija. Ir čia taip pat labai svarbu saugumas. Visam tam būtinos naujos technologijos.
