Pirmoji pažintis ne nuo to piršto
Dėl teisybės iškart prisipažinsiu – dar prieš gaudamas bandyti telefoną buvau įspėtas, kad ne viskas jame veikia puikiai. Kaip supratau, „Meizu“ diegiamas „Android“ operacinės sistemos pagražinimas „Flyme 4.0“ nėra visiškai pritaikytas užsienio rinkoms, dėl to gali kilti problemų.
Na, gerai, pamaniau – nebus kelių lietuviškų raidžių, tai šen, tai ten matysiu hieroglifus, ko nors negalėsiu priregistruoti. Deja, nebuvo kai ko daugiau…
Pradžia lyg ir įprasta – tik įjungtas telefonas pareikalavo priregistruoti savo „Flyme“ paskyrą ir net vykdant visas nuorodas griežtai atsisakė ją sukurti. Gerai – praleidžiame. Toliau viskas veikė lyg per prievartą. Bet veikė.
„Google play“ paskyra sinchronizuota, telefonų numeriai perkelti, įprastas programėlių paketas įdiegtas, kurias pabandžiau, – veikia. Tik kažkodėl daugelio valdiklių (widget) į ekraną įkelti nepavyksta – vienų tiesiog nerodo, kiti stovi lyg užlūžę.
Užtat LTE ryšys veikia, Wi-Fi jungiasi puikiai, skambinti galiu. O svarbiausia – taip ramu. Nes niekas neskambina man… Tiesa, nors neskambina, praleistus skambučius rodo… Galiausiai išsiaiškinu – mano „Meizu“ neskamba, pats atmeta skambutį ir jau tada man parodo, kad praleidau.
To jau per daug – pradedu aiškintis. Šiaip taip kompiuteriu prisijungęs prie svetainės kinų kalba aktyvavau „Flyme“ paskyrą (pliusas – dabar turiu elektroninio pašto adresą Kinijoje). Ne, niekas nepasitaisė. Mėginu pakeisti LTE ryšį į 3G. Nesikeičia.
Sprendimą galiausiai radau gerokai panaršęs po „Meizu“ svetainę (ačiū „Google“ vertėjui) – tiesiog pastebėjau, kad mano telefone įdiegta visai kita sistemos versija, negu numatyta užsienio rinkai siūlomiems telefonams. Atsisiunčiu teisingą, įdiegiu ir iš naujo įrašęs visas programėles, paskyras bei nustatymus turiu veikiantį telefoną. Metas susipažinti iš naujo.
Neginčijami pliusai
Taigi telefonas veikia, ir tai jau pliusas. Skambinimo kokybė be priekaištų, muzika groja tvarkingai, nors stulbinamai išskirtinės garso kokybės, apie kurią prisiminę, kad „Meizu“ pirmiausia buvo garso technikos gamintojas, rašo kai kurie apžvalgininkai, negirdžiu. Kita vertus, bandomojo modelio komplekte nebuvo ausinių, gal visa paslaptis jose?
Ekranas užima faktiškai visą telefono priekinę dalį, tad nepanaudotos erdvės čia itin mažai ir šonuose palikti krašteliai visai plonyčiai. Paties ekrano atkuriama kokybė būtų be priekaištų, tačiau nustačius standartinį energijos taupymo režimą vaizdas atrodo kiek per tamsus ir blankokas, tad tenka padidinti šviesumą, bet tai jau detalės.
Nelabai supratau, apie ką praneša nuolat mirksintis apvalus „namų“ mygtukas po ekranu, tačiau atrodo jis gražiai.
Bene labiausiai sužavėjo galinė šio telefono kamera. Toks įspūdis, kad 20,7 MP jutiklį „Meizu“ sugeba išnaudoti kur kas efektyviau negu tą jutiklį gaminanti „Sony“. Taigi, jei sugebėsite telefoną laikyti pakankamai stabiliai, net gana prastai apšviestame kambaryje nuotraukos išeis ryškios ir kontrastingos. Aišku, nors kiek sudrebinus ranką ryškumo galima nesitikėti.
Procesoriaus pajėgumai atsiskleidė pamėginus telefoną panaudoti virtualios realybės akiniams. Nors giroskopo jutiklis darė nedidelių klaidų, procesorius kelių išbandytų žaidimų bei aplinkų virtualią realybę dorojo be problemų. Tiesa, telefonas kaito kaip velnias, o kiekviena minutė virtualios realybės kainavo 2 proc. baterijos. Ne pačius geriausius rezultatus rodęs telefono vaizdo procesorius veikė patenkinamai, šiek tiek strigo tik 3 D filmas, kai pakeičiau rodomo vaizdo proporcijas.
LTE ryšys tiesiog fantastiškai greitas. Ir prisijungęs prie namų Wi-Fi šis telefonas duomenis siuntė gerokai efektyviau negu mano nešiojamasis kompiuteris. Bluetooth prie berankės automobilio įrangos jungėsi be jokių trikdžių. Žodžiu, čia viskas modernu.
Nors ekranas užima faktiškai visą telefono priekį, nė karto neatsitiko taip, kad laikydamas telefoną už kraštų netyčia paliesčiau ekraną ir taip aktyvinčiau ką nors, ko nenorėjau. Didžiulis pliusas, nes tai gana dažna šiuolaikinių telefonų dideliais ekranais liga.
Pliusai, dėl kurių dar pasiginčyčiau
Priekinė kamera – 2 megapikselių raiškos. Lyg ir ne kriminalas – svarbu, kad yra. Tačiau pastaruoju metu išpopuliarėjusios asmenukės daugelį konkurentų paskatino čia įdėti bent 5 MP jutiklį, tad „Meizu“ čia kažkaip apmaudžiai prašovė.
Korpuso jausmas rankoje. Viena vertus, telefonas yra didelis (ekrano įstrižainė – 5,36 colio), tad pūkelio ir nesitikėjau. Kiek ovalūs kampai, lenktas galinis dangtelis užtikrina, kad laikyti jį delne pakankamai patogu.
Tuomet, kodėl perskaitęs, kad jis sveria 142 g, nustebau? Kodėl man atrodė, kad jis sunkesnis? Be to, man asmeniškai toks „Samsung Galaxy SIII“ stiliaus korpuso dizainas atrodo pasenęs ir nuobodus.
Bandytas pilkos matinės spalvos modelis atrodo niūrokas – norėtųsi šiek tiek šviesesnio. Ir vėl, tai subjektyvu. Objektyvu, kad supantis ekraną iš šonų rėmelis yra metalinis, o nuimamas galinis dangtelis – iš labai primenančio metalą plastiko.
Atrodo pakankamai solidžiai, dangtelis prisisega labai standžiai, bet taip ir nesupratau, kodėl jis išvis padarytas nuimamu? Po juo įsistato tik labai maža SIM kortelė. Jokių kitų lizdų. Net baterija įstatyta taip, kad akivaizdu – gamintojai nenori, kad ją judintume. Beje, ir nemėginkite – ji neištraukiama.
Tad galėjo pagaminti ir vientisą metalinį korpusą… Ai, tiesa, tuomet telefonas pabrangtų, o juk būtent kaina (pigiausiai mačiau už 309 eurus) išlieka didžiausiu jo konkurenciniu privalumu.
„Flyme 4“ aplinka jokio įspūdžio nepaliko – man pasirodė, kad norint džiaugtis privalumais reikia tiesiog būti kinu (dalis „Meizu“ programėlių ir nesiūlė turinio jokia kita kalba), o dabar daugelį įdiegtų paslaugų norėjosi tiesiog slėpti.
Visai ne pliusai
Nors po programinės įrangos atnaujinimo telefonas atsigavo, idealiai programėlės veikti taip ir nepradėjo. Labiausiai erzino, kad neveikė mano nuolat naudojama pokalbių įrašo programėlė. Be to, kai kurie valdikliai (widget) strigo, rodomas turinys neatsinaujino. Manyčiau, kad tai irgi turėjo įtakos kažkoks „Flyme“ aplinkos nesuderinamumas.
Kita mane kankinusi bėda – greitokai išsikraunanti baterija. Net neeksperimentuojant su visokiais žaidimais, tiesiog naudojant telefoną naujienoms skaityti ir visam kitam, kam naudoju savo išmanųjį, baterija sunkiai ištempdavo parą. Labai sunkiai. Kita vertus, ji greitai įsikrauna, tad jei turi elektros lizdą, didelių problemų nepatirsi. Paguodžiau?
Bandytas telefonas turėjo 16 GB vidinės atminties. Tai reiškia – apie 11 GB laisvos atminties. Tai reiškia, apie 8 GB atminties nuotraukoms, programėlėms, žemėlapiams ir t.t. Šiais laikais – akivaizdžiai mažoka.
Aišku, galima rinktis brangesnį modelį su 32 GB ar 64 GB atmintine, tačiau jei po tuo nuimamu dangteliu gamintojai būtų įdengę „micro SD“ lizdą, niekas tikrai nepyktų.
Taigi, bendras įspūdis, kad turėjau rankose gana didelį vidutinės klasės telefoną, kuris veikė visai pusėtinai. Taigi, iki visų išgirtojo pritrūko ir net ne šiek tiek. Tačiau viskas ne taip jau ir blogai – juk „Meizu“ ir kainuoja kaip kitų gamintojų vidutinės klasės telefonai.
