Trimatis spausdinimas žada revoliuciją karyboje ir politikoje

Daugeliui 3D spausdintuvai vis dar atrodo kaip brangūs žaisliukai, naudojami spausdinti bevertėms plastikinėms figūrėlėms, tačiau vargu ar pritaikomi kam nors kitam.

Tačiau šiais metais, kai nustos galioti kai kurie svarbūs patentai, nauji spausdintuvai, kuriuose naudojamas metalas, mediena arba tekstilė, taps plačiau prieinami, o inžinerijos pasaulis atsidurs ant istorinių pokyčių slenksčio.

Šios inovacijos turtų būti labai naudingos milijardus dolerių žarstančiai gynybos pramonei. JAV kariuomenė jau dabar daug investuoja į pastangas spausdinti uniformas, sintetinės odos lopus karių žaizdoms gydyti ir netgi maistui gaminti, sako bendrovės „IHS Technology“ analitikas Alexas Chausovsky.

Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai jau išrado „4D spausdinimą“, kuriantį medžiagas, kurios keičiasi dėl sąveikos su įvairiomis medžiagomis – pavyzdžiui, vandeniu.

Šios technologijos kada nors gali leisti sukurti spausdintas uniformas, kurios keistų spalvą priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Šie išradimai pamažu pritaikomi ir realiame pasaulyje.

Praeitų metų pabaigoje Didžiosios Britanijos gynybos technologijų bendrovė „BAE Systems“ pirmoji išspausdino metalinę detalę naikintuvui „Tornado“.

Ta kompanija neseniai paskelbė animacinį vaizdo įrašą, vaizduojantį, kur gali vieną dieną atvesti tokia kukli pradžia.

Jame vaizduojama, kai lėktuvas išspausdina kitą lėktuvą savo viduje ir jį paleidžia skristi.

„Tai ilgalaikis (projektas), bet aišku, kad mūsų galutinis tikslas – pagaminti visą orlaivį, naudojant 3D spausdinimo technologiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė „BAE Systems“ trimačio spausdinimo padalinio vadovas Mattas Stevensas.

Tačiau trimačio spausdinimo žadamas perversmas iš tikrųjų labiausiai susijęs ne su tuo, ką galima išspausdinti, o kur tai galima padaryti.

Galimybė naudoti tokius spausdintuvus į karo veiksmų zoną gali sukelti radikalių pokyčių karyboje ir gynybos pramonėje, sako Peteris W.Singeris, idėjų kalvės „New America Foundation“ ateities karybos ekspertas.

„Gynybos kontraktininkai nori jums parduoti prekę, bet taip pat užsitikrinti aprūpinimo tinklą 50 metų, – sako jis. – Tačiau dabar koks nors karys atokiame poste – pavyzdžiui, Afganistane, gali parsisiųsti atsarginės dalies programą, priderinti modelį ir ją išsispausdinti.“

Tokiu atveju kariuomenės galėtų visiškai atsisakyti daugelio privačių gynybos sektoriaus bendrovių paslaugų. Be to, apjungus trimatį spausdinimą su robotizuotomis gamybos linijomis, išlikusios įmonės taptų itin našiomis.

Tokie pokyčiai lemtų didžiulius politinius pokyčius kai kuriose valstybėse, įskaitant Jungtines Valstijas, kur gynybos sektoriaus įmonės tikslingai išsklaidytos visoje šalyje ir užtikrina milijonus darbo vietų.

„Pentagonui ir gynybos pramonei inovacijos kelia didelių rūpesčių, bet negalima laukti, kol pralaimėsi didelį mūšį“, – sakė P.W.Singeris.

3D spausdinimas gali netgi pakeisti užsienio politiką – pavyzdžiui, suteikdamas galimybę apeiti sankcijas.

„JAV yra naudojusi sankcijas viskam: pradedant naikintuvų atsarginėmis dalimis, baigiant naftos pramonės įranga. 3D spausdinimas gali paversti sankcijas – kurios buvo itin svarbi užsienio politikos dalis jau ne vienai kartai – pasenusia idėja“, – pažymėjo ekspertas.

Taip atsiveria grėsmingesnės perspektyvos – jog atsivers naujų galimybių ginklų gamybai.

„Manau, bombų gamybos meistrai Artimuosiuose Rytuose kuria naujus modelius, kurie atrodo kaip kasdien naudojami daiktai – arba koks nors „vienišas vilkas“ spausdina plastikinį ginklą, su kuriuo galėtų praeiti Baltųjų rūmų apsaugą“, – sako A.Chausovsky.

Tačiau visi šie nuogąstavimai gali nublankti palyginti su saugumo grėsmėmis, kurias revoliucinės trimačio spausdinimo technologijos gali sukelti ekonomikoje.

Jeigu būtų galima spausdinti plataus vartojimo prekes, nuo pigios darbo jėgos priklausomos ekonomikos, gaminančios daugelį daiktų, tokių kaip drabužiai arba žaislai, gali atsidurti itin sunkioje padėtyje, o tai sukeltų saugumo problemų.

„Jeigu norite žinoti, kur slypi didžioji 3D spausdinimo grėsmė, pagalvokite, kaip Kinija yra priklausoma nuo mažos savikainos prekių sektoriaus“, – pažymėjo A.Chausovsky.

Trimatis spausdinimas buvo išrastas praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje ir yra gerokai senesnis negu daugelis įsivaizduoja.

Naujas susidomėjimas šia technologija daugiausiai susijęs su faktu, kad originalios technologijos patentų galiojimo laikotarpis baigiasi, todėl atsiveria keliai konkurencijai, kuri pagerins kokybę ir sumažins kainas.

Pirmieji svarbūs patentai liovėsi galioję 2009 metais. Jie buvo taikomi lydžiosios masės liejimo technologijai, kurioje trimatis spausdinimas vyksta liejant vieną ant kito išlydyto plastiko sluoksnelius.

Kiti patentai, baigę galioti 2014 metų pirmoje pusėje, susiję su lazerinio miltelių sukepinimo technologija, leidžiančia gaminti objektus iš metalų, tokių kaip aliuminis, varis ir plienas, užtikrinant daug didesnį tikslumą.

Naudodami tokį metodą, inžinieriai gali atsisakyti atskirų metalo luitų apdirbimo ir kurti sudėtingų pavidalų detales, naudodami daug mažesnius medžiagos kiekius, tačiau užtikrindami pakankamą atsparumą.

„Išlenktos angos išgręžti neįmanoma, – aiškino A.Chausovsky. – Naudojant 3D spausdinimą, galima kurti produktus, kurių niekada nebūtų įmanoma pagaminti tradiciniais metodais.“

Visus šio proveržio padarinius dar sunku įsivaizduoti.

„Pirmąkart per labai ilgą laiką įvyko toks radikalus sukrėtimas pramonės inžinerijoje, – sako M.Stevensas iš „BAE Systems“. – Mes ne tik pageriname dalykus – mes iš naujo perrašome taisykles.“