9 mitai apie debesų kompiuteriją

2014 m. gruodžio 30 d. 10:33
lrytas.lt
Apie debesų kompiuteriją (arba, kitaip sakant, debesiją) sklando daug įvairiausių gandų ir mitų. Tikėdami jais, verslininkai ir eiliniai vartotojai neretai priima klaidingus sprendimus – kada, kaip, kokius debesijos įrankius naudoti.
Daugiau nuotraukų (1)
Kad taip nenutiktų jums, pateikiame „Forbes“ atrinktus (ir paneigtus) mitus apie debesų kompiuteriją:
1. Vienintelis tikras „debesis“ yra viešasis. Nors viešai siūlomi debesijos sprendimai (pvz., „Google Drive“, „Dropbox“, „Microsoft OneDrive“ ir kt.) sulaukia didžiausio dėmesio ir yra aktyviausiai aptarinėjami, bent jau verslo sektoriuje populiaresni yra privatūs sprendimai. Be to, net viešųjų debesų kompiuterijos tiekėjų paslaugomis besinaudojančios įmonės dažnai neapsiriboja vien jais ir bent daliai procesų naudoja privačius sprendimus.
2. Arba esi „debesyje“, arba ne. Žmonėms pradėti naudotis debesijos paslaugomis kur kas paprasčiau nei verslui. Įmonėms, ypač stambioms, sistemų perkėlimas yra ne vieną mėnesį trunkantis procesas. Be to, ne viską galima (o ir ne viską reikia) perkelti į prie interneto prijungtus serverius. Todėl jei debesų kompiuterija nėra centrinė verslo ašis, tai dar nereiškia, kad jūs ja nesinaudojate.
3. Debesijos paslaugos yra universalios ir visiems vienodos. Tai – lyg sakyti, kad kompanija gali gaminti vieną produktą ir platinti jį vieninteliu kanalu. Kiekvienas atvejis yra unikalus, o jei debesijos paslaugų tiekėjas aiškina, kad jo siūlomas sprendimas tinka visiems, – tai tik parodo jo nelankstumą.
4. Virtualizacija ir debesija yra analogiški dalykai. Teisybė, kad virtualizacija yra svarbiausia debesų kompiuterijos technologija, tačiau vien jos neužtenka tam, kad sukurtumėte debesijos paslaugą. Virtualizacijos esmė yra techninės įrangos išnaudojimas, siekiant sumažinti infrastruktūros kaštus (pvz., viename įrenginyje įdiegiant kelias operacines sistemas, kurios gali veikti vienu metu). Debesų kompiuterija – kur kas platesnis terminas, apimantis techninę, programinę įrangą, priežiūrą ir palaikymą, klientus, vartotojus, paslaugas, nuotolinį darbą ir kt.
5. Debesijai naudojama vartotojams skirta įranga. Nusiperki kompiuterį, įdiegi sistemą, prijungi prie interneto – štai tau ir „debesis“. Būna ir tokių atvejų, tačiau jie ne visada yra patys optimaliausi ir patikimiausi. Todėl įmonėms rekomenduojama iš anksto įvertinti sistemos diegimo, palaikymo ir atnaujinimo kaštus, mat specializuota įranga gali ne tik užimti mažiau vietos, bet ir naudoti mažiau elektros energijos bei veikti sparčiau ir kokybiškiau.
6. Debesija jus „užrakins“. Žinoma, kai kurie debesijos paslaugų tiekėjai nori apriboti jūsų galimybes ateityje atsisakyti paslaugų, todėl prikiša savo technologijas. Gera žinia ta, kad verslininkai gali iš anksto pasirūpinti, kad taip nenutiktų – svarbiausia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pirmą kartą renkantis tiekėją (pvz., atviri, plačiai naudojami standartai, integracija su išorinėmis sistemomis, lengvas duomenų sinchronizavimas).
7. „Debesyje“ reikia mokėti už tai, ką sunaudojai. Debesų kompiuteriją pagal atsiskaitymo būdus galima palyginti su restoranais: vieni ateina paragauti kažko naujo, kiti užsisako dienos pietus, treti išsirenka maistą iš meniu, o ketvirtiems patinka švediškas stalas ar galimybė prisikimšti iki soties. Panašiai yra ir su debesija: atsižvelgiant į poreikius ir susitarimą, atsiskaitymas gali būti fiksuotas ar kintantis, paslaugas galima užsisakyti vos kelioms valandoms ar net keleriems metams, arba mokėti už naudojimo aktyvumą.
8. Viešieji „debesys“ nėra saugūs. Niekas geriau nepasirūpins tavo duomenų apsauga nei tu pats. Vadovaudamiesi tokia logika, didelė dalis verslų ypač jautrioms sistemoms renkasi vietinius debesijos sprendimus, kurie yra brangesni nei viešieji „debesys“. Kalbant apie viešų debesijos paslaugų tiekėjus, pastaraisiais metais situacija gerokai pasikeitė – saugumas jiems yra vienas svarbiausių prioritetų, o sukaupta patirtis leidžia tinkamai įvertinti didžiausias grėsmes ir laiku pasirūpinti jų neutralizavimu. Renkantis debesų kompiuterijos tiekėją svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
* Ar jis turi komandą, atsakingą už paslaugų saugą;
* Ar techninės ir programinės įrangos atnaujinimai yra atliekami automatiškai ir reguliariai;
* Ar atliekami trečiųjų šalių saugumo audito patikrinimai;
* Ar siūlomi paslaugų paketai atitinka keliamus reikalavimus ir rinkos standartus.
9. Didžiausias debesų kompiuterijos privalumas yra mažesni kaštai. Taip, tai yra labai svarbi priežastis, dėl kurios verslai keliasi į „debesį“. Tačiau tai tikrai nėra vienintelė ar svarbiausia priežastis. Debesija leidžia staigiai reaguoti į kintančią situaciją rinkoje, adaptuotis prie pokyčių, o jei reikia – keisti verslo modelį, išbandyti naujas paslaugas ir t.t. Kitiems debesija suteikia galimybę išlikti lankstiems, neapsikraunant ilgalaikėmis investicijomis ir planais, kuriuos neaišku ar pavyks įgyvendinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.