Anot reklamų kūrėjo, režisieriaus, o dabar dar ir verslininko Tado Vidmanto, virtuali realybė yra tai, kas žmonėms padeda ne matyti, o pajausti. Jam pritaria ir Lietuvoje virtualios bei papildytos realybės sprendimus kuriančios įmonės „Grey Cardinal Partners“ direktorius Ignas Gudaitis. Jo nuomone, šios technologijos verslams padeda kur kas paprasčiau ir interaktyviau bendrauti su klientais.
Kuriančių Lietuvoje – nedaug
Tarp mums jau įprastos tikrovės ir virtualios realybės egzistuoja tarpinis variantas – papildytoji realybė. Anot I.Gudaičio, tai – technologija, papildanti realią pasaulio aplinką interaktyviais vaizdais. Tai ne taip įtraukia, jos pritaikymas kur kas paprastesnis, tam nereikia pirkti papildomos įrangos, užtenka turėti, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną. Virtuali realybė – priešingai: realaus pasaulio nebelieka, speciali įranga žmogų nukelia tarsi į kitą pasaulį.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje veikia 6–8 žinomesnės įmonės, kuriančios panašias technologijas.
„Manau, tai nėra labai daug. Dalis šių kompanijų Lietuvoje kuria užsakomuosius sprendimus verslams, kitos – savo projektus skirtus pasaulinei rinkai ir pritaikytus galutiniam vartotojui. Nors ir nedidelis kiekis kompanijų dirba šioje srityje, jau yra ne vienas sprendimas, kuris buvo pristatytas tarptautiniu mastu ir susilaukė gerų atsiliepimų“, – sakė I.Gudaitis.
Vienas tokių projektų – „VirtuEye“. Tai – paslauga, padedanti priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto nuomos ar pirkimo. Klientai jį apžiūrėti gali beveik gyvai – virtualioje realybėje. Tam esą tereikės tik išmaniojo telefono.
Anot vieno iš projekto autorių T.Vidmanto, pagrindinė veiklos šalis, greičiausiai, bus Didžioji Britanija: „Žadame plėstis, keliauti, savo paslaugas siūlyti visame pasaulyje. Šiuo metu pagrindinis tikslas – paslaugą atpiginti ir supaprastinti, kad ji būtų prieinama platesniam klientų ratui. Jei viskas pavyks, pavasarį fotografuosime didelį meno projektą Jungtinėse Amerikos Valstijose.“
Nauda verslui
Virtuali realybė dažniausiai pritaikoma žaidimų pramonėje, suteikiant vartotojui papildomus pojūčius pasinėrus į virtualią erdvę. I.Gudaitis pastebi, kad rinkoje atsiranda ir kitų pritaikymo būdų, pavyzdžiui, virtualūs turai po muziejus neišeinant iš savo namų. Papildytoji realybė pritaikoma tokiose verslo šakose, kaip reklama, mobilioji komercija ar turizmas.
„Šiai dienai verslas gali puikiai išnaudoti abi šias technologijas, priklausomai nuo savo poreikių. Pasitelkiant virtualią realybę žmonės gali turistauti, lankyti muziejus, dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, konferencijose, žaisti žaidimus ir visa tai jie gali daryti neišeidami iš namų, jei turi įrangą“, – įsitikinęs I.Gudaitis.
Sukurta realybė gali pagelbėti ir pardavimo procese. Verslas gali klientui parodyti savo produktą virtualiai, kurti emociją, kaip, pavyzdžiui, avalynė ar rūbai atrodytų, jei juos žmogus jau būtų įsigijęs.
„VirtuEye“ atveju, potencialiam nekilnojamojo turto pirkėjui suteikiama galimybė pajausti pirkinį.
„Įprasta nuotrauka yra plokščia, dvimatė ir apribota erdvėje. Mes siūlome trimatę, visiškai stebėtoją apgaubiančią panoramą, po kurią galima pasidairyti naudojant specialius akinius. Taip potencialus pirkėjas ne tik pamato, bet ir pajaučia galbūt būsimą pirkinį. Be to, apsidairius po vieną ar kelis variantus daug lengviau nuspręsti, kurį iš jų norėtum pamatyti gyvai. To dar ilgai niekas nepakeis“, – mano T.Vidmantas.
Palengvins ateitį
Šios technologijos vis dar yra pakankamai naujos visame pasaulyje, todėl ribų fantazijai nėra, tad tai – tinkamas laukas eksperimentams. I.Gudaičio įmonė kuria papildytos realybės sistemą „Watchar“, kuri bus skirta tiek verslams, tiek individualiems vartotojams, norintiems susikurti papildytos realybės sprendimą patiems.
Tačiau T.Vidmantas perspėja, kad būtina labai tiksliai įvertinti, ar kuriamas sprendimas tikrai palengvina gyvenimą, sutaupo pinigų arba laiko. Taip pat svarbu atsižvelgti į įrenginius, kurių reikės, kad technologijų teikiamais privalumais būtų galima pasinaudoti.
„Oculus Rift“ virtualios realybės akinius sukūrusi „Oculus VR“ kompanija, kartu su „Samsung“, juos paruošė ir masiniam vartojimui. Tiesa, kol kas beveik 200 JAV dolerių kainuojantis įrenginys veiks tik su „Samsung Galaxy Note 4“ telefonu, todėl 2015-ieji neturėtų būti lūžio metai, kai įrenginiu bus imta masiškai naudotis. Tikėtina, kad ateinančiais metais tai vis dar bus technologijų kūrėjų geriausias draugas ir kiekvieno iš mūsų gyvenime didelės reikšmės nevaidins.
Atrodo, panaši lemtis gresia ir technologijų perversmu vadintiems „Google Glass“. Nors masinės gamybos data iki šiol nėra žinoma, papildytosios realybės akiniai jau susilaukė kritikos dėl galimų privatumo pažeidimų. Pavyzdžiui, Masačusetso universiteto kibernetinių nusikaltimų ekspertai sukūrė programėlę išmaniesiems akiniams, kuri pagal žmonių rankų judesius bei krentančius šešėlius gali atpažinti slaptažodžius.
