Į mano rankas kinų surinktas lietuviškasis įrenginys pakliuvo neatsitiktinai: žmona dar prieš kelis mėnesius užsiminė, kad nori „pigios ir geros“ planšetės. Žinoma, taip nebūna, bet tam ir skirti vyrai, kad darytų neįmanomus dalykus.
Po ilgų paieškų internete, žygių į parduotuves ir visokiausių planšečių apčiupinėjimų, jau ruošiausi nuleisti rankas – be tūkstančio litų geros planšetės su 9–10 colių įstrižainės ekranu negausi. Arba teks rinktis mažiau žinomą prekės ženklą. Tokį, kaip „eStar“. Primena loteriją.
Ir būtent tuo metu „eStar“ gamintojos, „Mikrovisatos“, atstovai surengė spaudos konferenciją. Joje šnekėjo apie tai, kaip bando užkariauti kitų šalių rinkas, kaip auga pardavimai ir kaip mažai gaminių (1,6 proc.!) grįžta į garantinio remonto servisus. Pasinaudodamas proga, čiupau atnaujintą „eStar Crystal“ versiją: šansas „nebrangiam“ pakeisti mano nuomonę.
Ekranui netaupė
Pirmas dalykas, kurį aukoja pigios elektronikos gamintojai, yra ekranas. Tai ne tik viena brangiausių detalių, bet ir išpučia reikalavimus kitai įrangai – jei ekrane daugiau taškų, reikia greitesnio procesoriaus, daugiau vietos failams, didesnės baterijos jį „išmaitinti“ ir t.t.
„Crystal“ tai negalioja: jo ekrano raiška – net 2048 x 1536 tšk., o ryškumą užtikrina „ClearView“ technologija. Ir tikrai, jo kokybė labai gera, ar net puiki: spalvos ryškios (bet akies nerėžia, kaip kai kurių gamintojų), tamsūs atspalviai neišblukę, o taškus skaičiuoti pavyks nebent su lupa. Nepatinka man tik jo blizgumas, bet tai būdinga ir aukščiausios klasės planšetėms – matinių ekranų tokiuose gaminiuose niekas nenaudoja.
Svarbus ekrano trūkumas yra tas, kad jis neturi apsaugos nuo dužimo. Na, kažkoks stiklo sutvirtinimas yra, bet gamintojas jo net nepamini, tad tai tikrai ne „Gorilla Glass“. Išbandyti ekrano tvirtumo nedrįsau, bet spėčiau, kad smūgio iš didesnio nei metro aukščio ant asfalto neatlaikytų. O gal ir tiek nereikėtų.
Sparčiu veikimu rūpinasi 4 branduolių „Intel 3735D“ procesorius, galintis pasiekti iki 2 GHz taktinį dažnį (ankstesniame modelyje buvo „Cortex A7“), ir tos pačios kompanijos grafinis vaizdo procesorius. Taip pat planšetė aprūpinta 2 GB operatyviosios atminties (DDR3).
Ir nors galvojau, kad sunkesnių užduočių ji neįkąs, klydau – ji puikiai susitvarkė ne tik su apkrauta interneto naršykle, „Facebook“ ir kitomis buitinėmis programomis, bet ir žaidimais. Pjausčiau „Fruit Ninja“ vaisius, šaudžiau „AirAttack“ priešus, laksčiau „Asphalt 8“ trasomis – didesnių strigimų nebuvo.
Kasdieniai poreikiai
Pradedantiesiems vartotojams turėtų patikti tai, kad pirmą kartą įjungus planšetinį kompiuterį, jame jau bus įdiegta keliolika populiarių programų bei žaidimų (be įprastų „Google“ paslaugų). Tad ir mažiau suprantantiems neteks ilgai klaidžioti, kol ras, ką įdomaus ar naudingo nuveikti. O didesnius poreikius, žinoma, patenkins „Google Play“ programėlių parduotuvė.
Ar viskam užteks vietos? Testavimui buvo suteiktas 32 GB atminties turintis įrenginys – pakankamai vietos ne tik nuotraukų kolekcionieriams, bet ir filmų mėgėjams. Tiesa, internetinės parduotuvės nurodo prekiaujančios 16 GB versijomis, o tiek gali pasirodyti mažoka. Bet, kritiniu atveju, atmintį galima išplėsti „MicroSD“ kortele.
Taip pat planšetė turi tris standartines jungtis – ausinių, „Micro HDMI“ ir „MicroUSB“. Pastaroji naudojama ir baterijos įkrovimui. Tiesa, naudojant telefoninį įkroviklį teks palaukti gerą pusdienį, kol 7500 mAh užsipildys iki viršaus. Komplekte pridėtas kroviklis darbą atliks greičiau.
Kaip jau pastebėjote, baterija tikrai nemaža. Ir krauti jos kasdien nereikės, jei planšetinį kompiuterį naudosite tik epizodiškai – patikrinti „Facebook“, paskaityti Lrytas.lt ar patikrinti paštą. Visgi jei įrenginiu žaisite, rozetės gali tekti ieškoti jau po kelių valandų. Tokie jau tie mobilieji įrenginiai...
Kalbant apie mobilumą, prie interneto šis įrenginys gali prisijungti tik „Wi-Fi“ ryšiu – 3G/4G vidinio modemo jame nėra. Iš kitos pusės, problemą galima nesunkiai išspręsti: juk visi išmanieji telefonai gali tapti „Wi-Fi“ stotelėmis (angl. hotspot), o ir už dar vieną SIM kortelę mokėti nereikės...
Lengvesnis už „Orą“
„Crystal“ taip pat gali fiksuoti vaizdą dviem vidutinės kokybės vaizdo kameromis (5 mln. tšk. gale ir 2 mln. tšk. priekyje). Mano nuomone, tai yra mažiausiai reikalingas atributas bet kokiame planšetiniame kompiuteryje. Na, priekinę dar suprantu – „Skype“ vaizdo pokalbiams. Bet galinė? Veiksmas atrodo juokingai, o kokybė vis tiek bus prastesnė nei jūsų išmaniojo telefono...
Visa tai sugrūsta į 8,1 mm storio patrauklaus dizaino, sidabrinės spalvos aliuminio korpusą, o sveria... vos 355 gramus! Net „lengvas kaip oras“ planšetinis kompiuteris „iPad Air 2“, turintis tokios pat įstrižainės ir raiškos ekraną, sveria gerokai daugiau – 435 g.
„Crystal“ atrodo tvirtas ir patikimas; viskas gražiai užklijuota, be varžtelių ir tarpų. Nors nagą tarp ekrano ir rėmo užkišti sugebėjau (profesinė liga – viską krapštyti). Planšetė buvo suteikta tik laikinai, todėl pastaruoju metu populiaraus lenkimo testo neatlikau.
Su įrenginiu bandžiau elgtis atsargiai ir atsakingai. Ekranas mano trijų savaičių pastangas įvertino – liko nesusiraižęs, bet ant galinio dangtelio buvo matyti neryškios dėvėjimo žymės (liaudiškai sakant, „pabrūžinimai“). Sunku pasakyti, kokiu būdu jos ten atsirado – gal judinant ant stalo? Įtariu, ilgainiui galinis dangtelis pasipuoštų ir kitokiais randais.
O apibendrinti visus įspūdžius užtenka vieno žodžio: nustebino.
Šiuo metu atnaujintu modeliu prekiauja tik dalis Lietuvos elektronikos parduotuvių, jo kaina – 699 Lt (ankstesnį modelį galima įsigyti už mažiau nei 600 Lt).
