Kai nutari kažką parašyti apie protingų tautiečių sukurtus, visiems mums stulbinamai naudingus sprendimus, kurie neturi nieko bendra su a) grėsmėmis, b) seksu, c) skandalais, d) galimybe staigiai gauti naudos, iš anksto žinai – didelio susidomėjimo nelauk. Dar liūdniau, jei toks sprendimas skirtas verslui. Tačiau juk būtent jis gali užtikrinti, kad parduotuvėje neišgirstume žodžių „prekės nebeturime“, o iš perpratusio sistemą kolegos – pamokymų, kaip suktis, kad gautum daugiau negu dirbdamas.
Žodžiu, nepaisydamas nieko, pasiryžau pristatyti bent vieną pavyzdį, parodantį, kaip mobilusis ryšys ir išmanieji įrenginiai verslui padeda dirbti efektyviai, o jo klientus išgelbėja nuo tokių įprastų kitais atvejais nemalonumų. Ilgai ieškoti pavyzdžio neprireikė. Kaip tik dabar vilniečių kompanija „DyCode“ nutarė savo kurtą ir jau metus „Sanitex“ grupės pardavimo vadybininkų naudojamą programėlę „eOrder“ pasiūlyti visiems, darbui naudojantiems „Android“ įrenginius.
Beje, griovio kasimas čia ne visai niekuo dėtas. Ta pati „DyCode“ ligi šiol geriausiai žinoma, kaip populiarios statybinių sąmatų programos „ProSama“ kūrėja. Bet dabar ne apie tai. Taigi, kokia gi ir kam nauda iš tos vadybininkus „vadybinančios“ programėlės ir kodėl ji diegiama mobiliajame telefone arba planšetiniame, o ne įprastame kompiuteryje?
„Trumpai tariant – ši programa supaprastina vadybininko darbą. Kalbant pompastiškai – norime pateikti įmonėms įrenginį, kurį jos gali duoti net neturinčiam patirties vadybininkui, ir jis su juo dirbs, kaip dešimties metų patirtį turintis profesionalas“, – vartydamas rankose išmanųjį telefoną „Nexus 5“ su jau įdiegta „eOrder“, kalbėjo „DyCode“ rinkodaros vadybininkas Rokas Gricius.
Kaip ji veikia? Yra duomenų bazė, kurią valdo vadovas. Jo kompiuteryje (galima išsiversti ir be jo – sistema veikia ir vien „Android“ įrenginiuose, o po pusmečio bus pritaikyta ir „iOS“) įdiegta vadovo programa, per kurią jis mato, ką veikia kiekvienas įrenginį su programėle turintis vadybininkas.
Vadybininko programėlė yra tiesiogiai regima vadovo, jis tokiu būdu gauna duomenis iš visų pavaldinių, o pats vadybininkas mato tik savo užduotis ir gali teikti savo darbo ataskaitas, užsakymus bei kitus svarbius duomenis.
Viena vertus, tai yra numatytos veiklos kalendorius. Jį gali koreguoti vadovas, skirdamas tiesiogines užduotis, gali keisti ir pats vadybininkas, jei mato, kad yra skubesnių darbų arba racionaliau būtų užsukti pas dar vieną klientą. Tuo atveju vadovas iškart matys pakeitimus, galės juos patvirtinti, nurodyti, kokią nuolaidų akciją taikyti ir t.t.
Kita vertus, tai atmintinė, kurioje rasi visus įmanomus duomenis – kada lankeisi pas savo klientą, kiek prekių dar liko lentynose, o kiek yra sandėlyje, ką reikia užsakyti, o ko šiuo metu neperka. Be to, vadovas mato visą statistiką, tad gali numatyti tendencijas.
Trečia (o tai irgi labai svarbu) – tai praktinė greito pasikeitimo informacija priemonė.
„Buvo toks nutikimas. Vaikštau prekybos centre ir matau: prie pieno produktų prieina kažkokios tiekėjų kompanijos vadybininkas. Lankstosi, vos ne keturiom ropinėja, ieško, kur išdėstytos jo tiekiamos prekės, skaičiuoja jas. Tuo pat metu kalba telefonu su vadovu, kuriam bando nupasakoti, kaip čia viskas atrodo.
Taip, ir be šios aplikacijos galima nufotografuoti produktus, siųsti nuotrauką elektroniniu laišku ir t.t. Tačiau turint mūsų gaminį pakanka nufotografuoti, ir iškart matysi produktų medį – realiu laiku matai, kaip pagal sutartį tie produktai turi būti išdėstyti, palygini su realybe, ir vadovas akimirksniu žino, ar laikomasi sutarties.
Viskas iškart aišku – ir kiek yra, ir kur guli, ir ko trūksta. Matai, kiek turėtų būti pagal sandėlio duomenis ir iškart gali suprasti, jei kažkas neatitinka“, – pasakojo R.Gricius.
Funkcijų toje programėlėje yra gerokai daugiau, tačiau ji tikrai ne vienintelė pasaulyje. Pats Rokas Gricius sako, kad jie tiesiog puikiai išsprendė vieną konkretaus taikymo sritį, kiti būna stipresni kitose. Aišku, nemokamų pyragėlių rasite tik pelėkautuose, tad ir dirbti nemokamai su šia programa galima tik dvi savaites – pakanka, kad įsitikintum, ar tinka.
Po to už kiekvieną vadybininką reikėtų mokėti 25 eurus per mėnesį (čia, jei be nuolaidų). Sakote – brangu? Kuo jau kuo, o švaistūniškumu didžiųjų Lietuvos prekybos kompanijų kaltinti negalime. O štai šią sistemą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje naudojančios „Sanitex“ IT skyriaus vadovas Ramūnas Teišerskis kaina nesiskundžia.
„Sanitex“ grupėje dirba daugiau kaip keli šimtai prekybos agentų, kurie darbui naudoja programinę įrangą. Anksčiau tai buvo „Windows Mobile“ įrenginiai, tačiau jų rinkoje atsilieka, todėl nuo 2012 m. Latvijoje „Sanitex“ pradėjo dirbti su „Android“ ir pasirinko partnerio „Epasaule“ produktą „Eagent“. Tačiau „Epasaule“ nespėjo tenkinti mūsų poreikių, dėl to negalėjome šio sprendimo diegti visose Baltijos šalyse ir nusprendėme ieškoti kito partnerio.
„DyCode“ sutiko pateikti mūsų verslo specifiką atitinkantį bandomąjį projektą. Vėliau kelis kartus programą tobulino, kad išspręstų didžiulių duomenų kiekių apdorojimo, kainodaros, likučių patikrinimo, kitų sudėtingų „Sanitex“ procesų valdymo uždavinius. Pradžia buvo sunki, tačiau galiausiai virto sėkmingu produktu. Smagu buvo pasirašyti sutartį su „Dycode“ dėl „Eorder“ įdiegimo visų „Sanitex“ pardavimo vadybininkų įrenginiuose“, – pakomentavo R. Teišerskis.
Na ir gerai. Tačiau mums šiuo atveju svarbiausia net ne konkreti programa ar konkretus sprendimas. Svarbiausia net ne tai, kad pagaliau verslas vis geriau supranta, kokios naudingos išmaniosios technologijos didinant darbo efektyvumą.
Svarbiausia, kad apsiginklavęs technologijomis geras vadybininkas turi galimybę ir lietuvių iškasto griovio vertę pakelti iki švedų griovio vertės. Ir dar svarbiau – vadovui jos iškart parodo, kuris vadybininkas blogas. Tad yra vilties, kad dėl jo klaidų nebereikės kentėti mums – grioviakasiams.
