Išmanusis televizorius – nemaloni realybė, su kuria teks taikytis
Čia šiek tiek pasiskųsiu. Ir ne dėl „Philips“, o dėl bendro polinkio kiekvieną namams gaminamą plaktuką versti išmaniuoju. Toks skundas nori nenori gimsta galvoje po to, kai dviem kaimynams, uošviams ir tėvams padedi suderinti du paprasčiausius dalykus. A. Nustatai programas, kurias turi rodyti televizorius. B. Padarai viską, kas įmanoma, kad jie netyčia neperjungtų tų nuostatų ir neįjungtų išmanumo. Kodėl? Nes reikės vėl eiti ir rodyti, kaip „tą nesąmonę“ išjungti.
Tokia realybė. Įsigijęs naują televizorių visada gauname išmanųjį ir labai retai jį net prie interneto jungiame. Jau nekalbu apie tai, kaip kankinamai nepatogu naršyti internete naudojantis nuotolinio valdymo pultu.
Taigi, iš esmės gamintojų pastangomis televizorių išmanumas mums davė du dalykus – ilgai besisukantį mąstymo laikroduką vykdant komandą, kurią 1955 m. „Beriozka“ atlikdavo akimirksniu (perjungiant programą) ir daugybę paslaptingų mygtukų ant nuotolinio valdymo pulto, kurių reikia vengti kaip velnio, nes paspaudę bent pusvalandį ieškosime, kaipgi grįžti. Abu dalykai, atrodo, gana nepatogūs.
Taip, yra programėlės, „Skype“, žaidimai, kažkokie mankštos asistentai, įmantrus valdymas balsu (jei turite idealią anglišką tartį) ar mojuojant ranka (jei tikrai neturite ką veikti), tačiau visa tai iš esmės virsta tik dideliu riebiu klausimu: „Kam man to reikia?“
Puiku, kad televizorius priima skaitmeninį signalą, į jį galima įdėti kanalų atrakinimo kortelę, tad nereikia atskiro imtuvo, leidžia peržiūrėti į USB laikmenas įrašytą turinį ir pasimėgauti 3D filmais. Viskas. Daugiau niekam nieko nereikia. Arba reikia, bet absoliučiai mažumai. Kur kas geriau būtų tą gudrų procesorių priversti greičiau junginėti kanalus ar rasti prijungtą laikmeną, nes kol kas atrodo, kad kuo jis galingesnis, tuo ilgiau sukasi laikrodukas.
Tokia yra mano patirtis. Bet gamintojams tai nė motais, tad su išmanumu teks susitaikyti. Gal kada nors net išmokti iš to gauti naudos. O gal išties „Philips“ žingsnis protingas – „Android“ bent jau daugelis turi savo išmaniuosiuose telefonuose, tad šiek tiek pažįsta.
Ir ką gi pristatė „Philips“?
Štai taip pasiskundęs perduodu žodį „Philips“ televizoriaus pristatymą man atsiuntusiam Giedriui Drukteiniui. Jis geriau susipažinęs, o mano įžanga gal padės kiek kritiškiau pažvelgti į perdėm reklaminę intonaciją.
„Visi išmaniųjų televizorių gamintojai iki šiol turėjo bendrą problemą – savas programėlių platformas, iš esmės ribojančias žiūrovų pasirinkimą ar prieigą prie turinio internete. „Philips“ rado puikiausią išeitį, kaip išsiskirti šioje rinkoje, ir sukūrė pirmąjį Europoje televizorių su „Android“ operacine sistema, taip suteikdama galimybę žiūrovui pasiekti viską, ką tik galima „Google“ erdvėje. Šiais metais „Philips“ pristatė tris naujus aparatus:
7900 serijos 4K UHD raiškos televizorių su „Android“ platforma ir dvipusiu „Ambilight“ apšvietimu.
8900 serijos televizorius su išlenktu ekranu ir 4K UHD vaizdo raiška (beje, „Philips“, kitaip nei konkurentai, neieškojo praktinio paaiškinimo, kam iš tikrųjų reikalingas tas lenktasis ekranas. Tiesiog tiesiai šviesiai pasakė, jog atrodo įspūdingai).
9100 serijos ypač plono korpuso televizorius su keturpusiu „Ambilight“ apšvietimu ir „Perfect Pixel Ultra HD“ procesoriumi. Jame sukasi „Android 4.2.2.” operacinė sistema (ne „Android 4.4. KitKat“ ir ne specialiai televizoriams kuriama „L“, tačiau irgi veikia gerai).
Taigi, gausite visas tradicines „Google“ programėles, o jei negana – iš „Google Play“ galėsite atsisiųsti viską, ko panorėsite. Tiksliau, kiek tilps į 1,6 GB talpos televizoriaus atmintį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje televizoriaus ekrane pasirodo ir programėlė „Spotify Connect“. Žinoma, čia yra ir standartinių „Smart TV“ funkcijų paketas – „SimplyShare“, „Wi-Fi Miracast“, „MultiRoom“ ir „Philips MyRemote“.“
Na, gal užteks citatų, nes pradeda kvepėti reklama. Faktiškai gausite didžiulį ekraną su „Android“ sistema ir viena didžiausių televizorių, tačiau vis tiek mažoka, atmintine. Jei esate vienas iš tų 5 proc. naujų televizorių pirkėjų, kurie naudojasi išmaniosiomis funkcijomis, tai tikrai pravers. Jei nesate, drįstame spėti, kad „Android“ gali paskatinti tuo susidomėti labiau, negu gerokai mažiau pramogų siūlančios kitų televizorių OS platformos.
Išskirtinės ir nelabai savybės
Didžiulis pliusas, kad šis televizorius komplektuojamas su dvipusiu pulteliu. Vienoje pusėje tai įprastas valdymo pultas, kitoje – klaviatūra. Tai gerokai greičiau ir paprasčiau, negu rinkti tekstą naršant ekrane rodomoje klaviatūroje.
Pultelis taip pat veikia ir kaip žymeklis, turi įmontuotą mikrofoną valdyti balsu. O jei pultelį pamesite, galėsite televizorių valdyti gestais. Ką apie tai manau, jau rašiau, bet gal yra tarp mūsų turinčių neišsipildžiusią svajonę tapti semaforais?
Žaidimų turinys čia atkeliauja iš „debesies“ serverių „Onlive“, o pats televizorius veikia kaip monitorius. Duomenų apdirbimas ir grafikos atkūrimas vyksta „Onlive“ serveriuose, todėl greita veika nepriklauso vien nuo paties televizoriaus procesoriaus galios.
Tik „Philips“ televizoriams būdinga sienos apšvietimo funkcija „Ambilight“, kuri vizualiai praplečia ekrane rodomą vaizdą ir keičia spalvas pagal vaizdą ekraną, dabar dar sustiprinta. Televizoriaus pirkėjai gaus specialų „Philips Hue“ lempų rinkinį. Tris rinkinyje esančias lempas galima įstatyti į kambaryje esančius šviestuvus, ir ekrane besikeičiančios spalvos keisis ir visame būste.
Dar viena „protinga“ funkcija – šis televizorius gali dirbti sarginiu šunimi. Prijungus vaizdo kameras, jis veikia kaip vaizdo įrašymo įrenginys, įsijungiantis pagal nustatytą režimą, pvz., nuo judesio. Vaizdą persiųs į jūsų planšetinį kompiuterį arba pats įspės policiją. Aišku, toks šuo turi nemažą trūkumą – kitaip negu plėšiką apkandžioti galintis tikras, šis ir pats taps geidžiamu gobiu. Ir, beje, su visomis kameromis ir lemputėmis.
Ar tai tikrai originalu?
Deja, ne. Kiekvienas bet kokio televizoriaus savininkas visai nebrangiai gali nusipirkti bet kurį iš gausybės gaminamų (net ir lietuvių „e-star“) televizorių išmaniųjų priedėlių, kuriuose suksis ta pati „Android“, tad ir funkcijų gaus panašių.
Taigi, galiausiai vėl grįžtame prie pradžios: televizoriaus užduotis – gerai ir kokybiškai rodyti vaizdą, pirkėjo užduotis – susirasti kuo geriau atkuriantį apgailėtinos kokybės lietuviškų kanalų transliaciją, o išmanumo pageidaujantys gali nusipirkti ir atskirai.
