Šiuo metu egzistuojančios kompiuterinės tekstų vertimo sistemos yra tik pagalbinės priemonės, padedančios visiškai nemokantiems kitos kalbos suprasti pagrindinę teksto mintį ir išsirinkti informaciją, kurią turėtų išversti profesionalūs vertėjai. Tiesa, tokias sistemas kuriančios kompanijos nesnaudžia ir nuolat siekia savo produktus patobulinti. Ypač daug dėmesio skiriama specializuotoms sistemoms, kurios galėtų ypač tiksliai išversti konkrečios srities tekstus.
„Didieji gamintojai turi ribotas galimybes siūlyti panašius sprendimus, skirtus mažosioms ES kalboms, o dirbantys vietinėje rinkoje įgyja pranašumų ir gali palyginti nedidelėmis sąnaudomis sukurti specializuotas mašininio vertimo sistemas. Pvz., mūsų įmonė jau yra sukūrusi IT srities sistemą, kuri, palyginti su pasaulinėmis sistemomis, IT srities tekstus verčia gerokai kokybiškiau“, – teigė „Tilde IT“ direktorė.
Vietinės kompanijos taip pat gali pasiūlyti konkrečios įstaigos poreikius atitinkančius sprendimus. Pvz., sukurti vidiniame valstybinės institucijos tinkle veikiantį vertėją arba pagaminti specializuotą terminiją naudojančią sistemą. Virtualūs vertėjai gali būti diegiami ir tam, kad palengvintų bei pagreitintų profesionalių vertėjų darbą.
Tiesa, tą patį tekstą du profesionalai gali išversti visiškai skirtingai: vienas stengsis panaudoti kuo tikslesnius žodžių atitikmenis, o kitas imsis interpretacijų, siekdamas teisingiau perteikti mintį. Kurį variantą renkasi kompiuterinių programų kūrėjai? R.Špukienė teigia, kad kaip pavyzdžiai visuomet naudojami profesionalų išversti tekstai, o prioritetas teikiamas terminų nuoseklumui ir tikslumui.
Pasiteiravus, kada lietuviai gali sulaukti įrankio, kuris galės versti skirtingomis kalbomis šnekančių žmonių pokalbį (pvz., per „Skype“) tiesiogiai, „Tilde IT“ vadovė konkrečių prognozių neįvardijo.
„Vieną iš sudedamųjų technologijų, mašininį vertimą, mes turime, tačiau kitų įrankių, atpažįstančių ir gebančių sintezuoti kalbą, trūksta. Šiuo metu garso technologijų tobulinimu užsiima Vilniaus universitetas. Tikimės, kad greitu metu gali būti sukurtos trūkstamos balso atpažinimo ir sintezės technologijos, kurias sujungus būtų galima pasiūlyti panašių įrankių, skirtų lietuvių kalbai“, – sakė ji.
Fantastikos filmų ir serialų mėgėjai dažnai varvina seilę matydami, kaip žmonėms vieniems su kitais (ar net su ateiviais) susišnekėti padeda „universalioji vertyklė“. Ar tai apskritai įmanoma?
Pasak R.Špukienės, apie tai diskutuojama visuose kalbos specialistų susitikimuose, tačiau atsakymas vis dar nerastas.
„Į šį klausimą galima atsakyti klausimu: ar egzistuoja „universalus vertėjas“ – žmogus, suprantantis ir tiksliai verčiantis bet kokius tekstus? Juk vertėjas, kurio specializacija yra techniniai vertimai, geriausiai verčia būtent tokio pobūdžio tekstus, o grožinės literatūros kūrinį patikėsite šioje srityje patyrusiam profesionalui.
Mašininio vertimo sistemų tikslas – ne pakeisti vertėją ir už jį atlikti darbą, bet tapti profesionalaus vertėjo pagalbininku, galinčiu paspartinti darbą ir pasiūlyti tinkamą žodžio ar frazės variantą. Vis dėlto, galutinį sprendimą, kaip išversti konkrečią mintį, turi priimti žmogus, o ne mašina“, – mano pašnekovė.
