Šiuo metu naują technologiją naudojančius įrenginius HP vadina tiesiog „Mašina“ (angl. machine) bei teigia, kad jie atstovauja visiškai naujos architektūros kompiuterių grupei.
„Mašina“ gali pakeisti milžiniškus duomenų centrus, o jų skaičiavimo įrangą sutalpinti į šaldytuvo dydžio dėžę. Bet „Mašina“ gali būti ne tik serveris: tai ir darbo stotis, asmeninis kompiuteris ar net telefonas.
„Mašina“ yra naujos kartos technologija. Ji sugeba apdoroti milžinišką duomenų kiekį minimaliomis sąnaudomis, o būtent to reikės įsigalint daiktų internetui.
„Mašina“ naudoja specializuotų branduolių klasterius, o ne mažą kiekį bendros paskirties branduolių. Visa tai sujungta ne tradiciniais vario laidais, o didelės spartos silicio fotoniniais sujungimais. Tai leidžia smarkiai padidinti spartą, tuo pačiu sumažinant sistemos energijos suvartojimą. O svarbiausia tai, kad „Mašinoje“ naudojami memristoriai – rezistoriai, kurie gali saugoti informaciją net nutrūkus elektros tiekimui.
Rezultatas: sistema, kuri yra 6 kartus galingesnė nei šiuo metu egzistuojantys serveriai ir naudoja 80 kartų mažiau energijos. Anot HP, tokia „Mašina“ gali apdoroti 160 petabaitų duomenų vos per 250 nanosekundžių.
Ši technologija galėtų būti naudojama ne tik duomenų centruose – jos privalumus ateityje būtų galima perkelti į išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kitą vartotojų elektroniką. Tokiu atveju, pavyzdžiui, telefoną be vargo būtų galima aprūpinti 100 terabaitų (TB) atminties lustu (šiuo metu 1 TB kietąjį diską turi tik galingi nešiojamieji kompiuteriai).
Priešakyje – iššūkiai
Vis dėlto panašu, kad šio didžiulio perversmo kompiuterių rinkoje gali tekti palaukti keletą metų, o galbūt net ir iki šio dešimtmečio pabaigos. Mat HP komanda, norėdama pasiūlyti šiuos sprendimus rinkai, visų pirma turi įveikti labai daug technologinių iššūkių laboratorijos sąlygomis.
Kad viskas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, puikiai įrodo prieš keletą metų pristatyti „HP Moonshot“ serverių sprendimai. „HP Moonshot“ – tai naujos kartos mažai energijos suvartojančių serverių sprendimas, kuriuo siekiama pakeisti visuomenės supratimą apie šiuolaikinius duomenų centrus.
„Moonshot“ pasiekti rinką taip pat prireikė daugiau laiko nei buvo planuota, tačiau HP iki dabar nėra pateikusi jokių oficialių atskaitų, kokias pajamas pavyko gauti iš šių naujos kartos serverių. Taigi kol kas lieka neaišku, ar kur kas ambicingesnis projektas „HP Machine“ yra vertas jam skirto laiko ir investicijų.
„HP Machine“ kūrimo procesas jau vyksta apie pusantrų metų, o jam vadovauja „HP Labs“ tyrėjų padalinio vadovas Martinas Finkas.
„HP Machine“ bus pakankamai plonas, naudos naujos kartos memristorių pagrindu kuriamas atminties technologijas ir didelės spartos silicio fotoninius sujungimus, jame planuojama diegti visiškai naują pačios HP kuriamą operacinę sistemą.
Naujai technikai – nauja sistema
Kuo svarbūs tie memristoriai? Šiuolaikinių atminties technologijų, tokių kaip DRAM, naudojimas tampa didžiule problema. Inžinieriai beveik nebegali didinti DRAM atminties dėl fizikinių ir kitų reiškinių, o tai tampa vienu svarbiausių faktorių, kuris stabdo kompiuterinės technikos tolimesnį spartos didinimo procesą.
Memristoriai yra įvardijami kaip vienas iš kelių galimų pakaitalų. Būtent jie gali pakeisti šiuolaikinių kompiuterių architektūros principus bei dabartinį informacijos saugojimo kietuosiuose diskuose poreikį.
Panaudojus memristorius kietųjų diskų poreikis išvis dingsta, kadangi visa informacija gali būti saugoma naujos kartos realios prieigos atmintyje, kuri nereikalauja papildomų kompiuterio operacijų norint pasiekti vartotojo informaciją.
Žinoma, visiškai nauja skaičiavimo architektūra reikalauja ir naujos operacinės sistemos. Tikėtina, kad HP kuriama operacinė sistema bus atviro kodo bei galimai taps bet kokių gamintojų naujos architektūros pagrindu veikiančių kompiuterių pagrindine sudedamąja dalimi.
Yra ir skeptikų
Bet „HP Machine“ projektas žavi ne visus ekspertus.
Štai konkurentų „Dell“ programinio padalinio vadovas Johnas Swainsonas apskritai šį projektą pavadino „juokingu“, praneša „Computerworld“.
Jo nuomone, skaičiavimų sistemų, tokių kaip procesoriai ir atmintis, bazinius elementus galima keisti, kartu pagerinant suderinamumą su dabartine programine įranga. O radikalios permainos, kurias sumąstė kompanija HP, vargu ar kam patiks.
Tad J.Swainsonas pastebi, kad naujoms architektūroms skirtą programinę įrangą kurti nuo nulio – ne pati geriausia idėja.
