Šiuolaikiniai duomenų centrai užima šimtus kvadratinių metrų, tad duomenys juose turi nukeliauti didelius atstumus. Išeitis – itin maži, talpūs, galingi ir ekonomiški įrenginiai, kuriuose duomenys keliautų ne dešimtis metrų, o dešimtis mikronų – beveik milijoną kartų mažesnį atstumą.
Paklaustas, ar tai įmanoma, R.Divakarunis šypsodamasis atsako: „Jokių problemų!“ Tereikia išmokti gaminti ir tinkamai sujungti dešimtis kartų mažesnius mikroprocesorius. Pasak jo, IBM tai daro net keliais skirtingais būdais.
Dirbtinis intelektas lenkia žmogų
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams apie savo mėgstamos srities – puslaidininkių technologijų – tendencijas, iššūkius ir ateities perspektyvas pasakojęs R.Divakarunis pastebėjo, kad technologijos sparčiai tobulėja: IBM superkompiuteris „Watson“ jau gali atlikti iki 80 trilijonų operacijų per sekundę.
„Watson“ galimybės buvo pademonstruotos intelektiniame televizijos žaidime – jis sugebėjo ne tik suprasti ir tinkamai interpretuoti žodžiu pateikiamus klausimus, bet ir rasti tinkamą atsakymą, taip įveikdamas du pripažintus žaidimo ekspertus.
„Dirbtinis intelektas jau dabar sugeba įveikti žmogaus proto pastangas“, – sakė R. Divakaruni.
Kūrybinė inžinerija
Duomenų apdorojimo sparta itin svarbi plėtojantis debesų kompiuterijai. „Debesyse“ jau dabar galima ne tik kaupti, bet ir apdoroti itin didelius duomenų kiekius.
„Duomenų bazės ir masyvai savaime nėra naudingi – vertę kuria šių duomenų pagrindu parengti analitiniai sprendimai. Svarbiausia, kokias įžvalgas gali duoti vienas ar kitas duomenų analitikos metodas. Čia prasideda kūrybinė inžinerija – kai duomenų srauto informacija per analitinius sprendimus išgryninama iki tiesioginių įžvalgų“, – kalbėjo IBM verslo analitikos padalinio debesų kompiuterijos specialistas Willas Streitas.
Eksperto teigimu, didžiausias efektyvumas pasiekiamas tada, kai debesų kompiuterijos analizės įrankiai yra pritaikomi prie konkrečių vartotojo poreikių. Duomenų ir procesų analizė gali identifikuoti naujas aplinkybes: „Sujunkite duomenų analizės rezultatus su verslo procesais, supraskite, ko nori klientas – būtent tai yra progresyvi debesų kompiuterija.“
Debesų kompiuterija atveria naujas galimybes ir programuotojams, kurių techninė kūryba ir specializuotos žinios leidžia pasiekti technologines naujoves. W.Streito teigimu, programuotojų, gebančių dirbti su „debesų“ kompiuterijos infrastruktūra, programų kūrimo ir verslo paslaugomis, itin trūksta.
Sprendžia miestų problemas
Išmaniųjų miestų sprendimus diegianti IBM ekspertų komanda susitikime su KTU bendruomene dalijosi įžvalgomis, vertino globalias technologinių inovacijų plėtros tendencijas ir jaunųjų inžinerijos specialistų karjeros galimybes Lietuvoje ir visame pasaulyje.
IBM ekspertai Lietuvoje dirba elitinės programos IBM „Smarter Cities Challenge“ pavedimu. Jie analizuoja informaciją apie miesto transporto srautus ir rengia rekomendacijas, kaip efektyviai spręsti miesto gyventojų logistikos ir aplinkosaugos problemas.
„Labai svarbu, kad tokio aukšto lygio specialistai lankosi Lietuvoje. Tai išplečia technologijų svarbos ir progreso suvokimą visuomenėje. Dėl tokių tarptautinių kompanijų, kaip IBM, aukštosios technologijos ilgainiui bus suvokiamos ne tik kaip specializuotų žinių reikalaujanti veiklos sritis, bet kaip kvalifikuota paslauga, didinanti darbo efektyvumą ir komfortą, nepriklausomai nuo vietos ar laiko aplinkybių“, – sakė susitikimą organizavusio Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius dr. Almantas Danilevičius.
„IBM ekspertų įžvalgos patvirtina, jog tiek mokslinių tyrimų, tiek konkrečių verslui pritaikytų sprendimų tikslas šiandien yra orientacija į pridėtinę vertę, kurią gali sukurti nauji technologiniai sprendimai“, – sakė susitikime dalyvavęs Algirdas Dobrovolskis, KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro specialistas.
