Norėdami pagaminti rekordiškai mažą viršelį, IBM mokslininkai sukūrė itin mažą rėžtuką su kaitinama silicio galvute, 100 tūkst. kartų mažesne nei aštraus pieštuko smaigalys. Naudodami šį įrankį mokslininkai išgraviravo žurnalo viršelį ant polimero. Žurnalo viršelis yra 11 x 14 mikronų dydžio – toks mažas, kad ant druskos smiltelės gali tilpti net 2 tūkst. tokių viršelių.
„National Geographic Kids“ skaitytojai rekordui skirtą viršelį išrinko balsuodami internetu. „Žurnalo „National Geographic Kids“ skaitytojams šis viršelis labai patiko, tad tikimės, kad jį įvertins ir platesnė auditorija. Svarbu ir tai, kad, prisidėdami prie šio Gineso rekordo, vaikai galėjo pajusti, jog „mokslas veža“. O juk būtent to ir siekia mūsų žurnalas“, – sakė Rachel Buchholz, „National Geographic Kids“ viceprezidentė ir redaktorė.
Viršelio gamyba
Iki 1000 laipsnių Celsijaus įkaitintas nanometrinio dydžio rėžtukas buvo pritvirtintas prie itin didelės raiškos – vieno nanometro (milijoninės milimetro) dalies – skenerio. Įkaitintas rėžtukas nugremžė polimero paviršių pagal iš anksto nustatytą brėžinį ir tarsi 3D spausdintuvas nanometrų tikslumu sukūrė sudėtingas 3D struktūras.
Tokia novatoriška technika leis gaminti naujų tranzistorinių įtaisų prototipus, skirtus praktiškai bet kokiems įrenginiams – taupesniems ir spartesniems elektronikos prietaisams, debesų kompiuterijos duomenis talpinantiems duomenų centrams ar išmaniesiems telefonams. IBM tikisi iki metų pabaigos pradėti naudoti šią technologiją grafeno pagrindu kuriamų tranzistorių prototipų gamybai.
„Norint sukurti taupesnius ir sparčiau didelius duomenų srautus apdorojančius debesijos sprendimus, reikia naujos kartos technologijų ir tranzistorių. Tačiau dar prieš pradedant taikyti šias ateities technologijas masinėje gamyboje, reikia išmokti gaminti mažesnius nei 30 nanometrų prototipus. Naudodami mūsų sukurtus gerokai pigesnius ir paprastesnius naujoviškus būdus, galime gaminti neprilygstamo tikslumo – vieno nanometro aukščio – 3D reljefinius modelius. Dabar tik nuo mokslininkų ir inžinierių fantazijos priklauso, kaip galėsime pritaikyti šią techniką realiame pasaulyje“, – teigė Arminas Knollas, IBM tyrimų padalinio fizikas ir išradėjas.
Mokslininkai regi daug skirtingų šios technologijos pritaikymo būdų. Ją galima naudoti, pavyzdžiui, kuriant ir nuskaitant nanodydžio saugumo žymas, patvirtinančias dokumentų (pavyzdžiui, pasų) ir neįkainojamų meno dirbinių autentiškumą.
IBM licencijavo šią technologiją Šveicarijoje įsikūrusiam startuoliui „SwissLitho“. Prieš kelias savaites šveicarai išsiuntė savo pirmąjį „NanoFrazor“ pavadintą įrenginį į McGillo universitetą Kanadoje, kurio mokslininkai ir studentai galės naudoti unikalias šio įrankio galimybes eksperimentuodami kuriant naujus nanoprietaisus. Pažymėdamas naujojo įrankio atvykimą, universitetas juo sukūrė nanodydžio – 30 mikronų (0,03 milimetro) pločio – Kanados žemėlapį.
Prieš metus IBM mokslininkai pristatė mažiausią pasaulyje filmą „Berniukas ir jo atomas“, kuris taip pat įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą. Šiame filmuke mokslininkai tiksliai sudėliojo tūkstančius atskirų atomų, iš jų sukurdami beveik 250 kadrų animaciją.
