Televizijos žiūrovai tapo tarsi įkaitais, besiblaškančiais tarp žemos transliacijų kokybės ir „Ultra HD” televizorių reklamos. Tad ką rinktis?
Ekspertai tvirtina, kad „Ultra HD” raiška džiugins ilgiau. Televizorių gamintojai diegia vis įmantresnę prastos raiškos vaizdo gerinimo įrangą, o kai kurie ėmėsi kurti televizorius specialiai mums – neapsisprendžiantiems.
Kokybiško vaizdo gerbėjai jau gali džiaugtis vieninteliu lietuvišku aukštos raiškos kanalu LRT HD. Džiaugiasi lietuvišku internetu – penktu greičiausiu pasaulyje, kur randa kokybiško turinio.
Tarpinė grandis
LCD ekranų gamybos pradininkė „Sharp” vis ieško savo nišos televizorių rinkoje.
Prieš kurį laiką parduotuvėse pasirodę milžiniški „Sharp” „Full HD” televizoriai pirkėjų pernelyg nesužavėjo – kaina nemaža, 90 colių įstrižainės ekranui „Full HD” raiškos mažoka, o lietuviškus kanalus per tokį žiūrėti galima nebent iš kito krepšinio aikštelės galo.
Dabar Lietuvoje debiutuojantys „Sharp UQ10” serijos televizoriai „Sharp AQUOS Quattron Pro 3D” dar ne „Ultra HD” raiškos, tačiau turi 2,5 karto daugiau potaškių negu tradiciniai „Full HD” formato televizoriai.
Taigi „Quattron Pro” modelis yra lyg tarpinė grandis tarp itin modernių 4K ir vakarykšte diena jau virtusių „Full HD” televizorių.
Kaina – įspūdinga
„Sharp” teigia, kad šiuo metu tai yra vieninteliai serijinės gamybos televizoriai, galintys atkurti per HDMI jungtis siunčiamą 4K vaizdą ir pagerinti „Full HD” ar žemesnės kokybės signalą iki „Ultra HD” lygio.
Vaizdo taškas čia kuriamas iš keturių spalvų: raudonos, žalios, mėlynos ir geltonos. Tai leidžia atkurti daugiau nei milijardą papildomų atspalvių.
Be to, išmanioji „Quattron Pro” valdymo technologija kiekvieną vaizdo tašką sukuria iš aštuonių atskirai valdomų potaškių. Gauname 16 milijonų potaškių, o tai 10 milijonų daugiau nei standartiniuose „Full HD” televizoriuose.
„Sharp” atstovų teigimu, šių televizorių vaizdo raiška tokia gera, kad į 60 colių įstrižainės ekraną patogu žiūrėti iš 2,3 m atstumo, o į 70 ir 80 colių įstrižainės – iš 2,7 m.
Tiesa, už didžiausią televizorių teks suploti beveik 7000 eurų (maždaug 24 tūkst. litų). Daugoka.
Panašią technologiją pristačiusi kompanija LG naudoja ketvirtą baltos spalvos potaškį, kuris smarkiai padidina vaizdo kontrastą.
Ekranas egoistams
Ką daryti žmogui, kuris gyvena vienas mažame kambarėlyje, tačiau nori gėrėtis vaizdais milžiniškame namų kino ekrane? Ką daryti žmogui, kuris nori lėktuve žiūrėti aukščiausios kokybės filmą ir taip, kad niekas nematytų, ką jis žiūri?
Jei nebijote atrodyti kaip imperijos eilinis iš „Žvaigždžių karų” ar robotas iš praėjusio amžiaus pabaigos fantastikos filmo, galite pasidomėti naujausiu „Sony” asmeniniu ant galvos montuojamu ekranu HMZ-T3W.
„Sony” teigia, kad užsidėję šį antveidį prieš akis matysite tokio dydžio vaizdą, lyg iš 15 metrų žiūrėtumėte į kino teatro ekraną.
Tiesa, čia įmontuotų OLED ekranėlių raiška tik 1280 x 720 taškų, tačiau realus vaizdas išties ryškus.
Aišku, šis šalmas greičiau skirtas ne televizijos laidoms, o filmams žiūrėti. Jis itin kokybiškai rodo 3D filmus, įrengtos labai kokybiškos erdvinio garso ausinės, o laidu jungiamos baterijos pakanka beveik 10 val.
Virtualios realybės akiniai
Besinaudojantys HMZ-T3W ekranu labiausiai skundžiasi, kad po pusvalandžio nuo svorio pavargsta kaklas. Be to, ilgai užtrunka viską suderinti, kad matytum tikrai kokybišką vaizdą.
Taigi, nors įrenginys ir trečiosios kartos, dar yra ką tobulinti. Ir kaina daugelį gąsdina – JAV tokį įsigyti galima už 1000 dolerių (apie 2500 litų), o Europai nustatyta dvigubai didesnė kaina.
Gal egoistams geriau palūkėti, kol parduotuves pasieks „Sony” virtualios realybės akiniai „Project Morpheus”?
Tai įrenginys, skirtas ne televizijai, o žaidimams, tačiau jis ne šiaip rodys vaizdą, o perkels jus į patį žaidimą.
Virtuali realybė artėja, gal metas jau pradėti baimintis, kad kai kas persikels į ją visam laikui?
Kam tas televizorius?
Galime kalbėti apie tai, kaip patogu naršyti internete 4K televizoriaus ekrane, kaip sparčiai pasaulyje pinga tokie televizoriai, kur rasti tokios raiškos turinio.
Tačiau akivaizdu, kad Lietuvą kur kas anksčiau pasieks mobiliosios televizijos populiarėjimo banga. Taigi gal ne taip ir kvailai elgiasi tie, kurie vietoj televizoriaus perka planšetinius kompiuterius.
Turtingesnių Europos šalių pavyzdys rodo, kad beveik 80 proc. mobiliojo interneto srauto išnaudojama vaizdo medžiagai žiūrėti. Tad vis daugiau žmonių atsijungia nuo antenos ir elektros šakutės lizdo, bet neatsijungia nuo televizijos.
Visos techninės sąlygos šiam virsmui Lietuvoje jau yra – išmaniųjų telefonų ir planšečių įsigyjame vis daugiau, greičiausias 4G mobilusis internetas jau pradeda veikti ir telefonuose (tiesa, kol kas tik „Omnitel” tinkle), yra net turinio.
„Lietuvos ryto” televizija, LRT televizija ir TV3 jau transliuoja turinį internetu, „Gala” savo klientams irgi siūlo televizijos internetu paslaugą. Pilna programėlių išmaniesiems įrenginiams, kurios siūlo prieigą prie šimtų internetu transliuojamų tarptautinių kanalų.
Televizija – delne
Žinoma, gaila, kad iki Lietuvos vis neatkeliauja abonementinę prieigą prie vaizdo turinio internetu siūlančios paslaugos, tačiau ir tai tik laiko klausimas. Kaip ir ryžtas per mėnesį pirkti 20 GB mobiliojo interneto.
Todėl ir spėjame, kad prieš pirkdami naujus didžiulius 4K televizorius atrasime televiziją mažyčiuose 5–8 colių įstrižainės išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių ekranuose.
Raiška tokiuose ekranuose – jau HD, iš arti žiūrint vaizdas visai didelis. Užtat žiūrėti galima ir troleibuse, ir traukinyje, ir darbe į tualetą nuėjus.
