Tokia išvada peršasi pabendravus su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto (AGAI) specialistais, kurie sutiko pademonstruoti, kaip veikia lėktuvų ryšių sistemos, kaip jie yra valdomi ir kokias galimybes avariniu atveju turi pilotai.
Malaizijos orlaivio „Boeing 777“ su 239 keleiviais ieškoma jau beveik mėnesį. Iki šiol paieškos rezultatų nedavė. Mat lėktuvas, kaip manoma, dingo mažiausiai ištyrinėtoje ir itin sunkiai pasiekiamoje vietovėje Indijos vandenyne. Be to, nėra tiksliai žinoma, ar lėktuvas tikrai nuskrido bei sudužo ten, kur jo ieškoma – remiamasi tik prielaidomis, nes jo ryšių sistemos buvo išjungtos.
Šeštadienį Kinijos patrulinis laivas Indijos vandenyne galbūt aptiko pradingusio Malaizijos lėktuvo juodosios dėžės signalus. Pavakarę pranešta, kad toje vietoje lėktuvai užfiksavo plūduriuojančių daiktų. Tačiau Amerikos ekspertai informaciją vertina skeptiškai ir smarkiai kritikuoja Kinijos žiniasklaidą.
Nejau pranykti be žinios ore išties taip paprasta?
Slėpynės su radarais
AGAI lakūnas-instruktorius Markas Lavrinavičius pakviečia sėsti į orlaivio „Beechcraft King Air“ piloto kėdę ir pakelti jį į orą. Jaučiuosi kaip atėjęs laikyti vairavimo egzamino, nors iki šiol teko tik arklį vadelioti: prieš akis koks šimtas mygtukų, jungiklių, svirčių, rodyklių ir neaišku kaip vadinamų prietaisų.
Žinoma, reikiamus mygtukus ir svirtis reguliuoja lakūnas, mano rankose – tik vairalazdė. Dar prieš pakilimą vos nenuriedame nuo pakilimo tako (pasirodo, priekinis ratas reguliuojamas pedalais). Grįžtame į pagrindinį taką, varikliai įjungiami visu pajėgumu, lėktuvas įsibėgėja, o po akimirkos jau žvalgomės po Vilnių iš paukščio skrydžio.
Jei tai būtų tikras lėktuvas, o ne būsimų pilotų mokymui skirtas simuliatorius, ko gero, būtų drebėję rankos. Juk antros gyvybės niekas nesuteiktų.
M.Lavrinavičius įjungia autopilotą ir, kadangi niekuo nerizikuojame bei niekam netrukdome, imamės ryšio sistemų.
Pagrindinė įranga – pilotų kabinos centre: autoatsakiklis, pranešimų sistema ir radijo ryšys. Jas valdo pilotai, žinoma, galintys ir bet kuriuo metu viską išjungti.
„Tam, kad lėktuvas dingtų iš radaro, užtenka išjungti autoatsakiklį. Jis pagauna radaro signalą, jį sustiprina ir išsiunčia atgal. Jei šį prietaisą mes išjungiame, antrinė lokacija dingsta“, – aiškina lakūnas-instruktorius ir spusteli mygtuką magnetolą primenančiame prietaise, o šis išsijungia. – Tada lieka pirminė lokacija, bet jos atveju, kol signalas pasiekia lėktuvą ir atsispindi – jis grįžta labai silpnas. Taigi jei nuskrisime toli, pavyzdžiui, jei skrendame virš jūros, – radarai mūsų paprasčiausia nematys, signalas jų nepasieks. Jei autoatsakiklis bus įjungtas, matys ilgiau, kadangi jis atgal siunčia galingą signalą.“
Radarams svarbu ir lėktuvo skrydžio aukštis: kuo žemiau jis skrenda, tuo silpnesnį signalą radarai fiksuoja, o nusileidus pakankamai žemai orlaivis gali ir visai pranykti iš jų ekranų – net jei skrenda visai netoli.
Lakūnai – visagaliai
Išjungus šias sistemas (arba joms sugedus), pilotai su žeme gali bendrauti per radijo stotį – kitą panašią „magnetolą“.
„Būna, kad autoatsakiklis sugenda ir skrydžių vadovas sako: „Aš jūsų nematau.“ Tada tikrini autoatsakiklį, o jei jo sutaisyti nepavyksta, tenka bendrauti radijo ryšiu ir pranešti savo buvimo vietą, aukštį pagal lėktuvo rodmenis, nurodyti, kur skrendi. Skrydžių vadovas mato kitus lėktuvus, bet mūsų nemato – tik „įsivaizduoja“. Todėl savo vietą tenka kelis kartus patikslinti, kad jis galėtų reguliuoti eismą ore ir prižiūrėti, kad nesusidurtume su kitu lėktuvu“, – aiškino M.Lavrinavičius.
Jei pilotas nepateikia reikiamų duomenų, bet radijo ryšio sistema veikia, lėktuvo buvimo vietą vis dar įmanoma nustatyti – tam naudojami vadinamieji pelingatoriai. Ši įranga pagal radijo signalą gali nustatyti apytikslę objekto buvimo vietą.
Jei radijo ryšio sistemą sugenda arba yra išjungiama, skrydžių vadovas žemėje nebegali žinoti, nei kur yra, nei kur skrenda lėktuvas. Tiesa, pats pilotas kitus netoliese esančius lėktuvus vis dar gali matyti – jie žymimi automobilio navigacijos sistemą primenančiame įrenginyje.
„Yra perspėjimų dėl susidūrimo sistema, kad lėktuvai ore nesusidurtų. Kiti orlaiviai mus matys monitoriuje, ir mes kitus matysime. Bet ir šią sistemą galima išjungti. Viską čia galima išjungti. Yra saugikliai – štai, ištrauki ir tas aparatas nebeveikia“, – teigia M.Lavrinavičius ir paspausdamas ištraukia kelis „lubose“ įtaisytus kištukus.
Nelaimė ar vagystė?
Skrendame „aklai“: neturime jokio ryšio su žeme, nematome kitų lėktuvų, jie nemato mūsų... Ar tai jau viskas?
„Na, dar yra radijo kompasas, jis kartais gali būti naudojamas, jei lėktuvas praranda radijo ryšį. Tik šituo atveju lėktuvo pilotai girdi, ką sako skrydžių vadovas, bet šnekėti negali. Tuomet skrydžių vadovai prašo paspausti kokį mygtuką, pakeisti aukštį, atlikti viražą ir pan. – duoti ženklą, kad juos girdi. Ir vėliau gali pateikti instrukcijas, ką daryti, – sakė pašnekovas. – Atsarginių variantų pilna, yra sistemų dubliavimai ir t.t. Jei jie niekuo nepasinaudojo, susidaro įspūdis, kad lėktuvas buvo nuvarytas, bet paskui, greičiausiai, kažkur nukrito. Kažkas tai padarė specialiai, nes reikia žinoti, ką darai: viską išjungti, nešnekėti per radijo ryšį, skristi žemai, kad radarai nepagautų...“
Prieš kelias savaites buvęs pilotas Chrisas Goodfellow pateikė kitą „Boeing 777“ dingimo versiją, kuri galimai paaiškina pilotų veiksmus: esą netrukus po pakilimo galėjo užsidegti priekinė lėktuvo padanga. Pastebėję dūmus kabinoje pilotai išjungė visas sistemas, ieškodami jų šaltinio, ir nukreipė lėktuvą į artimiausią oro uostą, tačiau vėliau nualpo, o autopilotas nuskraidino juos į Indijos vandenyno gilumą.
M.Lavrinavičius teigia, kad ši versija skamba įtikinamai, bet paaiškina ne viską. „Jei pilotai ketina išjungti ryšio įrangą, ypač autoatsakiklį, jie apie tai turi įspėti skrydžių vadovą. Jie turėjo pranešti apie problemą ir ką jie daro, – teigė jis. – Be to, gaisro atveju jie turėjo užsidėti PBE – tai toks skafandras, uždedamas ant galvos, su deguonies generatoriumi.“
Kas iš tiesų nutiko Malaizijos orlaiviui ir 239 juo skridusiems keleiviams bei įgulos nariams, tebėra nežinoma. Tačiau praėjo jau beveik mėnuo, o paieškos vis dar nedavė rezultatų.
