Dezinfekcinės jonizuoto sidabro savybės žmonijai žinomos jau šimtus metų – ne veltui geriausi stalo įrankiai gaminami iš sidabro, o daug ištirpusio sidabro turinčiu Gango upės vandeniu indai ramiai skalauja burną, stebėdami pro šalį srovės nešamą karvės lavoną.
Bet užteks romantikos – pažiūrėkime, ar gali ši naujovė atnešti apčiuopiamos naudos garsiausiai pasaulyje stiklą gaminančiai kompanijai. Nors „Corning“ metų pardavimų apyvarta daugiau nei milijardas dolerių, investuotojai jau pradeda nerimauti, kad konkurentės „GT Advanced Technologies“ siūlomas dar atsparesnis įbrėžimams „saphire“ stiklas tą apyvartą gali smarkiai sumažinti.
„Corning“, kurios „Gorilla“ stiklą naudoja dauguma išmaniųjų įrenginių gamintojų (nuo „Apple“ iki HTC), tiki, kad stabdantis grybų, pelėsių, dumblių ir bakterijų augimą stiklas padės išsaugoti esamus klientus.
„Šis patobulinimas suteikia mūsų stiklui antibakterines savybes, išsaugodamas visus „Gorilla Glass“ privalumus. O juk kiekvieno mobiliojo įrenginio paviršiuje knibžda tūkstančiai bakterijų“, – sakė kompanijos viceprezidentas Jamesas Steineris.
Bakterijų ten tikrai knibžda – tai faktas. Tik, štai, yra ir kitų faktų: visos bakterijos ten atsirado nuo mūsų pirštų, labiausiai bakterijomis užterštas daiktas namuose yra mėsos pjaustymo lentelė, o mažiausiai bakterijų rasime unitaze. Tačiau tai nereiškia, kad unitazą laižyti sveikiau negu valgyti kepsnį.
Be to, pasaulis jau suprato ir tai, kad antibakterinis muilas neša daugiau žalos negu naudos, nes išžudo viską, o organizmui kenkiantys „blogiečiai“ grįžta greičiau negu jį ginantys „geriečiai“. Ar nebus taip ir su mūsų pirštų galiukais?
„Taip, liečiamųjų ekranų paviršiuje daugybė mikrobų, tačiau jie mums nėra kenksmingi, nes tai mūsų mikrobai. Bent jau tol, kol neduodame tuo ekranu naudotis visiems aplinkui…“ – jau anksčiau šia tema pasisakė Arizonos universiteto mikrobiologas, profesorius Charlesas Gerba.
Taigi, jei mėgstate savo išmanųjį telefoną skolinti benamiams ar muilo nepripažįstantiems kaimynams, toks stikliukas jums tikrai pravers. Jei be juokų, akivaizdu, kad šis stiklas taps tiesiog nepakeičiamu gydymo įstaigose, operacinėse naudojamų įrenginių ekranams. Jį turėtų montuoti į viešo naudojimo liečiamus ekranus (bilietų pardavimo automatuose, eilių registravimo aparatuose, savitarnos kasose ar troleibusuose).
Tačiau ar tai gali virsti būtina milijardų būsimų asmeninių įrenginių detale? „Technalyst Research“ konsultantas Bobas O’Donnellas BBC žurnalistams sakė, kad ne daugiau negu „Sony“ deklaruojamas jų telefonų atsparumas vandeniui:
„Aišku, tam tikrą susidomėjimą šis produktas turėtų kelti – juk yra žmonių, kurie taip bijo mikrobų, kad kišenėje nešiojasi sterilias servetėles. Jei gamintojai už galimybę diegti tokį stiklą susimokės daugiau, akivaizdu, jie neužmirš to paminėti produkto pristatyme. Tačiau nemanau, kad atsiras daug pirkėjų, kurių pasirinkimą nulems būtent tokia liečiamo paviršiaus savybė.“
Na, tikrai – ir be šios savybės ant savo telefono grybų ar dumblių nė su mikroskopu neaptikau. Gal dėl to, kad vakar savo „Xperia Z“ nuploviau po čiaupu?..
