Skirtingų verslo strategijų įsikibę Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai vartotojus bando įtikinti savo tiesa: vieni sako, kad visų ryšys vienodas, todėl svarbiausia – kaina; kiti aiškina, esą kainos skiriasi tik per plauką, todėl svarbiausia – paslaugų kokybė ar aptarnavimas.
Kainų skirtumus kiekvienas gali lengvai patikrinti, tereikia užsukti į bendrovių tinklalapius. Bet kaip patikrinti, kurio operatoriaus tinklas didžiausias, ko gero, žino ne kiekvienas.
Šią informaciją skelbia RRT, savo svetainėje sukūrusi specialią skiltį „Judriojo ryšio tinklų tikėtinos aprėpties zonos“ (žemėlapį rasite čia). Tinklalapyje galima pamatyti kiekvieno Lietuvoje veikiančio mobiliojo ryšio operatoriaus GSM ir 3G tinklų apytikslę aprėptį, kuri nustatoma atsižvelgiant į jų pačių pateiktą informaciją apie jų bazines stotis.
Paskutinį kartą šie duomenys atnaujinti pernai vasarą. Jais remiantis, visų operatorių GSM tinklo aprėptis Lietuvoje yra panaši (nuo 98,3 proc. iki 98,7 proc. šalies teritorijos).
Tačiau duomenų perdavimui skirto 3G ryšio padengimas skiriasi kelis kartus: „Omnitel“ klientai silpną signalą teoriškai gali pagauti apie 80 proc. Lietuvos teritorijos, „Tele2“ – beveik 70 proc., o „Bitė Lietuva“ – tik 21,2 proc.
Įstatymai neįpareigoja
Buvęs „Bitė Lietuva“ vadovas Chrisas Robbinsas anksčiau žurnalistams yra sakęs, kad jų 3G tinklas yra gerokai mažesnis, nes stotys statomos tik ten, kur ryšio klientams reikia labiausiai.
Panašu, kad pastaruoju metu verslo filosofija pasikeitė, mat neseniai RRT gavo „Bitė Lietuva“ prašymą neskelbti naujausių aprėpties zonų.
Šios tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė nurodė, kad minėtas prašymas bei kiti su tinklų aprėpties skaičiavimu susiję klausimai bus svarstomi ketvirtadienį vyksiančiame RRT ir operatorių susitikime.
Toks prašymas gali būti patenkintas, mat įstatymai neįpareigoja operatorių viešai skelbti aprėpties zonų.
„Aprėpties zonos pradėtos skelbti siekiant suteikti vartotojams galimybę palyginti operatorių tinklų aprėptis ir pasirinkti jiems labiausiai tinkantį paslaugų teikėją“, – teigė R.Karalienė.
Duomenys netikslūs?
„Bitė Lietuva“ nurodo, kad raštas dėl duomenų išėmimo buvo nusiųstas, nes RRT duomenys nėra tikslūs.
Anot šios kompanijos, atlikdama skaičiavimus RRT neįtraukė dalies bendrovės 3G bazinių stočių ir naudoja metrologiškai nepatikrintą bei nesertifikuotą padengimo skaičiavimo metodiką. Dėl to viešai pateikiami duomenys apie visų operatorių tinklo kokybę yra iškreipti.
„Neįtraukus duomenų apie visas bazines stotis yra dirbtinai reikšmingai sumažinamas geografinis mūsų tinklo padengimas, lyginant su egzistuojančiu. Be to, atlikdama skaičiavimus RRT naudoja teorinį modelį, kuris nėra patikrintas praktiniais matavimais ir dėl to iki šiol visi atlikti padengimo skaičiavimai yra labai netikslūs bei neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, iki šiol RRT 3G padengimą skaičiavo pagal vieningą modelį visiems operatoriams, tačiau „Bitės“ atveju dėl nežinomų priežasčių įvedė neteisingus (mažesnius) bazinių stočių galingumus ir dėl to buvo viešai komunikuojamas beveik dvigubai mažesnis 3G teritorijos padengimas. Tai yra labai svarbūs kriterijai nustatant tinklo kokybę“, – teigia „Bitės grupės“ tinklo direktorius Gintas Butėnas.
„Bitės“ tinklo direktorius pastebi, kad RRT turėtų teikti duomenis, apskaičiuotus faktiniais elektromagnetinio lauko matavimais. „Tai yra tiksli tinklo padengimo matavimo metodika. Jei reguliuotojas jos neturi, galime padėti atlikti šiuos matavimus“, – tvirtina jis.
Skelbiant aprėpties zonas RRT vadovaujasi metodika, kuri buvo sutarta pernai balandžio 4 d. vykusiame tarnybos bei operatorių atstovų susitikime.
Netenkina ir spartos matavimai
„Bitė Lietuva“ taip pat nurodo, kad RRT ir duomenų perdavimo spartą matuoja nesertifikuota bei metrologiškai nepatikrinta įranga. Anot jo, matavimai atliekami nesiremiant jokiais ITU standartais, naudojant savadarbes programas.
„Jos gali fiksuoti net 3 megabitų per sekundę greitį 2G tinkle – toks greitis neįmanomas net teoriškai. Be to, RRT naudojamai įrangai neatliekama jokia metrologinė patikra, todėl jos patikimumas yra abejotinas“, – rašoma kompanijos atsiųstame pranešime.
„Atliekant duomenų perdavimo greičių matavimus RRT naudoja nekomercines SIM korteles, kurias pateikia operatoriai. Jos neturi duomenų kiekio apribojimo ir gali būti dirbtinai prioritetizuotos. Tai reiškia, kad RRT matuodami gaus didesnį greitį nei paslaugų vartotojai. Be to, greitis matuojamas mažame skaičiuje fiksuotų vietų. Suinteresuotas operatorius gali išplėsti tinklo talpas tik tuose taškuose ir iškreipti matavimo rezultatus. Dėl to nukentės vartotojai, kurie pasitikės oficialiai tarnybos duomenimis“, – sako G.Butėnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniuje RRT fiksuoja perdavimo greitį tik 31 vietoje, nors vien „Bitė“ sostinėje turi daugiau nei tūkstantį 3G bazinių stočių celių (antenų), kuriose greitis priklauso nuo apkrovimo ir signalo kokybės (padengimo). „Mūsų vertinimu, reikėtų bent 100 tūkstančių geografinių taškų matavimų, kad galima būtų teikti daugiau ar mažiau tikrovę atitinkančius rezultatus, kas pasiekiama darant judriuosius testus – važiuojant ir matuojant specialia įranga“, – teigia G.Butėnas.
