Nors gatvėse dar nematome praeivių su išmaniaisiais laikrodžiais ar papildytosios tikrovės akiniais, šiais metais kaip niekada daug dėmesio buvo skiriama dėvimai elektronikai. Tiesa, ši rinka laikoma ateities potencialu, o realūs produktai kol kas sunkiai skinasi kelią į pirkėjų pinigines.
Ko gero, daugelis girdėjo apie „Samsung“ išmanųjį laikrodį „Galaxy Gear“ ar akinius „Google Glass“. Bet rankose vargu ar kas laikė. Mat pirmasis daiktas nėra toks jau geras, kaip giriama (be telefono jis – tik eilinis laikrodis), o antrojo išleista tokia menka partija, kad jos neužteko net programų kūrėjams. Daugiau kaip ir nėra ko pridurti – belieka laukti. Gal kitų metų, gal kito dešimtmečio.
Išmaniųjų era tęsiasi
Informacijos bei reklamos fontanai nepramušė prekybos sienos ir kitiems „ilgai lauktiems“ produktams – telefonams lenktu ekranu. Kol kas tik kitame Žemės pusrutulyje išleisti „Samsung Galaxy Round“ ir „LG G Flex“ sudomino tik nedidelę dalį pirkėjų, taigi panašu, kad gamintojams teks pasistengti labiau. Pavyzdžiui, telefonus sulankstyti. Arba susukti.
O gal žmonėms jau nebereikia išmaniųjų telefonų? Nepanašu – šįmet išleisto „iPhone 5S“ pardavimas buvo rekordinis, ir nors apžvalgininkai mano, kad rinka jau tuoj, tuoj prisisotins, žmonės kas keletą metų atsikrato turimų įrenginių ir keičia juos naujais modeliais. Kad ir kaip mažai jie patobulėja. Tas pats „iPhone 5S“ iš principo turi vienintelį naują dalyką, ko neturėjo ankstesnis modelis – pirštų atspaudų skenerį „Touch ID“.
Pardavimų rekordus gerino ir „Samsung“ flagmanas „Galaxy S4“, kurį jau įsigijo per 40 mln. vartotojų visame pasaulyje.
Planšetiniai kompiuteriai taip pat neprarado populiarumo, tiesa, naujasis „iPad Air“ nesulaukė tokio didelio pasisekimo, kaip tikėtasi – galbūt dėl to, kad dalį rinkos atsiriekė mažesnysis brolis „iPad Mini“. Vis dėlto skųstis „Apple“ neturėtų - metai buvo ne tik produktyvūs, bet ir pelningi.
Tokios sėkmės daug kas pavydėtų. Tarkim, „Microsoft“. Bent jau telefonų ir planšečių rinkoje jai sekasi, švelniai sakant, sunkiai. „Windows Phone“ gerokai nustekeno „Nokia“ (kuri jau priklauso tai pačiai „Microsoft“); „Windows 8“, net grąžinus „Start“ mygtuką, vartotojams tebėra paini, o antrosios kartos „Surface Pro 2“ planšetė, kaip ir jos pirmtakė, pirkėjų nedomina. Na, kelis sudomino, bet tikrai ne tiek, kiek norėtų „Microsoft“ akcininkai.
Pagrindinė sunkumų priežastis – kompanija pavėlavo į naujų tendencijų traukinį. „Microsoft“ vadovui Steve'ui Ballmeriui už šį snūstelėjimą teks palikti pareigas ir tai nutiks jau kitąmet, o bendrovės valdžia šiuo metu aktyviai ieško jam pamainos.
Rekordai ir skandalai
Tiesa, ne visur „Microsoft“ sekasi prastai. Štai metų pabaigoje išleistas žaidimų kompiuteris „Xbox One“ su patobulintu judesių jutikliu „Kinect“ jau spėjo sulaukti nemažo pasisekimo: pirmąją parą parduota milijonas jos vienetų, antra tiek nupirkta per kitas 17 dienų. Panašiais skaičiais giriasi ir „PlayStation 4“ konsolės gamintoja „Sony“.
Žaidimų rinka 2013-aisiais taip pat nemerdėjo. Jei jums nieko nesako tokie pavadinimai, kaip „The Last of Us“ ar „BioShock Infinite“, tai bent „Call of Duty: Ghosts“ ir „Grand Theft Auto 5“ turėjote girdėti. Pastarasis pripažintas greičiausiai perkamu pramogų industrijos produktu istorijoje, mat per parą parduota kopijų už 800 mln. dolerių, o milijardas pasiektas per tris dienas. „Call of Duty: Ghosts“ milijardą pasiekė vos per parą, tiesa, vėliau pardavimo tempai sulėtėjo.
Neregėto populiarumo šįmet sulaukė dar vienas skaitmeninės rinkos produktas – virtuali bitkoino (angl. bitcoin) valiuta. Žmonių pasitikėjimu ir populiarumu paremti virtualūs pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti“ paskiriant kompiuterio išteklius atlikti tam tikrus skaičiavimus, metų pradžioje buvo verti vos 13,5 dolerio už vieną, o lapkritį kaina peršoko tūkstančio dolerių ribą. Kas pakilo, turi nusileisti: jau po kelių savaičių, Kinijos valdžiai apribojus galimybę prekiauti bitkoinais, jų vertė smuko perpus.
Manote, Kinija bloga? Leiskite priminti, ką virtualioje erdvėje veikia JAV Nacionalinio saugumo agentūra: prisidengdama teroristų paieškomis, ji renka ir sistemina duomenis apie žmonių veiklą internete ir net telefoninius pokalbius. Kitaip sakant, jauskitės saugūs – mes jus sekame.
(R)evoliucinės idėjos
Šiais socialinių tinklų laikais kažką sekti nėra taip jau sunku – žmonės patys įkelia ir viešina informaciją apie save internete, belieka ją paimti. Ir nors vienvaldis lyderis šioje srityje yra „Facebook“, vis daugiau žmonių ieško alternatyvų (kurių šiais startuolių laikais netrūksta). Nemažo susidomėjimo sulaukė „Twitter“ šįmet sukurta trumpų vaizdo įrašų dalijimosi aplikacija „Vine“, vis daugiau žmonių pritraukia „Instagram“, „Reddit“, „StumbleUpon“, dėl vietos po Saule toliau kovoja „MySpace“, „Google+“.
Pasaulį pakeisti galinčių idėjų turi ne tik jaunuoliai, bet ir milijardieriai: antai JAV išradėjas ir verslininkas Elonas Muskas paviešino supergreitos transporto sistemos „Hyperloop“ koncepciją. Jis mano, kad ateityje žmonės galėtų keliauti specialiomis kapsulėmis, kurios skrietų milžinišku 1,2 tūkst. kilometrų per valandą greičiu sumažinto slėgio atmosferoje, palaikomoje sandarių vamzdžių sistemoje. Kol kas šios idėjos realizuoti niekas nesiėmė, nes tam reiktų didžiulių investicijų, taigi belieka stebėtis ir laukti.
Dar vieną milžiniško dėmesio sulaukusią idėją šįmet pristatė olandų dizaineris Dace'as Hakkensas: jis siūlo pagaminti telefono detales, kurias kiekvienas vartotojas galėtų įsigyti ir komplektuoti pagal savo poreikius. O po kurio laiko, norėdamas geresnės kameros, ekrano, procesoriaus ar kitos detalės, žmogus galėtų įsigyti tik ją, taigi nereikėtų keisti viso telefono. Projekto „Phonebloks“ idėjai išpopuliarėjus, „Google“ priklausanti kompanija „Motorola“ paskelbė jau daugiau nei metus dirbanti su analogišku projektu, prie kurio prisijungti pakvietė ir D.Hakkensą. Visai gali būti, kad prekyboje toks produktas atsiras jau kitąmet.
Na ir, kaip sakoma „Apple“ renginiuose, dar vienas dalykas. Kompiuterius tapo įprasta valdyti naudojant klaviatūrą ir pelę, hibridinių kompiuterių gamintojai vis dažniau integruoja lietimui jautrų ekraną, tačiau šįmet prekyboje pasirodė šis tas kitokio. Tai – valdiklis „Leap Motion“, leidžiantis kompiuteriui komandas siųsti tiesiog rankų judesiais. Nedidelis, 80 dolerių (apie 200 Lt) kainuojantis įrenginys fiksuoja smulkiausius abiejų rankų pirštų judesius – jo tikslumas siekia šimtąją milimetro dalį. Jį naudojant galima tiesiog mojuojant rankomis peržiūrėti nuotraukas, valdyti trimačius objektus ekrane ir atlikti kitus veiksmus. Gaila, Kalėdų seneliui šįmet parašyti nespėjau...
