Pastebima, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose dėl demografinių pokyčių apskritai mažėja stojančiųjų skaičius, tačiau dėl informacinių technologijų specialistų trūkumo šalies ekonomika patiria kur kas didesnių nuostolių.
Mat kol teisės, vadybos ir kitų populiarių sričių studentai baigę mokslus varsto Darbo biržos duris, IT srities studijas pasirinkę jaunuoliai dar studijų metais sulaukia pasiūlymų neblogai užsidirbti.
O baigę mokslus ir būdami 25-26 metų gali uždirbti 4-5 tūkst. Lt atlyginimą į rankas, net jei nėra ypač geri specialistai.
„Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis taip pat pastebi, kad kai bendrai aukštąsias mokyklas baigia apie 62 proc. įstojusiųjų, Iinformacinių ir ryšių technologijų studijas baigia tik kas antras.
„Darbuotojų poreikio ir pasiūlos atotrūkis iki 2016 metų bus per 14 tūkstančių – tiek galėtų priimti mažos, stambios, vidutinės įmonės, jei tų specialistų būtų, – teigė jis. – Matome mikroįmonių, kurios turi iki dešimties darbuotojų, norą augti. Bet manome, kad turint galvoje rinkos sąlygas tai yra nelabai realu.“
Anot A.Plečkaičio, mažosios įmonės negalės augti tiek, kiek tikisi, nes jos negali konkuruoti su stambiaisiais konkurentais tiek atlyginimų, tiek darbo sąlygų prasme. „Pasekmės – bus mažiau tų jaunų, greit augančių įmonių“, – teigė jis.
Iš kitos pusės, dėl augančios konkurencijos didės ir specialistų atlyginimai, dėl to augs jas samdančių įmonių kaštai ir, veikiausiai, produktų bei paslaugų kainos.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pripažįsta, kad IRT specialistų rengimo problema Lietuvoje egzistuoja, tačiau pabrėžia, kad su šia problema susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys.
„Manyčiau, kad didesnis specialistų priėmimas į aukštąsias mokyklas galimas tik pakeitus priėmimo sąlygas, tą mes ruošiamės daryti nuo 2015 metų“, – teigė R.Vaitkus.
Viceministras pastebėjo, kad kitąmet bendras valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nebus mažinamas, kaip buvo iki šiol. Taip pat jis žadėjo, kad ateityje bus didinama IRT studijų programų procentinė dalis valstybės finansuojamų studijų programose. „Finansai nėra begaliniai, bet pastebėkite, kaip laikas nuo laiko mažiname priėmimą į populiarias, bet nepaklausias sritis. To negalima padaryti per vieną naktį“, – teigė jis.
Taip pat ketinama aktyviau dirbti vidurinėse mokyklose, didinti technologijų specialybių žinomumą, daugiau dėmesio numatoma skirti ir IRT studentų ruošimui bei dėstytojų kvalifikacijos kėlimui.
„Uždarbiai šioje srityje pakankamai dideli, pritraukiame užsienio kapitalo investicijas, didesnius mokesčius, užtikriname emigracijos srautų sustabdymą. Jei žmogus gali užsidirbti čia, o ne klodamas patalynę Vakarų Europos viešbučiuose, tai tikrai didelė nauda“, – akcentavo švietimo ir mokslo viceministras.
