Šių metų pradžioje UAB „Brolis Semiconductors“ baigė įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „UAB "Brolis Semiconductors“ MTTP infrastruktūros sukūrimas“ pagal Ūkio ministerijos administruojamą ES struktūrinių fondų lėšimis finansuojamą priemonę „Intelektas LT+“, kurio metu buvo sukurta technologinė bazė ilgabangio puslaidininkinio lazerio technologijos sukūrimui.
Apie aukštosiomis technologijomis paremtą verslą ir ES struktūrinių fondų naudą šio verslo vystymui papasakojo vienas “Brolis Semiconductors” įkūrėjų Augustinas Vizbaras:
Kas yra „Brolis Semiconductors“?
Mūsų įmonė yra aukštųjų technologijų sektoriaus įmonė, užsiimanti puslaidininkių technologijomis. Šiuo metu vystome dvi pagrindines veiklos kryptis: ilgabangių puslaidininkinių lazerių, GaSb (galio stibido), pagrindu kūrimas bei molekulinio pluoštelio epitaksija (tam tikras puslaidininkinių kristalinių sluoksnių auginimo būdas). Pati technologija nėra unikali. Ji gerai žinoma ir pasaulyje naudojama jau apie trisdešimt metų.
Unikalu yra tai, ką su šia technologija darome, t. y., kokius prietaisus sugebame sukurti, pavyzdžiui, itin jautrius dujų jutiklius, kurie gali padėti diagnozuoti vėžį pagal iškvepiamą orą. Prietaisų unikalumą ar išskirtinumą apibrėžia jų veikos parametrai. Lazerio atveju, tai gali būti generuojamas bangos ilgis (spalva), galia, energetinis efektyvumas (optinės galios santykis su suvartojama elektrine galia), parametrų stabilumas arba visi kartu.
Nekorektiška manyti, kad žodis lazeris reiškia vieną produktą. Po žodžiu „lazeris“ slepiasi visas spektras skirtingų produktų: vieno ar kito bangos ilgio vienmodžiai lazeriai, daugiamodžiai lazeriai, plačiai derinami lazeriai, lazerinės liniuotės, matricos ir t. t.
Kiekvienas jų turi atskirą pritaikymą ir yra laikomas atskiru produktu. Jie pasižymi skirtingomis savybėmis, taip pat skiriasi jų gamybos technologija. Iš principo mūsų įmonės atveju, ilgabangių puslaidininkinių lazerių technologija reiškia būtent technologinę platformą, kurios pagrindu šiandien kuriame inovatyvius funkcinius prietaisus.
Ar sukurta technologinė bazė suteiks jums pranašumą prieš kitas analogiškas pasaulio įmones?
Panaši infrastruktūra yra pasiekiama daugelyje labiausiai išsivysčiusių šalių (Vokietija, Jungtinė karalystė ir t. t.). Baltijos jūros regione, Rytų Europoje, tai yra gana išskirtinė infrastruktūra. Jeigu pridėtume medžiagas, kurių pagrindu auginame lazerinius kristalus, tuomet galbūt ir būtų galima sakyti, kad panašių įmonių ar „centrų“ pasaulyje nėra daug.
Tačiau aš tvirtai tikiu, kad mūsų įmonės atveju, didžiausias išskirtinumas yra tai, ką su šia infrastruktūra sugebame padaryt ir kaip tai lygiuojasi su mūsų konkurentais ar konkuruojančiomis technologijomis pasaulinėje rinkoje. Būtent pasaulinėje, nes mūsų atveju, vietinė (Lietuvos) rinka, deja, neegzistuoja.
Ar šia infrastruktūra naudosis tik jūsų įmonė? Gal būt nauda visuomenei ir verslui platesnė?
Kalbant apie naudą visuomenei ir verslui, bet kurios įmonės atsiradimas sukuria papildomas darbo vietas. Šiandien „Brolis Semiconductos“ dirba 9 darbuotojai. Didžioji darbuotojų dalis yra aukštos kvalifikacijos jaunieji specialistai (fizikos, chemijos mokslų magistrai). Be tiesioginės įtakos darbo vietoms, įmonės veikla atveria galimybę kurtis naujoms įmonėms, kurioms nebereikėtų tokio dydžio kapitalinių investicijų, kaip mūsų atveju, jos galėtų išnaudoti egzistuojančią bazę.
Tai galėtų būti naujos elektronikos/optoelektronikos technologijų įmonės, kurios kurtų naujos kartos prietaisus mūsų naudojamoje medžiagų sistemoje (AlGaInAsSb – aliuminio galio indžio arsenidų stibidų platforma). Jiems užtektų prietaisus susimodeliuoti, o kristalą galėtume išauginti mes. Panašiu principu gali kurtis naujos įmonės, kurios kurtų sistemas, panaudodamos mūsų sukuriamus lazerius.
Protų emigracijos požiūriu mūsų atsiradimas yra teigiamas dėl dvejų priežasčių: pirma, tai, kad sukuriamos darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams ir jie turi galimybę dirbti su moderniausia šiandienos įranga bei kurti technologijas, kurios yra inovatyvios pasauliniu mastu. Antra, mūsų atsiradimo istorija įrodo, kad verslo aplinka Lietuvoje yra gera ir tinkama naujų idėjų komercializavimui. Nebegalima teigti, kad Lietuvoje trūksta pinigų, nėra specialistų.
Remiantis savo patirtimi galiu pasakyti, kad šiandien pinigų yra daugiau nei gerų idėjų. Turint gerą idėją, verslo planą bei tinkamą komandą, investicijų galima rasti žaibiškai. Mūsų įmonės atveju, multimilijoninę investavimo sutartį užsitikrinome per trumpiau nei pusę metų. Tai yra gana beprecedentis tempas tokio tipo sumai bei investicijai.
Ar be ES paramos įmonė pati pajėgtų sukurti tokią technologinę infrastruktūrą?
ES paramos nauda yra didelė ir tai yra vienas iš pagrindinių palankios verslo kūrimo aplinkos Lietuvoje veiksnių. Vis dėlto, ES parama yra vienkartinė injekcija, kuri palengvina didelių kapitalinių investicijų reikalaujančią plėtrą, kas ypač aktualu aukštųjų technologijų įmonėms, taip pat kompensuoja dalį išlaidų skirtų naujo produkto kūrimui, kuris paprastai pasižymi didele rizika, nes iš anksto negarantuoja sėkmės.
Todėl greta ES paramos būtini papildomi ilgalaikiai investicijų įrankiai kaip rizikos kapitalas ar verslo angelai. Šiandien šie įrankiai Lietuvoje egzistuoja ir jų yra nemažai.
Mūsų įmonės atveju, pirmiausia gavome investicijų iš rizikos kapitalo fondo, kas leido startuoti maksimaliu greičiu ir pradėti laboratorijos rangos darbus. Pakeliui, pridavėme dvi paraiškas gauti 2007-2013 metų periodo ES struktūrinių fondų paramą pagal Ūkio ministerijos kuruojamas priemones, kuri leido išplėsti suplanuotą MTTP (mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros) infrastruktūrą.
Taigi, įmonė pajėgtų ir būtų įkūrus laboratoriją, tačiau be ES paramos laboratorijoje esama infrastruktūra būtų mažesnė.
ES parama yra labai svarbi įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus, nes šių produktų kelias į rinką užtrunka gana ilgai (mūsų atveju apie 3 metus). Todėl įmonėms finansuoti tokias MTTP veiklas vien tik savo lėšomis yra be galo brangu. ES paramos dėka, tai galima daryti paprasčiau arba didesniu mastu, tokiu būdu sukuriant didesnę pridėtinę vertę įmonei bei sustiprinant įmonės padėtį globalioje rinkoje.
Ar naudojotės ES parama kitiems projektams ir kokiems?
Šiandien jau esame įvykdę vieną projektą pagal Ūkio ministerijos kuruojamą priemonę “Intelektas LT+” programą, kuris buvo skirtas UAB „Brolis semiconductors“ MTTP infrastruktūros sukūrimui. Jo vertė buvo apie 11 mln. litų, iš kurių 7.4 mln. litų buvo finansuoti ES struktūrinėmis lėšomis. Šis projektas yra sėkmingai baigtas įgyvendinti. Beje, LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūra) jį įvardijo kaip vieną iš sėkmingiausių ES projektų, kuo mes labai džiaugiamės.
Taip pat vykdome kitą projektą pagal „Intelektas LT“ programą, kuris skirtas ilgabangio puslaidininkinio lazerio technologijai sukurti. Šio projekto pabaiga 2015 metai. Bendra projekto vertė yra 3.2 mln. litų, iš kurių 1.4 mln. litų finansuoja ES. Šis projektas vyksta sklandžiai, šiandien jau turime veikiančių lazerių, kurie demonstruoja gana įspūdingus veikos parametrus.
Visai neseniai, gavome patvirtinimą dėl naujo projekto, kurį dalinai finansuos ES. Šįkart jis skirtas MTTP infrastruktūros plėtrai. Projekto vertė 5.6 mln. litų, iš kurių 2.59 mln. litų finansuojama ES lėšomis. Šis projektas leis praplėsti egzistuojančią MTTP infrastruktūrą priemonėmis, leisiančiomis daugiausia dėmesio skirti lazerinių diodų ilgaamžiškumo, patikimumo bei gamybos išeigos optimizavimui.
Lazerinių diodų taikymo spektras
Lazeriniai diodai spinduliuoja tam tikrą spalvą ir kiekvieną jų galima pritaikyti labai konkretiems tikslams. Pavyzdžiui, galima gaminti jautrius dujų jutiklius, naudojamus vėžio diagnostikai per iškvėptą orą. Aplinkosaugos srityje lazeriniai diodai gali būti taikomi dujų koncentracijai matuoti, gelbėjimo darbams kalnuose ir kitose sunkiai prieinamose vietovėse.
Lazerinių diodų gamyba pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir puslaidininkių technologijų pramonė - technologinių procesų lygiagretumas. Tai leidžia pagaminti produktą už mažiausią įmanomą savikainą, kas, savo ruožtu, atveria kelią masiniam taikymui (t. y. leidžia pasiekti masinį vartotoją).
Kalbant apie puslaidininkinių lazerių poveikį žmonių gyvenime, geriausias pavyzdys būtų plačiajuostis internetas, kuris tiekiamas šviesolaidžių pagalba. Kiekvieno tokio šviesolaidžio gale informaciją perduoda puslaidininkinis lazeris. Apskritai, puslaidininkių technologijos sukuria virš 10 procentų pasaulinio BVP ir yra viena iš esminių technologijų, lemiančių žmonijos pažangą.
