Gyvenimo būdas ir pajamos
Pirmiausia atmeskime pajamų svarbą besirenkant išmanųjį telefoną. Kadangi 54 proc. lietuvių juos jau turi, atmetus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir didžiąją dalį tokia technika nesidominčių senolių, akivaizdu, kad išmaniaisiais telefonais džiaugiasi bene pusė valstybės remiamų Maisto banko klientų. Ar tai teisinga, tegul sprendžia tokią kvailą sistemą sugalvoję paraminių balsų medžiotojai, o mes tik konstatuojame faktą – norams pinigų atranda visi.
Kitas dalykas – legalios pajamos, kurios būtinos norint turėti kreditinę banko kortelę. Taip, išmaniaisiais telefonais galima naudotis ir neperkant jokių programėlių, tačiau norint įsigyti kokybiškesnes, produktyvesnes, geriau vykdančias specifines užduotis programėles, teks rasti galimybę susimokėti jų parduotuvėse, o tai kol kas įmanoma tik turintiems kreditines korteles.
O jas šiuo metu turi tik apie 17 proc. lietuvių, taigi tik ši dalis yra potenciali tokių paslaugų, kaip „Spotify“ išmaniajame telefone, ar kokybiškos pilnos apimties navigacijos (pavyzdžiui „Tom Tom“) pirkėjai. Kita vertus, visada yra nemokamų alternatyvų, tad daugelis gali išgyventi ir neišlaidaudami.
Gyvenimo būdas – kur kas svarbesnis kriterijus. Akivaizdu, kad daugiausia išmanių funkcijų išnaudos ir tuo džiaugsis besimokantieji vyresnėse klasėse moksleiviai, studentai ir nuolat besinaudojantys internetu savo darbe.
Kam išmanusis telefonas reikalingas
Jei išmanusis telefonas dar netapo, tai netrukus taps privalomu įrenginiu picų išnešiotojams ir mokytojams, pradėjusiems prekybos verslą ir užsiimantiems bet kokių paslaugų žmonėms tiekimu.
Šiuo atveju išmanusis telefonas nebėra vien skambučių gavimo įrenginys – sutvarkius informacijos pateikimą bei gavimą internetu, galima smarkiai optimizuoti ir kur kas racionaliau atlikti savo darbą, greičiau ir efektyviau pasiekti žmones ir būti pasiekiamam.
Kita netikėta kategorija – pagyvenę žmonės. Daugelis jų neturi ir nenori išmaniųjų telefonų, tačiau būtent jiems jie tikrai praverstų. Pirmiausia todėl, kad jie trokšta kuo dažniau matyti anūkus, tai dabar leidžia „Skype“, kurį gali nuolat turėti kišenėje savo išmaniajame telefone.
Antra – nemažai senolių jau panūdo susipažinti su kompiuteriu, įsigijo jį ir suprato, kad nieko čia nesupranta. Kas minutę skambina vaikams klausti, ką reiškia tas ar tas, kodėl kažkas neveikia, ką vėl pridirbo. Išmanusis telefonas kur kas paprastesnis, programėlės vykdo savo funkciją, nereikia niekur klaidžioti ieškant, kaip prisijungti prie to ar rasti aną. Ypač tai akivaizdu, jei senolis gauna „iPad“ – planšetinis kompiuteris perprantamas per kelias valandas, todėl naudotis juo daugeliui būtų tikras malonumas.
Trečia – išmanieji įrenginiai siūlo stulbinantį kiekį itin patogiai surūšiuotos būtinos kasdienės informacijos. Nuo sąžiningai tikslias produktų kainas skelbiančio „PriceOne“ iki minučių tikslumu nurodančio, kada į stotelę atvyks reikiamas autobusas „Maršrutai.lt“. Vėlgi, viską galima rasti internete, tačiau išmanusis telefonas tiesiog patogiau.
Ketvirta – saugumas. Įdiegus bet kurią iš jau aprašytų saugos programėlių, žmogus atsitikus bėdai labai paprastai gali prisikviesti bent jau giminaičių. O ir artimieji, esant reikalui, gali suderinti išmanųjį telefoną taip, kad žinotų ir savo vaikų, ir senolių buvimo vietą bet kurią akimirką.
Dėl patogumo apsiperkant, galimybių bet kada sužinoti aptikto daikto kainą kitoje parduotuvėje, įvairių informacinių bei bendravimo socialiniuose tinkluose programėlių, išmanusis telefonas itin pravers ir namų šeimininkėms.
Taigi, išvada paprasta – išmanusis telefonas anksčiau ar vėliau taps neišvengiama būtinybe visiems, kas gyvena ir priima sprendimus savarankiškai, kas turi pats ieškoti atsakymų, klientų ar informacijos.
Kam vis dar reikalingi mygtukai?
Kol kas išmanieji telefonai nėra patogūs neįgaliesiems. Taip, ten įdiegta itin daug funkcijų, kurios padeda silpnaregiams. Turintiems klausos negalią kitokio telefono nė neverta ieškoti. Tačiau blogai valdantiems pirštus liečiamas ekranas yra tikra kančia, tad jiems teks likti prie apčiuopiamų mygtukų.
Paprastą ir tvirtą telefoną tiesiog privalo turėti visi, kas ilgam atitrūksta nuo civilizacijos. Dienai išėjus į mišką uogauti, slidinėti ar pamedžioti, išmanusis kišenėje tikrai gali praversti. Bent jau tuo, kad padės nepasiklysti.
Tačiau jei žygis truks ilgiau, gal net savaitę, išmanusis telefonas kišenėje virs plyta – tuo atveju naujo modelio paprastas „Nokia 206 Asha“, stilingas „Nokia 515“ ar atsparus dulkėms ir vandeniui „Samsung C3350“ gali tapti tikru išsigelbėjimu – pakaks to fakto, kad jų baterijos veikia iki mėnesio.
Kaip bebūtų keista, mažiausiai išmanusis telefonas šiais laikais reikalingas tik pačio aukščiausio rango vadovams ir rankų darbu sau duoną besipelnantiems didelio kolektyvo ar fabriko darbininkams.
Pirmieji patys jau nebespėja sekti viso informacijos srauto, tad tam turi labai išmanių asistentų, antrieji dirba vietoje, kažką siuva, virina ar pjausto prižiūrimi tiesioginio viršininko, tad, vėlgi, gali apsieiti ir be duomenų. Tiesa, tiek vieni, tiek kiti gyvena ne tik darbe.
Keisčiausia matyti tik dėl įvaizdžio išmaniuosius telefonus įsigijusius žmones. Jie vargsta rinkdami numerius liečiamame ekrane, kartais išmėgina vieną kitą žaidimą, o likusį laiką spaudžia jį prie ausies ir tikisi, kad kuo daugiau pažįstamų pamatys, jog tai naujausias reklamuojamas modelis.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad jiems išmanieji telefonai nereikalingi – jiems tiesiog reikia dažniau paskaityti mūsų rašomus patarimus, ką ir kaip tais telefonais galima nuveikti.
