Nedaug kas žino, kad vieną pirmųjų legaliai veikiančių bitkoinų keityklų Europoje valdo lietuviai. Šias paslaugas teikiančios bendrovės „Spectro Finance” vadovas – 24 metų Kembridžo universiteto absolventas Vytautas Karalevičius tikino, kad tuo plėtra nesibaigs.
Kartu su savo kolegomis iš Šiaulių kilusiais programuotoju Justu Dobiliausku ir finansininku Mantu Mockevičiumi jie ketina pasiūlyti sprendimą prekybos vietoms. Kitaip tariant, vaikinai siekia, kad parduotuvėse būtų galima už prekes atsiskaityti bitkoinais.
Byla – nuolat auganti
Dauguma su bitkoinais nesusidūrusių žmonių juos laiko narkotikų pirkėjų ir pardavėjų, mafijos ir anarchistų pinigais. Tačiau V.Karalevičius su tuo nesutinka.
Pasak jo, toks valiutos įvaizdis susidaręs dėl to, kad niekas nesugeba normaliai paaiškinti bitkoinų veikimo principo. Pats „Spectro Finance” vadovas juos lygina su klasės lenta.
„Įsivaizduokite: ant jos surašome, kad kiekvienas iš ten sėdinčių vaikų turi po 100 bitkoinų. Jei Jonas nori Anai duoti penkis bitkoinus, taip užrašome: Ana – 105, o Jonas – 95”, – aiškino jis.
Kadangi realus pasaulis yra kur kas sudėtingesnis už mokyklos klasę, tokią lentą atstoja po daugybę pasaulio kompiuterių pasklidusi byla, kurioje yra užfiksuotos visos nuo pat bitkoinų sukūrimo įvykusios transakcijos.
Pasak V.Karalevičiaus, bitkoinai iš tiesų nėra anoniminė valiuta, priešingai nei grynieji pinigai, nes visi pervedimai yra įrašomi istorijoje.
Šiuo metu bitkoinų bylos dydis yra 11 gigabaitų, tačiau ji nuolat auga. Ją į savo kompiuterius parsisiuntę žmonės leidžia visai bitkoinų sistemai veikti, o mainais gauna galimybę juos „kasti”.
Taip vadinasi procesas, kai kompiuteriams nurodoma spręsti be galo sudėtingas matematines užduotis, kurias įveikus galima užsidirbti naujų bitkoinų.
Vis dėlto bitkoinų skaičius ribotas: jų skaičius nustos augęs, kai pasieks 21 milijono ribą. Planuojama, kad tai įvyks 2030 metais.
Ne elektroniniai pinigai
Ar bitkoinai skiriasi nuo elektroninių pinigų? Be jokios abejonės.
Pastarieji yra padengti piniginiais vienetais (Lietuvoje – litais) – valstybių centrinių bankų išleistais grynaisiais arba negrynaisiais pinigais. Tačiau jais atsiskaityti galima tik elektroninėje erdvėje.
Tokius pinigus išleidžia elektroninių pinigų įstaigos, kurios turi atitinkamas licencijas.
Tuo metu bitkoinai yra visiškai atskira valiuta. Jie nėra padengti nei litais, nei doleriais ar eurais ir egzistuoja tik interneto erdvėje.
Bitkoinų valiutos kursą kitų valiutų atžvilgiu nulemia pasiūla ir paklausa. Lygiai taip pat, kaip ir valstybių išleistų valiutų.
„Iš esmės jokia pasaulio valiuta, įskaitant ir pačius bitkoinus, nėra padengta jokiu turtu. Jų kainas nulemia tiktai vartotojų pasitikėjimas”, – aiškino V.Karalevičius.
„Bitcoin” virtualios valiutos sistema neturi centrinio leidėjo – tokio kaip centrinis bankas ar elektroninių pinigų įstaiga. Tad technologiškai šiuo metu neįmanoma šios sistemos išjungti ar kitu būdu nulaužti.
Kadangi nėra jokio bitkoinų sistemos valdytojo ar savininko, niekas negali pradingti su vartotojų turimais bitkoinais.
Viskas patenka į taupyklę
Bitkoinų sumanytojas nėra žinomas, interneto forumuose jis pristatydavo Satoshi Nakamoto vardu.
V.Karalevičius mano, kad šios paslapties pasaulis dar ilgai neišsiaiškins. Be to, tai gali būti ne vienas, bet grupė žmonių.
„S.Nakamoto vis dar turi dalį pirmųjų bitkoinų ir jų vertė nuolat auga, tačiau per anksti jų geriau nerealizuoti, nes tai išbalansuotų visą sistemą”, – sakė verslininkas.
V.Karalevičius vieno asmens turimus bitkoinus lygina su taupykle, į kurią galima mesti monetas.
„Internete esantis bitkoinų adresas yra ta taupyklė, į kurią galima juos mesti.
Tačiau ją atidaryti ir turtu pasinaudoti gali tiktai taupyklės šeimininkas, turintis privatų raktą”, – aiškino „Spectro Finance” bendraturtis.
Tai padaryti galima telefonu arba prisėdus prie kompiuterio, reikia tik turėti interneto ryšį.
Patys uždirbtų iš svyravimų
V.Karalevičiaus manymu, bitkoinai turi ne vieną privalumą.
„Tai yra tolerantiška valiuta, ja gali naudotis bet kas ir bet kurioje pasaulio vietoje. Be to, nėra jokio tarpininko. Bitkoinai taip pat yra labai patikimi, nes yra lyg virtualus aukso atitikmuo”, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, ši valiuta susijusi su rizika. Mat jos kursas kitų valiutų atžvilgiu nuolat svyruoja.
Taip pat neretai kyla klausimų dėl technologijų ir saugumo.
V.Karalevičiaus manymu, atsiskaitymas bitkoinais gali tapti populiarus, tačiau svarbiausia jį padaryti patogų vartotojui, nes produktas, kuriam reikia naudojimo instrukcijos, yra prastas.
„Spectro Finance” šiuo metu teikia pagalbą vartotojams, planuoja siūlyti sprendimus parduotuvėms, norinčioms naudoti bitkoinus, taip pat garantuoti jų saugumą.
Uždirbti „Spectro Finance” ketina iš pagrindinės bitkoinų rizikos – nestabilumo.
Verslininkai nori siūlyti įvairius rizikos valdymo sprendimus, pavyzdžiui, užtikrinti parduotuves, kad jos tikrai gaus sutartą bitkoinų vertę, net jeigu jų kursas sumažės.
Sėkminga investicija
Prieš ketverius metus norvegas Christopheris Kochas rašė mokslo darbą apie kriptografiją, tiksliau – apie virtualias valiutas. Norėdamas sužinoti, kas tai yra, jis už 150 kronų (dabartiniu kursu – apie 63 litus) įsigijo 5 tūkstančius bitkoinų.
Apie šį pirkinį jis buvo visiškai pamiršęs, o prisiminė tik šių metų pavasarį, kai bitkoino vertė buvo pakilusi į aukštumas. Tuomet paaiškėjo, kad kukli norvego investicija pavirto maždaug 5 milijonais kronų (2,13 mln. litų).
Ch.Kochui pakako išsikeisti į įprastą valiutą vos dalį turimų bitkoinų, kad galėtų įsigyti trijų kambarių butą Osle.
Tiesa, bitkoinas stabilumu tikrai nepasižymi. Pavasarį jo vertė siekė 266 JAV dolerius, vėliau ji buvo nukritusi net iki 30 dolerių. Tačiau jau vakar vienas bitkoinas kainavo apie 330 JAV dolerių.
Velkasi šešėlis
Į bitkoiną įtartinai žiūri ne tik žinomi pasaulio ekonomistai, bet ir JAV valdžia. Ir ne be reikalo: mat šią valiutą tikrai mėgsta (ar bent buvo pamėgę) nusikaltėliai.
Spalio pradžioje Federalinio tyrimų biuro agentai suėmė 29 metų amerikietį Rossą Williamą Ulbrichtą, kuris buvo įkūręs interneto svetainę iš pirmo žvilgsnio nekaltu pavadinimu – „Šilko kelias” („Silk Road”).
Iš tikrųjų tai buvo nelegali narkotikų prekyvietė, į kurią būdavo galima patekti tik per programinę įrangą „Tor”, leidžiančią internete veikti anonimiškai. Tiesa, svetainėje narkotikų nepardavinėta – čia tik buvo suvedami pirkėjai ir pardavėjai.
Pastarieji pirkinį atsiųsdavo paštu, o pirkėjai atsiskaitydavo virtualiąja valiuta – tais pačiais bitkoinais.
