Tarp 39 pasaulio šalių, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusių valstybių sąrašo, Lietuva pasižymi kaip turinti vieną didžiausią parsisiuntimo ir įkėlimo greitį bei mažiausią vidutinę delsos trukmę. Lyginant debesijai pasirengusių šalių vartotojų interneto duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s) pagal vidutinę parsisiuntimo spartą po Honkongo (33,340 kb/s), Šveicarijos (29,160 kb/s) ir Pietų Korėjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias šalis lyderes kaip Singapūras (27,765 kb/s) ar Japonija (26,494 kb/s).
Ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomenis labiausiai augins debesijos srautas. Didelės raiškos (HD) vaizdo transliacijos, debesijoje Pateikiami privatūs duomenys ir vaizdo pokalbiai – tik keli pavyzdžiai iš daugybės debesijoje teikiamų paslaugų, žavinčių savo vartotojus ir pasaulio duomenų centruose padidinsiančių debesijos srautą nuo 1,2 zetabaito (zetabaitas yra lygus trilijonui gigabaitų) 2012 m. iki 5,3 zetabaito 2017 m., o tai yra beveik 4,5 karto.
7,7 zetabaito lygu 107 trilijonams valandų transliuojamos muzikos, arba 8 trilijonams valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų transliacijoms pasaulio gyventojams iki pat 2017 m.
„Lietuvoje mes jau matome „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso numatomas tendencijas. Tiek įmonės, tiek darbuotojai jaučia vis didesnį taikomųjų programų ir turinio, kurį nepriklausomai nuo jų buvimo vietos galėtų pasiekti naudodamiesi savo įrenginiais, poreikį. Iki 2017 m. tokios populiarios paslaugos kaip „Dropbox“, „Spotify“ ir „Netflix“ debesijos duomenų srautą išaugins iki 69 proc. visų pasaulio duomenų centruose apdorojamų duomenų“, – teigia „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas.
2012 m. pasaulio debesijoje buvo apdoroti 39 proc. darbo krūvio. Prognozuojama, kad 2014 m. bus pirmieji metai, kai dauguma (51 proc.) darbo krūvio bus perkelta į debesiją. Tuo tarpu iki 2017 m. „Cisco“ numato, kad beveik du trečdaliai (63 proc.) duomenų bus apdoroti debesijos duomenų centruose, o įprastuose duomenų centruose – 37 proc.
„Debesijos naudojimas tapo nuolatiniu tinklo sprendimu, kuriam yra vis plačiau pritariama. Įmonės į debesiją perkelia vis didesnį svarbių užduočių kiekį. Vartotojams debesijos paslaugos siūlo visuotinę prieigą prie turinio, o tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio debesijos duomenų srautas vis didėja“, – aiškina J.Bačinskas.
Nuo 2012 iki 2017 m. debesijos darbo krūvis išaugs 3,7 karto, kai tuo tarpu įprastinio duomenų centro krūvis – 2,3 karto. „Cisco“ ekspertai aiškina, jog darbo krūvis gali būti apibūdinamas kaip serverio duomenų kiekis, kuris yra apdorojamas paleidus programą ir palaikant daugelio vartotojų sąveiką su taikomąja programa.
„Cisco“ Pasaulio debesijos indeksas (2012-2017) buvo sukurtas siekiant numatyti duomenų centrų ir debesijos interneto protokolo (IP) srauto augimą ir tendencijas. „Cisco“ Pasaulio debesijos indeksas yra naudojamas kaip papildoma priemonė prie jau esamų duomenų srauto tyrimų, suteikiančių naujų įžvalgų į atsirandančias tendencijas, turinčias įtakos duomenų centrams ir debesijos architektūrai. Kadangi tinklas ir duomenų centrai, siūlantys debesijos paslaugas, tampa neatsiejamai susiję, šios prognozės taip pat darosi vis aktualesnės.
„Cisco“ Pasaulio debesijos indeksas apima „darbo krūvio pokyčių“ prognozę, kuri rodo darbo krūvio poslinkį pereinant iš įprastų duomenų centrų į virtualesnius debesijos serverius.
Prognozė taip pat apima debesijos parengtumo regioninės informacijos priedą, kuriame nagrinėjamos kiekvieno pasaulio regiono (kurį sudaro beveik 150 šalių) fiksuoto ir judriojo ryšio tinklo galimybės.
