2015 metų rugpjūčio 26-oji, 18 val. 5 min. Užeinu į prekybos centrą. Išvynioju savo išmaniojo telefono ekraną: matau, pirkinių sąrašą žmona papildė.
Kam mums tie sraigių ikrai? Tiek to, ne mano reikalas. Ekrane – salės žemėlapis, kuriame pažymėtos reikiamos prekės. Surenku, ko prašė, įsimetu, ko užsimanęs, greitai telefonu nuskenuoju prekių kodus ir ekrane matau bendrą sumą, rašo „Lietuvos rytas".
Aha, yra trys nuolaidų kuponai. Eidamas automobilio link pažymiu juos, o gavęs galutinę sumą spaudžiu – „apmokėti”.
Telefono ekrane sugriebiu savo banko paveikslėlį ir užkeliu jį ant prekybos centro programos paveikslėlio. Pasirodo planuojama nuskaičiuoti suma.
Patvirtinu, kad ji teisinga. Vos pradėjęs važiuoti gaunu apmokėjimo patvirtinimą. Dabar išvažiavimo vartai mano automobilį išleis.
18 val. 20 min. Apsipirkta. Velnias, kiek sugaišau, – ateity reikės važiuoti ne piko metu, nes kol išvažiuoji, įvažiuoji.
Jau beveik užmiršau, kad prieš metus būtų reikėję stovėti eilėje prie kasų ar pusvalandį ieškoti, kaip banko programėlėje vykdomas pervedimas.
Jau nebe fantastika
Taip, tai, ką čia aprašėme, yra vaizduotės žaismas, tačiau toli gražu ne tik. Iš esmės visa reikiama technologija jau egzistuoja šiandien, kūrėjai pasirengę tai paversti realybe. Lieka sulaukti, kada prekybininkai ir bankininkai įdiegs sistemą.
Antai „New Vision Baltija” pristatė italų bendrovės „RetAPPs” išmaniesiems nešiojamiesiems įrenginiams pritaikytą prekių skenavimo sprendimą „Smart Bip”.
Juo jau naudojasi Italijos prekybos centrų lankytojai – patys nuskenuoja pasirinktas prekes ir sumoka tiesiai iš savo išmaniojo telefono.
Arba eina prie kasos su grynaisiais, tik nebegaišta kraustydami prekes – sumoka telefone rodomą sumą.
Tikimasi, kad Lietuvos prekybos centrai tokią paslaugą įdiegs iki 2015 metų.
Lietuviai stebina pasaulį
Lietuvių bendrovė „Etronika”, prieš kelerius metus žavėjusi pasaulį sukurtu banko sistemos valdymo sprendimu sėdint prieš televizorių ir mojant rankomis ore, šiais metais vėl privertė aikčioti vienos svarbiausių pasaulio finansinių technologijų ir naujovių konferencijos „FinovateEurope 2013” Londone dalyvius.
Jos sukurtas elektroninės bankininkystės sprendimas „Banktron” ten pelnė geriausios inovacijos titulą. Kol kas Lietuvoje šis sprendimas nediegiamas, jį bendrovė kuria kažkuriam užsienio bankui.
Tačiau pasirašyta sutartis su DNB leidžia tikėtis, kad netrukus ir šio banko mobilioji versija gerokai pasitaisys.
Pagrindiniai ateities programėlės privalumai tokie – ji automatiškai prisitaiko prie bet kokio dydžio ekranų, be to, įdiegiant sistemą nereikia keisti turimų technologijų, o vartotojas ja gali naudotis intuityviai.
Pinigų perlaida yra atliekama užkeliant vienos sąskaitos paveikslėlį ant kitos, o gatvėje sutikus žmogų galima jam grąžinti skolą tiesiog abiejų telefonų ekranuose atvėrus atitinkamas programėles ir priglaudus telefonus vieną prie kito.
Vartotojų – vis daugiau
Akivaizdu, kad aprašytoji 2015 metų ateitis atrodo visai reali. O dabar pakalbėkime apie mobiliosios bankininkystės dabartį.
Pasak bendrovės TNS tyrimo „Mobile Life 2013”, Europoje mobiliosios bankininkystės skvarba vidutiniškai siekia 25 proc., o Lietuvoje – vos 5 proc.
Augimą paskatintų aktyvesnis mobiliojo elektroninio parašo naudojimas, deja, daugeliui tai kol kas tik žodis ir PIN kodas popierėlyje, kurį gavo kartu su asmens kortele.
Taigi mobiliųjų telefonų turėtojai naudojasi tik nedidele dalimi patogumų, kuriuos suteikia galimybė turėti telefone mobilųjį elektroninį parašą ir internetą.
Kita vertus, „Danske Bank” atliktas tyrimas rodo, kad per 9 šių metų mėnesius prisijungimo prie mobiliosios bankininkystės skaičius augo 80 proc.
Didžiąją dalį išmaniajame telefone atliekamų operacijų sudaro pervedimai tarp savo sąskaitų (70 proc.), tačiau atliekami ir vietiniai mokėjimai (25,5 proc.) bei valiutos keitimas (4,5 proc.).
Mobiliąja šio banko programėle triskart dažniau naudojasi vyrai, o vyriausia jos naudotoja yra 81 metų moteris.
Ką dabar siūlo bankai?
Beje, „Danske Bank” žada netrukus pateikti atnaujintą programėlės versiją, tad jo klientams metas pasidomėti išmaniojo telefono galimybėmis.
Tuo metu „Swedbank” programėlė „Android” telefonams neseniai gavo labai patogią ekraninę funkciją – nustačius ją savo išmaniajame telefone bet kada vienu piršto paspaudimu galite pamatyti, kiek jūsų sąskaitoje liko pinigų.
Tikrai įdomią ir patogią funkciją turi tos pačios bendrovės „Etronika” kurta Medicinos banko mobilioji programėlė.
Vasarą pristatyta programėlė leidžia banko klientams atsiskaityti už ryšio, televizijos ar kitas paslaugas tiesiog nufotografuojant sąskaitą išmaniuoju telefonu. Toks apmokėjimo būdas greitesnis ir patogesnis, tačiau jis kol kas pirmasis toks Lietuvoje.
„Nordea” siūlo visas būtinas funkcijas atliekančią programą, ne vieną Europos šalį apimantį bankomatų žemėlapį ir patogią paskolų bei išlaidų skaičiuoklę.
Kur žemėlapyje yra artimiausi bankomatai, parodys ir SEB banko mobilioji programėlė.
Be to, ji leidžia greitai pasižiūrėti analitikų rinkos apžvalgas, koks valiutų kursas.
Kol kas vartotojai smarkiai kritikuoja DNB programėlę, tad lauksime atnaujinimo. O „Citadele” banko lietuviškos programėlės išvis neradome – yra tik latviška versija.
Siūlo netgi investuoti
Bet pačių bankų programėlės toli gražu nėra tai, kas svarbiausia mobiliojoje bankininkystėje. Išmanusis telefonas pinigus tvarkyti padės ir visai kitais būdais.
Lietuviška programėlė išmaniesiems telefonams „Mokos” padės sėkmingiau taupyti.
Ji leidžia greitai analizuoti savo pajamų ir išlaidų krepšelį, nustatyti išlaidų limitą, kontroliuoti, kaip sekasi pačiam vykdyti savo planą.
O kad galėtumėte ja naudotis, reikia užsiregistruoti svetainėje mokos.lt, įrašyti čia savo bankų ataskaitų duomenis, išlaidas ir panašiai. Programėlė suskirsto visa tai į grupes, leidžia akivaizdžiai pamatyti, kur iššvaistėte be reikalo, kur galima sutaupyti ir t.t.
Jeigu norite išmokti investuoti, labai padės biržų veiklos simuliatoriai. Pavyzdžiui, programėlė „Market Millionaire” leidžia žaisti investuotoją, kuris turi 100 tūkst. dolerių.
Čia parodomi tikrų biržų tikrų akcijų kursai, o jūs žaidžiate netikrais pinigais. Labai geras būdas pasitikrinti, ar verta pradėti investuoti, ar geriau laikytis atokiau nuo tokios pagundos.
Panašiai žaisti leidžia ir programėlė „Plus500”. Tik čia viską galite lengvai paversti realybe: pasitreniravus galima tiesiog pradėti investuoti savo pinigus, kuriuos pervesite iš kredito kortelės ar „PayPal” sąskaitos.
Aišku, nedera užmiršti, kad tokiu atveju rizikuojate ir prarasti savus litus, tačiau toks jau investuotojų likimas.
Beje, programėlė man pasiūlė 50 tikrų dolerių pabandyti. Suma, aišku, tokiam verslui nedidelė, tačiau juk įdomu.
Ar ne per maža alga?
Net itin paprasta programėlė „Lietuvos bankomatai” labai pravers kiekvienam – juk patogu neprisijungiant prie pačios banko programėlės pamatyti, ar toli artimiausias jūsų banko bankomatas.
Panaši ir programėlės „Valiutų kursai” funkcija – greitai ir aiškiai parodyti, kiek šiuo momentu kainuoja viena ar kita valiuta.
„Atlyginimų skaičiuoklė” daugiau uždirbti gal ir nepadės, tačiau bent pagelbės suvokti, ar alga ne per maža. Galite sužinoti vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje pagal veiklos sritis ir savivaldybes, šio rodiklio kitimo istoriją ir nedarbo statistiką.
Surašę čia savo pajamas į rankas ir popieriuje netruksite sužinoti, kiek turite sumokėti mokesčių ir kitus svarbius asmeniniams finansams dalykus.
Programėlė sukurta pilietiškiems žmonėms
Kiekvienas sąžiningas savo šalies patriotas privalėtų į savo išmanųjį telefoną įsidiegti programėlę „Pranešk”.
Piktiniesi dideliais mokesčiais ir augančia šešėline ekonomika, nuolatiniu kyšininkavimu ir geriau už dirbantį tave gyvenančiu bedarbiu kontrabandininku kaimynu? Užteks toleruoti tokią netvarką!
Tam ir sukurta Valstybinės mokesčių inspekcijos programėlė „Pranešk”, kuria naudojantis greitai ir lengvai galima informuoti inspektorius apie atlyginimus vokeliuose, kontrabandines prekes, nelegalų darbą ar neišdavusį kasos kvito pardavėją.
Juk šalies finansai priklauso nuo sąžiningų mokesčių, o tavo finansai – nuo tų pačių šalies finansų.
