Pats per metus taip ir nesugebėjęs bent kartą pasipiktinti savuoju „Galaxy Note II“, į atnaujinto modelio pristatymą ėjau kiek dvejodamas. Bijojau nusivilti. Dar labiau bijojau susižavėti – kaip pirkinį pateisinčiau prieš žmoną? Deja, „Samsung“ ir vėl apgavo – susižavėjau. Ir ne tik didesniu ekranu. Kol kas neperku. Ir ne tik dėl to, kad senas puikiai veikia.
Kas sakė, kad dydis nesvarbu?
Susižavėti tikrai yra kuo. Pastaraisiais metais „Samsung“ sugebėjo praktiškai nepriekaištingą „Galaxy Note II“ tiesiog visapusiškai patobulinti.
Ekranas tikrai šiek tiek padidėjo, o įrenginys šiek tiek pamažėjo ir palengvėjo. Pridedamo pieštukas - dar funkcionalesnis (galbūt, netgi paskatintų mane juo naudotis dažniau negu kartą per porą mėnesių), o ir paties pieštuko dizainas pagerėjo.
Kadangi turintieji „Galaxy Note II“ ir taip jo į kišenę nesutalpina, jiems tai ir nebesvarbu (pats turiu krepšį prie diržo, pirkau čia), tačiau atnaujintas telefonas, nors ir išliko tokio paties aukščio, yra apčiuopiamai plonesnis (sako – 12 proc.). Be to, jis patogiau gula į delną, nes yra šiek tiek siauresnis ir numetė beveik dešimtadalį svorio.
Tie patys trys virtualūs mygtukai išdėstyti po ekranu. Skirtumas tik tas, kad dabar juos galima paspausti ir pieštuku, o tai - visai patogu, jei tuo metu kažką jau piešiate ekrane.
Aštresnis už skustuvą ekranas
Vienintelis dalykas, kuriuo po metų šiek tiek nusivyliau – mano „Note II“ ekranas. Ne, jokių baisių trūkumų – jis toliau puikiai veikia, 720p raiškos lyg ir visai pakanka, tačiau...
Kadangi nuolat išmėginu naujausius telefonus, vis dėlto akivaizdžiai pastebėjau, kad maniškio raiška kiek mažoka – skaitydamas knygas (o tam šis telefonas idealus) ėmiau pastebėti šiokius tokius „dantukus“ ant raidelių. Be to AMOLED spalvų netikslumai, išbandžius naujausius IPS ekranus, ėmė badyti akis.
Ypač gerai tai matyti, kai šalia padedi „Note II“ ir naujausią „Sony Xperia Z“, kurio „triluminous“ technologijos ekrano spalvos tiesiog fantastiškos.
„Galaxy Note III“ ekranas šiek tiek didesnis – 5,7 colių įstrižainės. Tačiau tai iškart į akis nekrenta. O štai 125 proc. padidėjusi jo raiška (1920x1080, tad taškų tankis siekia 386 ppi) ir tikslesnės naujausios „Super AMOLED“ technologijos spalvos regimos iškart.
Aišku, tik įjungus telefoną, kaip jau būdinga „Samsung“, spalvos net per ryškios ir vargina akis. Tačiau nustatymuose pasirinkus „Professional Photo“ režimą jos tampa kur kas tikslesnės ir ne tokios rėksmingos.
Skaityti knygas čia beveik taip pat malonu, kaip specialiai skirtose skaityklėse, o tekstas kur kas aiškesnis. Žodžiu, kitiems gamintojams vėl yra ką vytis.
Abejonių man sukėlė nebent tai, ar žaidžiant bus patogu naudotis ekranu, kuris priartėja prie pat telefono krašto – laikantis pirštas veržiasi paliesti jautrų paviršių ir sugriauti visą strategiją. Tačiau ir „Galaxy S4“ ekranas įrengtas panašiai, o skundų girdėti dar neteko.
Pieštukas su burtų lazdelės galiomis
Gal Steve'ą Jobsą nuo visokių pieštukų ir pykino, tačiau užsimanius ką nors nupiešti, o tokiame ekrane tai jau įmanoma, visai malonu tai daryti ne pirštu. Jei atvirai, kažkokio kito pieštuko pritaikymo aš ir nesugalvojau.
„Galaxy Note III“ pieštukas kiek pasikeitė – įgijo metaliniu apsimetinėjantį antgalį. Vedžiojant jį virš ekrano, kaip ir senesniame modelyje, ekrane pasirodo mažas apskritimas. O štai funkcija „Air Command“ – visiškai nauja.
Laikant pieštuką virš ekrano ir paspaudus jo šone esantį mygtuką, ekrane pasirodo pyrago formos meniu. Spusteli „riekelę“ kurios reikia ir pasileidžia jai priskirta programėlė.
Mėgstantys užduotis rašyti ranka (atleiskite, tai ne aš) dabar labai patogiai gali savo užrašus suderinti su programėlėmis, kurioms jie skirti – telefonų knyga, elektroniniu laišku, SMS žinučių siuntimu ar tiesiog atmintine. Tai integruota paprasčiau, be jokių tarpinių veiksmų.
Kita maloni smulkmena – „Scrapbooker“. Patiko vaizdas matomas ekrane - nuotrauka, interneto svetainės dalis, tiesiog žaidimo momentas? Pieštuku pasirenki „scrapbook“, apibrauki norimą išsaugoti vietą ir toji ekrano dalis nukopijuojama į laikmeną.
Dabar galite pasiųsti vaizdą elektroniniu paštu, patalpinti savo užrašuose ir t.t. Be to, jūsų kreivai nupieštas stačiakampis ar išsirangęs apskritimas, virs taisyklinga figūra, o tai visai malonu.
Galite savo užrašus raityti tiesiog ant atversto „lryto.lt“ svetainės teksto ir po to viską kartu išsaugoti, kaip atskirą atvaizdą. Itin naujas būdas kurti įžeidžiančius komentarus (arba pagyrimus, nors to ir nesitikime).
Galiausiai paskutinė, tačiau pati maloniausia, „Air Command“ funkcija, tai pieštuko langas (Pen Window). Bet kurioje ekrano vietoje nupieši kvadratėlį ir jis virsta tikru langu į kitą programėlę. Atrodo stebuklingai, lyg laikraštis iš filmų apie Harį Poterį.
Taigi, nupaišai stačiakampi, iš meniu pasirenki kokią programą nori čia paleisti ir vienu metu ekrane matai dvi veikiančias programėlės, tik vieną jų nusipieštame langelyje. Negana to, tas langelis yra stumdomas, galima keisti jo dydį. Apima jausmas, kad rankose turi tikrą didžiulį kompiuterį.
Tiesa, į langelį galima įdėti gana nedaug programėlių, tačiau niekas kitas nieko panašaus dar nepadarė.
„Minkštas“ dizainas ir kiti privalumai
Galinis dangtelis – dar vienas beprotiškai malonus netikėtumas. „Samsung“ neatsisakė plastiko, dangtelis nusiima (ir, beje, labai sunkiai užsideda), bateriją galima keisti (3200 mAh baterija kiek siauresnė ir ilgesnė negu „Note II“) – viskas beveik taip pat.
Tačiau odą primenantis paminkštintas naujasis plastikas, nors ir su netikromis siūlėmis kraštuose, neįtikėtinai malonus laikyti delne. Jis minkštas, šiltas, visiškai neslidus.
Aišku, norintys galės įsigyti ir atskirai parduodamą užsilenkiantį dangtelį su ekranėliu – jį uždarius ekrano dalyje matomas laikrodis, galima atsiliepti į skambučius, peržvelgti elektroninį paštą, paleisti muziką ir t.t. Žodžiu, panašu, kaip „Galaxy S4“, tik matomas ekranas gerokai didesnis.
Patogi valdymo viena ranka funkcija ją aktyvavus tiesiog sumažina darbinį ekrano plotą, taigi visus valdymo taškus galite pasiekti ta pačia ranka, kurioje laikote telefoną. Tie, kas dabar turi tokio dydžio telefoną, tikrai įvertins patobulinimą.
Kalbos apie procesorius jau beveik įgriso, tad paminėsiu, kad keturių branduolių „Snapdragon 800“ yra 2300 MHZ dažnio, telefone yra 3 GB operatyvinės atminties, 32 GB pagrindinė atmintinė, praplečiama iki 64 GB microSD kortele. Žodžiu – pakanka.
Pagrindinė vaizdo kamera lygiai tokia pati, kaip ir „Galaxy S4“ – 13 megapikselių. To visai pakanka kokybiškoms buitinėms nuotraukoms. Tiesa, atsirado dar viena visiškai nauja fotografavimo galimybė.
Dabar galite ne šiaip pasinaudoti abejomis vaizdo kameromis vienu metu. Fotografuodami žmones, galite antroje kameroje matomą savo veidą įmontuoti į bet kurią kadro vietą – pavyzdžiui į fone stovinčio televizoriaus ekraną – ir netgi iškraipyti perspektyvą, tad atrodysite lyg ten buvęs.
O trūkumų ar yra?
Realių kol kas nepastebėjau, o jei rasiu – būtinai išduosiu. Tačiau kažkokie entuziastai internete paskelbė, kad tirdami neįtikėtinai gerus šio telefono veikimo rodiklius aptiko, jog „Samsung“ specialiai įdiegė programėlę, apgaudinėjančią tokius tyrėjus. Pašalinus programą telefono veikimo rodikliai kiek suprastėjo, tiesa, vis tiek išliko vieni geriausių.
Tai ne trūkumas, tik šiokia tokia gėda gamintojui – na kam apgaudinėti tuos, kurie daro kažką, kas visiems kitiems vis tiek nerūpi.
Antra telefono bėda, toji, kuri ir išgelbėjo mane nuo pirkinio – kaina. Lietuvoje jis kainuos apie 2500 litų. Čia, jei nenutarsite pirkti užverčiamo ar leidžiančio krauti bevieliu būdu, dangtelio. Labai solidu – už tiek galima įsigyti tikrai neprastą nešiojamą kompiuterį.
Taigi, turėdamas puikiai veikiantį vyresnįjį brolį, leidžiu sau susilaikyti. Juolab, kad kažkur perskaičiau, jog pagaminti šį telefoną „Samsung“ kainuoja apie 550 litų, tad prašoma pelno marža tikrai nemaža.
Na, bet tai jau ne technika. O apie su šiuo telefonu veikiantį išmanųjį laikrodį „galaxy Gear“ kiek vėliau – į pristatymą atstovai jo neatsinešė.
