„European Space Expo“ ekspozicijoje pasigedome bent vienos raketos „Ariel“ tūtos. Tačiau neono šviesų apgaubti ekranai, siūlantys kitas atostogas praleisti kosmose, pirmojo lietuviško palydovo kūrėjai, aiškinantys, kodėl jo antenos padarytos iš matavimo ruletės ir milžiniškas gaublys salės viduryje, ant kurio projektuojami planetų vaizdai, išties priartina Lietuvos sostinę prie kosmoso.
Jei manote, kad Lietuva turi rimtesnių ir aktualesnių problemų negu kosmoso tyrimai, tiesiog įženkite į kupolą ir perskaitykite ant plakatų, kokias problemas siekia spręsti Europos kosmoso agentūra. O jei perskaitę, pavyzdžiui, „Žemės ūkis ir kosmosas“ pamanysite, kad kalbama apie agurkų auginimą Mėnulyje, tiesiog prieikite prie ekrano po plakatu ir panaršykite ten pateiktą informaciją.
Transportas, sveikatos apsauga, žemės ūkis, politika, navigacija – visam tai šiais laikais kosmosas daro įtaką tikrai ne mažiau, negu pilnatis mokslinių tyrimų bijantiems paranojikams.
„Lietuva jau dabar prisideda prie kosmoso tyrimų. Mūsų šalyje kuriami lazeriai savo kokybe netgi lenkia panaudotus NASA robote, tiriančiame Marsą“, – pristatydamas parodą Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus prisiminė, kaip kompaniją „Brolis Semiconductors“ gyrė ten apsilankę NASA atstovai.
Didžioji ekspozicijoje pateikiamos informacijos dalis pašvęsta Europos navigacinių palydovų projektui „Galileo“. Tai Europos alternatyva JAV valdomų GPS, Rusijos „Glonass“ ir Kinijos „BeiDou“ navigacinių palydovų sistemoms.
„Galileo“ yra modernesnė ir tikslesnė. Be to, Europai reikalinga sava ir patikima navigacinė sistema, nepriklausoma nuo kitų valstybių interesų ar tarptautinių santykių. Kai bus galutinai paleista, eiliniai vartotojai galės ja naudotis lygiai taip pat nemokamai, kaip dabar naudojasi GPS“, – pristatydamas „Galileo“ projektą kalbėjo V.Tomkus.
Beje, prie kupolo įsikūrę pirmojo Lietuviško palydovo „LitSat-1“ kūrėjai noriai aiškina, kam reikia mūsų šaliai 1,3 kg sveriančio savo atstovo kosminėje erdvėje, kokie šio projekto tikslai ir kas sudėta į nedidelio aliuminio kubo, kurio šonai padengti saulės baterijomis, o vietoj antenų pritaisyti matavimo ruletės gabalai, vidų.
„Na taip, čia ruletė. Metras. Išties būtent iš tokios pat medžiagos ir pagamintos mūsų palydovo antenos. Ji idealiai tam tinka – lengva plieninė juosta paleidus palydovą kosmose pati išsivynios ir išsities. Daugiau jokių judančių detalių jame nesumontuota“, – patenkino mano smalsumą vienas kūrėjų komandos atstovas.
Beje, pirmąjį lietuvišką nanopalydovą kartu su dar 32 lygiai tokiais pačiais „broliais“ į kosmosą gruodžio 8 d. pakels raketa nešėja „Orbital Cygnum“, startuosianti Volopo saloje (JAV). Tačiau tai jau detalės, kurių galėsite pasiklausinėti patys. Svarbiausia – Vilniuje jau yra kosmosas. Ir užeiti čia galima be skafandro.
