Dvi nuomonės
Gabrielius Liaudanskas-Svaras, „G&G sindikatas“ grupės lyderis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius, tiki, kad išmanieji telefonai yra naudingi, o ne keliantys pavojus:
„Manau, telefonas dabar yra būtina gyvenimo dalis ir vaikas jį turi turėti nuo to amžiaus, kai nebebūna nuolat šalia, o mes pajuntame poreikį su juo bendrauti. Manau, nuo pirmos klasės. Tai įrankis, o ne panacėja ar grėsmė.
Dukrai Dominykai nupirkome „iPhone“, o sūnus Mykolas turi telefoną su „Android“ operacine sistema. Suvokiu, kad yra visokių pavojų, tačiau manau, kad jie lygiai tokie patys, kaip alkoholizmas ar narkotikų vartojimas. Tai gali atsirasti gyvenime, bet labiausiai priklauso nuo vidinės šeimos būsenos.
Nejaučiu jokios baimės, kad mano vaikai tais telefonais darys kažką netinkamo – tiesiog pasitikiu jais ir žinau, kad jie taip nepasielgs. Aišku, manyti, kad jie niekada gyvenime nė nežvilgtelės į kažką draudžiamo, būtų absurdas. Juk ir patys ne kartą žvilgtelėjome. Bet kas iš to išeis, tai jau auklėjimo, bendravimo ir pasitikėjimo klausimas, kuris priklauso nuo vidinės šeimos atmosferos.
Visokių sekimo programų, GPS paieškos nemėgstu – ir be to žinau, kur yra mano vaikai. Tai kišimasis į tam tikras žmogaus laisves, o to mums dar nė karto neprireikė. Internete galima rasti naudingos informacijos, žinių. Jis suteikia bendravimo, pažinimo galimybių, ir mes tuo naudojamės.
Be abejo, jei vaikai turėtų kažkokius itin brangius telefonus, tai galėtų kelti pavojų. Tačiau ir tam yra auklėjimas – reikia išmokyti savo vaiką nemojuoti tuo telefonu be reikalo, o naudotis juo pagal paskirtį. Mes prašome vaikų paskambinti prieš išeinant ir grįžus, o ne iš gatvės.“
Ineta Stasiulytė, aktorė, šokėja ir aštuonmetės Upės mama, vis dar neapsisprendžia, ar reikia dukrai išmaniojo telefono:
„Ji neturi, tačiau labai nori. Dabar ir sprendžiame – pirkti ar nepirkti. Tačiau išties manau, kad mano dukros amžiaus vaikui telefonas reikalingas tik skambinti – kad jį būtų galima rasti, o išmanusis yra brangus, keletą telefonų jau pametė, tad dar anksti.
Visi tie žaidimai, kurių dabar taip norisi, nėra aktualūs – jie tik blaško. Ir internetą kišenėje turėti dar anksti. Juolab, kad tai pavojinga. Realiai pavojinga – net gyvybei.
Kai dirbu su vaikais, paaugliais, matau, kad telefonas yra nuodas, priklausomybė. Darbo metu jį reikia slėpti. Ką galima naudingo nuveikti tuo telefonu, vaikai puikiai žino, tačiau tai reikia daryti tinkamu laiku.
Mokykloje vaikai gauna pakankamai mokslo informacijos, o laisvalaikiu gali prisėsti prie kompiuterio ir domėtis toliau. Kaip naudotis kompiuteriu namie, aš dukrai aiškinu, pavojus žinome, tad ir nedraudžiu.
Naudoti telefoną sekimui? Telefonu reikia pasiekti vienas kitą, o ne sekti. Geriau prieš tai atlikti auklėjamąjį darbą, kad vaikas neprisidirbtų. Jei nupirkčiau išmanųjį telefoną tik dėl to, kad galėčiau vaiką sekti, tai jau būtų nepasitikėjimo požymis.“
Realybė
Gyvename nešvarių (nutapšnotų), tačiau didelių ekranų kišenėje amžiuje. Ne visi dar žino, kam, bet visiems jų reikia. JAV ir Japonijoje auga karta, kuri internetą atrado būtent telefono ekrane ir jau vengia prisėsti prie kompiuterių, o mūsų vaikai išmaniųjų telefonų Kalėdų Senelio prašo karščiau negu kačiuko ar šuniuko.
Bet išmanusis telefonas – ne tik mielas muzikos ir žaidimų įrenginys. Tai asmeninis langas į pasaulį, pro kurį ne tik tu gali matyti gražias pasaulio puses, bet ir jis gali pažvelgti į tave ne tokiomis jau mielomis akimis. Todėl ir Svaras, ir Ineta savotiškai teisūs.
Tikrai dažnai priekaištaujame į išmaniuosius telefonus įsikibusiems vaikams, kad pražaidę visas pamokas nieko neišmoks, internete užmegs pavojingas draugystes, susiras kenksmingos informacijos, prisigaudę virusų praras tėvų pinigus ar, galiausiai, tiesiog bus apvogti.
Kita vertus, ir gavęs plaktuką vaikas gali išdaužti juo langą, suskaldyti draugo galvą ar nusimušti pirštą. Tačiau jei jo neduosime, taip ir neišmoks įkalti vinies. Išmanusis telefonas irgi tik įrankis ir nereikia jo kaltinti dėl to, kad nemokėdami naudotis patys nukenčiame ir vaikų nedrįstame mokyti. O ko reikia išmokti?
Protingo elgesio su įrenginiu taisyklės
Nesvarbu, ar vaikui duotas telefonas išmanusis, ar ne – jei jis juo žais futbolą, leis naudotis kiekvienam paprašiusiam ir ims su savimi į vonią, geruoju tai nesibaigs. Taigi, logiškiausia, jei pirmuoju vaiko telefonu taps panaudotas jūsų įrenginys, o jo viduje bus išankstinio apmokėjimo kortelė.
Tokiu atveju kažkaip jį sugadinęs ir vėl likęs be telefono vaikas gaus pamoką, kad daiktą reikia saugoti, bet pamoka jums per daug nekainuos. O neatsargiai leidęs kitam ar pats iššvaistęs kortelėje turėtus litus, praras galimybę juo naudotis ir, vėlgi, šio to išmoks.
Taigi, nustatę griežtas taisykles ir kantriai išaiškinę, kodėl tas ar kitas poelgis baigėsi taip nesėkmingai, galiausiai suteiksime vertingą pamoką pačiam vaikui. Telefono išmanumas čia niekuo dėtas, tačiau asmeninis pavyzdys tikrai labai svarbus.
Protingo elgesio internete (ir ne tik) taisyklės
Iš esmės visai nesvarbu, jungiesi iš išmaniojo nešiojamojo įrenginio, ar sėdi prie kompiuterio, pagrindinės saugaus elgesio internete taisyklės nesikeičia.
Viskas čia taip pat, kaip miesto gatvėse – nereikia lįsti į tamsias tarpuvartes, nereikia kalbėti su nepažįstamais, nereikia tapti pašaipos objektu per daug rodantis. Aišku, gaila, kad Kelių eismo taisykles mokantys policininkai vaikams dar neaiškina interneto naršymo taisyklių, tačiau patiems tai padaryti net lengviau, negu uždrausti į tą internetą eiti.
1. Taisyklė: venk pavojingos informacijos
Tėvai gali įdiegti į vaiko išmanųjį telefoną apsaugos programėles, kad tas nesijungtų prie portalų, galinčių suteikti pavojingos informacijos.
Tačiau amerikiečių tyrimai parodė, kad 53 proc. laiko mokyklos kompiuterių klasėje vaikai praleidžia mėgindami „nulaužti“ apsaugos kodus. Taigi, gal geriau ne atimti glaudes, o išmokyti plaukti?
Būtina numatyti taisykles. Reikalauti, kad nepilnametis bent vieną tėvų įtrauktų į savo „Facebook“ draugus, aptarti, ką naujo internete aptiko – bet kuris slapukas vis tiek nori išsikalbėti. Telefone įdiegus, pavyzdžiui, „Chrome“ interneto naršyklę, tuo pačiu prisijungimo vardu registruota naršyklė ir kompiuteryje rodys visą naršymo istoriją.
Slaptas sekimas, aišku, nėra gerai, tad vaikas tiesiog turėtų būti įspėtas, kad jūs gausite tą informaciją.
2. Taisyklė: saugokis kenkėjiškų programų ir duomenų vagių
Penkiamečiui išmaniojo telefono tikrai nereikia, o su jaunesniu paaugliu derėtų tartis, kad naujas programėles ir žaidimus diegsite kartu. Tokiu būdu išvengsite nereikalingų išlaidų, galėsite parinkti tikrai naudingas programėles, matysite, ar vaikas ko nors neįsidiegė iš netinkamų šaltinių.
Telefone būtina antivirusinė programa, kurios nuostatos tiesiog draustų diegti bet kurią įtartiną programą. Vaikui ypač svarbu išaiškinti, kad internete susirasti „draugai“ gali būti visai ne tais žmonėmis, kuriais dedasi. Tokio „draugo“ atsiųsta programėlė įsirašius gali paversti telefoną šnipu, jis gali sekti jus, matyti per kameros akį ir t.t.
Aišku, sunku auklėti vaiką, kai tiek senolių savo pinigus dalija kiekvienam sukčiui, užbūrusiam juos telefonu. Tad ir vaikams, ir patiems privaloma žinoti, kad nėra tokios organizacijos, kuri turi teisę reikalauti slaptažodžio ar kortelės numerio, kad visos valstybinės institucijos į jus kreipsis laišku ir kvies ateiti, kad niekas neturi teisės telefonu iš jūsų nieko reikalauti.
Lygiai, kaip negalima atidaryti buto durų nepažįstamajam, taip pat negalima atverti jam savo burnos telefonu. Duomenys iš mūsų dažniau ne pavagiami, mes patys juos atiduodame.
3. Taisyklė: nesusiviliok nepažįstamųjų pažadais
Tai paprasta, kaip gatvėje – nebendrauk su nepažįstamais. Tačiau yra viena papildoma taisyklė – niekada su niekuo nesidalyk internete tuo, kuo nenori dalytis su visais. Nes viskas, kas pateko į internetą, anksčiau ar vėliau taps vieša.
Todėl išmaniuoju telefonu daromos nuotraukos turėtų likti telefone. Susitarę tėvai gali sukurti nuorodą, kur pateks visos vaiko įrenginiu daromos nuotraukos ir jie galės jas peržiūrėti. Tačiau kontrolė čia nebus efektyvi, jei vaikas nesupras, kad pasidalijus pavojingu kadru su geriausiu draugu, tas galės juo pasidalyti su dar kažkuo ir t.t.
Aišku, ir pačiam dera išmokti teisingai elgtis su netyčia draugų permesta jautria informacija – pasišaipyti lengviau, negu po to atsiprašyti.
Ir užmegzta virtuali pažintis gali būti labai apgaulinga – telefone matoma nuotrauka ir net girdimas balsas visai nebūtinai priklauso tam, su kuo bendrauji.
Grėsmės skamba baisiai, tačiau taisyklių visai nedaug ir jų laikantis internetas taps draugu, o ne priešu. Liko aptarti, kaip tas įrenginys dideliu ekranu gali mus saugoti.
Protingas sargas kišenėje
Paprastu mobiliuoju telefonu galime skambinti pasiklydę miške, tačiau tik išmanusis parodys, į kurią pusę eidami išeisime į kelią.
Paprastu telefonu galime iškviesti policiją, tačiau tik išmanusis tai gali padaryti automatiškai, vienu pirštu palietus ekraną. Paprastu telefonu galime išsikviesti taksi, tačiau tik išmaniajame galime turėti programėlę, kuri nurodys, kada, iš kur ir koks visuomeninis transportas nuveš į reikiamą vietą.
Tai elementarios kelių lengvai įdiegiamų programėlių funkcijos, kurios prieš 5 metus buvo nė neįsivaizduojamos. Tačiau tai dar toli gražu ne viskas – programėlių kūrėjai ir telefonų operatoriai jau sukūrė dar atidžiau saugančių paslaugų.
Gaila, kad vaikas pameta telefoną? Išmanųjį pamesti daug sunkiau – kiekvieno operatoriaus salone rasite darbuotoją, kuris noriai išaiškins, kiek kainuos ir kaip įdiegti telefono apsaugos nuo vagių, paieškos pametus, jo buvimo vietos koordinačių nustatymo ir net aplinkos fotografavimo funkcijas.
Kai kurios tokios programos išties skirtos nervingiems tėvams, kad galėtų sekti savo vaikus. Ir tai nėra blogai, jei, aišku, to nedarysite slapta nuo vaiko. Kitos, kaip „Kaspersky“ antivirusinė programa, telefono buvimo vietos nustatymo funkcijas derina su jo apsauga.
Baisu, kad išmanųjį telefoną turintis vaikas ar, pavyzdžiui, draugė, turi tamsia gatve pareiti namo be palydos? Tokia programėlė, kaip nemokama „WalkMeHome“ gali virsti tikra gelbėtoja. Ji vienu piršto paspaudimu parodys pasirinktų draugų išmaniųjų įrenginių ekranuose jūsų buvimo vietą (sutikus mokėti 4 Lt per mėnesį leis stebėti jūsų judėjimą), pajutus pavojų iškart paskambins numeriu 112, o tapti „Angelais sargais“ pakviesti draugai galės būti iškviesti greituoju numeriu ir plepėdami išsklaidys baimę.
Beje, tokių saugančių programėlių yra gerokai daugiau. Galiausiai, lietuviška programėlė „Taxi“ akimirksniu padės išsikviesti taksi į savo buvimo vietą, nė nepravėrus burnos. Jau nekalbame apie vaizdo skambučius, telefono pokalbių įrašymą, išsaugojimą debesies laikmenoje ir t.t.
Taigi, gal išmanusis telefonas ir kelia kažkokių pavojų neišmaniam vartotojui, tačiau išmanų jis gali ginti geriau už ištikimą šunį. Ir jei patys šiek tiek prisibijote tokios modernios technikos, neužmirškite, kad jūsų vaikai jau gimė jos amžiuje, todėl išmanyti apie ją gali gerokai daugiau negu jūs.
Lieka tik sutikti su straipsnio pradžioje kalbintais pašnekovais – galiausiai viskas priklauso tik nuo auklėjimo, pasitikėjimo ir šeimos. Na, o apie tai, kaip iš telefono gauti tikros naudos, ne vien pramogų, pakalbėsime kitą kartą.
