Meilės keturkampis
Kurį laiką vakaruose apie triukšmingai įkurtą „Xiaomi“ visi lyg ir buvo primiršę. Tačiau kai tokio masto vadybininkas, kaip H.Barra, palieka tokio masto kompaniją, kaip „Google“, ir prisijungia prie kino suburtos komandos, susidomėjimas garantuotas.
Juolab, kad Hugo Barra išėjimo iš „Google“ aplinkybės kvepia šiokiu tokiu šeimyniniu skandalu. Mat pranešimas apie tai buvo išplatintas praktiškai tuo pat metu, kaip pranešimas, kad vienas „Google“ įkūrėjų, Sergey Brinas skiriasi su žmona Anne Wojcicki.
Atrodo, kuo čia dėti asmeniniai santykiai? O, kad ir tuo, jog S.Brinas dabar susitikinėja su tuo pačiu asmeniu, su kuriuo anksčiau artimus santykius palaikė H.Barra. Prancūzai, sugalvoję posakį „ieškokite moters“ tikrai sutiktų, kad tai visai pakankama priežastis pabėgti nuo tokio vadovo.
Aišku, visi dalyviai bet kokį šių istorijų ryšį neigia, tad pikantiškas detales palikime pitekantropams. Tačiau jos privertė vėl atsigręžti į „Xiaomi“ ir pamatyti labai įdomių dalykų.
Augimas
Pirmąjį savo gamybos išmanųjį telefoną „Xiaomi“ pardavė 2011 m. spalį. Triukšminga reklaminė kampanija, kurios metu Lei Junas pažadėjo sukurti „nacionalinį kinų iPhone“ ir įrodyti, kad Kinija pati gali pagaminti aukščiausios klasės produkciją, pasiteisino.
Prieš trejus metus įkurta kompanija dabar verta 10 mlrd. dolerių, o tai prilygsta „Lenovo“ rinkos vertei ir beveik dvigubai daugiau, negu verta „BlackBerry“ (5,5 mlrd. dolerių).
Aišku, kol kas „Xiaomi“ valdo tik 5 proc. Kinijos išmaniųjų telefonų rinkos. Palyginti su „Samsung“ (18,6 proc.) tai atrodo juokingai mažai. Tačiau stulbina augimo tempai – pirmąjį 2013 m. „Xiaomi“ aukščiausios klasės telefonas „MI 2S“ tapo perkamiausiu Kinijoje ir aplenkė tuo pat metu pristatytą „Samsung Galaxy S4“
Kaip galėjo atsitikti, kad „mi“ raidelėmis pažymėti telefonai, kuriuose sukasi šiek tiek perdirbta „Android“ operacinė sistema, parduodami kaip karšti pyragėliai, o dirbti į kompaniją ateina garsiausi vadybininkai?
Svajonių komanda
Hugo Barra pasirinkimas neatrodo toks keistas, kai žinai, kad „Xiaomi“ įkūrėjas Lei Junas – ilgametis jo kolega. Prieš įkurdamas savo verslą, jis pats buvo „Google“ inžinierinių tyrimų instituto Kinijoje viceprezidentu. Todėl ir komandą asmeniškai surinko tik iš buvusių „Microsoft“, „Motorolla“ ir, aišku, „Google“ darbuotojų.
Jau anksčiau įkūręs kelis ypač sėkmingus startuolius, prieš imdamasis telefonų verslo Lei Junas spėjo tapti sėkmingiausiu Kinijos verslininku, užsiimančiu technologijomis. Todėl jo šūkis „įveiksime „Apple“ buvo sutiktas rimtai.
Aukščiausia kokybė
Lei Juno vizija kuriant „Xiaomi“ – ir Kinijoje galima sukurti bei pagaminti aukščiausios kokybės techniką. Užteks šaliai garsėti, kaip pigių, nekokybiškų padirbinių gamintojai.
„Sukurti savo verslą mane įkvėpė 340 metų istoriją turinti tradicinės kinų medicinos kompanija „Tongretang“ ir karšto maisto restoranų tinklas „Hai Di Lao“. Šios kompanijos išmokė mane niekuomet negaminti pigių produktų, tik dėl to, kad sutaupytum ir rūpintis kiekvienu savo klientu“, – prisipažino Lei Junas gegužės mėnesį Pekine vykusios konferencijos metu.
Beje, tai nereiškia, kad „Xiaomi“ telefonai yra labai brangūs. Atvirkščiai – kompanijos politika, parduoti įrenginius šiek tiek pigiau, negu kainavo juos pagaminti, o uždirbti iš programinės įrangos ir paslaugų.
Todėl šiuo metu „Xiaomi“ telefonai kainuoja nuo 300 iki 700 litų ir neneša stulbinančio pelno. Todėl visiems itin įdomu, ką apie savo planus praneš kompanijos įkūrėjas didžiulėje spaudos konferencijoje, kuri Pekine vyks rugsėjo 5 d. Akivaizdu viena – planuojama invazija į vakarų rinkas.
Beprotiška strategija
Ar kompanijai keistu pavadinimu seksis už Kinijos ribų, kur žmonės noriau naudojasi „Google Play“ programėlių parduotuve, negu kinams pritaikyta MIUI, kol kas atsakyti sunku. Tačiau Lei Junas jau įrodė, kad prekiauti jis moka.
Pavyzdžiui 2012 m. gruodį jis paskelbė, kad „Xiaomi“ telefonus pardavinės tiesiogiai itin populiarioje tinklaraščių platformoje „Sina Welbo“, kuri Kinijoje turi 400 mln. narių. Jau po dviejų dienų vyras pranešė, kad per 5 min. pardavė 50 tūkst. telefonų ir sulaukė dar 1,3 mln. užsakymų.
Ir dabar kompanija savo telefonus parduoda internetu, iškart pateikdama 200-300 tūkst., ir jie vis dar išperkami per valandą.
Įdiegusi į savo telefonų operacinę sistemą galimybę vartotojams tiesiogiai siųsti atsiliepimus bei pageidavimus gamintojui, kompanija ne tik įgijo daug gerbėjų, bet ir sumažino programinės įrangos atnaujinimo kaštus. Kiekvieną savaitę išleidžiami operacinės sistemos „miUI“ atnaujinimai (tai „Android“ versija) sulaukia šimtų tūkstančių komentarų ir pataisymų.
Kodėl tai svarbu mums?
Pirmiausia, todėl, kad „Xiaomi“ pateikia aiškius duomenis – jų telefonų pirkėjai siunčiasi dvigubai daugiau programėlių ir dvigubai aktyviau naudojasi internetu, negu „Android“ ar „iOS“ sistemų naudotojai.
Tokie duomenys tiesiog negali nesudominti visų pasaulio mobiliojo ryšio operatorių, kurie vis mažiau uždirba iš tradicinių pokalbių bei SMS žinučių, tad vis labiau trokšta didesnio interneto vartojimo. Pridėkime prie to itin žemą „Xiaomi“ telefonų kainą, pakankamai gerą kokybę ir galimybę naudoti „Google Play“ programėles…
Na štai – juk ir pats norėtum „Galaxy S4“ už ketvirtį kainos.
