Šiek tiek istorijos, faktų ir emocijų
Prie „Kazaa“ kūrimo prisidėję verslininkai Janusas Friisas (Danija) ir Niklasas Zennstromas (Švedija) pajuto programuotojų iš Estijos potencialą, tęsė bendradarbiavimą ir 2003 m. Liuksemburge įkūrė kompaniją „Skype“. Pasisekė.
Naudojanti P2P modelį ir unikalų protokolą tiesioginių pokalbių bei susirašinėjimo internetu programa „Skype“ (pirmasis siūlytas pavadinimas – „SkyP2P“) sulaukė stulbinančios sėkmės.
Jau 2004 m. „Skype“ vartotojams suteikė galimybę už mažytį mokestį iš kompiuterio skambinti į laidinius telefonus visame pasaulyje. 2005 m. bendrovę už 2,5 mlrd. dolerių nusipirko korporacija „eBay Inc.“. 2006 m. „Skype“ pagaliau pradėjo dirbti pelningai. 2011 m. už 8,5 mlrd. dolerių ją įsigijo „Microsoft“.
Bet ne pinigai svarbiausia! 2012 m. 34 proc. visų tarptautinių pokalbių vyko per „Skype“, 2013 m. sausį vienu metu pasaulyje per „Skype“ bendravo 50 mln. žmonių.
Bet ne skaičiai svarbiausia. Svarbiausia, kad „Skype“ leidžia atskirtiems žmonėms pamatyti vienas kitą. Kariai per „Skype“ pamato tolimuose namuose gimusį savo vaiką, o trečiojo pasaulio gyventojus „Skype“ priverčia pamilti internetą. Emigravę tėvai per „Skype“ auklėja Lietuvoje likusius vaikus, o nepaeinantys seneliai pamato, kaip apstatė namus į JAV nutekėjusi duktė.
Tęsti neverta – ši programa veikia praktiškai visų sistemų įrenginiuose, tad, greičiausiai, ja jau naudojatės. O ką sako žmogus, visą šį augimą matęs savo akimis? Kelios vadovo Tiito Paananeno, kuris kompanijoje dirba jau aštuonerius metus, mintys.
Pradžia, arba unikalumo svarba
„Pradžioje „Skype išties buvo sukurtas draugams bendrauti. Estus programuotojus J.Friisas ir N.Zennstromas samdė jau anksčiau. Ir, manau, „Skype“ pirmiausia buvo pradėta kurti, kaip priemonė, padėsianti patiems bendrauti tarpusavyje – labai jau daug reikėjo skambinti iš Estijos į Daniją ir iš Švedijos į Estiją.
Visi pirmieji darbuotojai pažinojo vienas kitą, visi buvo akcininkai (iki pardavimo „eBay“). Kodėl kitos, didesnės, kompanijos „Skype“ tiesiog nesuvalgė? Nes niekas kitas nesugebėjo sukurti tokio efektyvaus P2P duomenų apsikeitimo variklio.
„Skype“ nuo pat pradžių dirbo naudodama palyginti mažai duomenų, tačiau užtikrino itin mažą perduodamos informacijos vėlavimą. Pats protokolas remiasi irgi labai aukšto lygio failų dalijimosi programa „Kazaa“ – kūrėjai juk nekalti, kad ji buvo naudojama nelegalių failų dalijimuisi.
Taigi, tam, kad tavo idėjos neperimtų kiti, labai svarbu sukurti savo paslaugai kažką unikalaus, ką nelengva kopijuoti. Be to, maža kompanija kur kas greičiau vystosi, tad didelės kompanijos gali norėti sukurti kažką panašaus, tačiau, kol to imsis, tu jau gerokai pažengsi į priekį“, – pasakojo apie sėkmės pradžią T.Paananenas.
Ir pridūrė, kad dabar kurdamas startuolį, pirmiausia labai atidžiai rinktųsi komandą – ji turi dirbti kartu, mokėti pakilti po nesėkmės ir staigiai reaguoti į klientų pageidavimus.
Telefonai prieš „Skype“?
Kaip pavyko įveikti įprasto ryšio tiekėjų pasipriešinimą. Juk ši paslauga atėmė milžinišką jų pelno dalį!
„Manau, kad telekomunikacijų bendrovės, nors ir labai lėtai, tačiau keičia savo veiklos principus. Tai prasidėjo dar 2000 m., kai bendrovės pradėjo diegti savo VoiP ryšio sprendimus. Jie neprigijo, nes nebuvo universalūs.
Juk niekam nereikia tokio pokalbių internetų sprendimo, kuriuo besinaudodamas galėsi paskambinti tik tam draugui, kuris naudojasi to paties ryšio tiekėjo paslaugomis. Bendravimas turi būti universalus, duomenys – universalūs, ir programos tai turi užtikrinti.
Jei telekomunikacijų bendrovės mėgina tą universalumą pažeisti, mėgina apmokestinti savo tinkle atskirai „Skype“ naudojamus duomenis, klausimas – ar jos sukurs analogišką paslaugą? Kaip tai veiks?
Taigi, mėginimai kažkaip apmokestinti ar drausti savo tinkle naudoti „Skype“ reiškia, kad toji bendrovė galvoja tik apie pinigus ir prarado ryšį su savo klientais. Mes dirbame vartotojui“, – sakė Tiitas, išreiškęs tikėjimą, kad pereinant prie mobiliojo interneto, jo tiekėjai tampa palankesni „Skype“.
Tiesa, jis pripažino, kad per lėtai reagavo į „Android“ sistemos populiarėjimą ir ilgokai užtruko, kol pateikė savo programą šios sistemos telefonams. Tačiau tai – jau praeitis.
Kodėl „Facebook“ ne konkurentas „Skype“?
„Socialiniai tinklai sukurti remiantis visai kitomis vertybėmis. Čia žmonės leidžia laika, dalijasi žinutėmis, tenkina savo smalsumą ir ekshibicionistinius polinkius. Žmonės tame virtualiame pasaulyje kuria virtualų bendravimą – jie elgiasi ne taip, kaip gyvenime, kuria įvaizdį. O „Skype“ – kur kas arčiau tikro žmogaus negu bet kuris socialinis tinklas.
Socialiniai tinklai neišsprendžia jokių tikrų žmonių problemų, o mes užtikriname bendravimą. Jei pasaulyje išnyktų visi socialiniai tinklai, jis nesugriūtų. O jei išnyktų ryšys, dingtų galimybė nebrangiai bendrauti su draugais ir šeima, tavo pasaulis gali ir sugriūti. Mes susitelkę į ryšio ir bendravimo gerinimą, tad, manau, esame kitoje lygoje nei „Facebook“, – sako T.Paananenas.
Kas gali pasiklausyti tavęs per „Skype“?
Visuotinė paranoja dėl saugumo, baimė, kad tavęs klausosi, duomenis seka, elektroninį paštą skaito, šiais laikais atrodo visus domina net labiau negu pats interneto ryšys. Taigi, kas gali pasiklausyti jūsų pokalbio per „Skype“?
„Niekas. Nes pati programa veikia saugiai, siunčiami duomenys yra koduoti ir informacijos apsikeitimas yra saugus. Taigi, pirmiausia, norintiems prisijungti prie pokalbio bus labai sudėtinga atskirti, kurie internetu siunčiami duomenys yra pokalbis, o kurie – visai nesusiję.
Jei tai netgi pavyks – gausite koduotų duomenų kalną. Taigi, prireiks itin didelių kompiuterio pajėgumų, kad juos iššifruotumėte. Akivaizdu, kad kur kas paprasčiau tiesiog prisijungti prie vieno iš kalbėtojų kompiuterio, apgauti patį žmogų, negu perimti tarp kompiuterių siunčiamus „Skype“ duomenis.
Jei žmogus neapsaugojo savo kompiuterio, jame yra virusų, šnipinėjimo programų, tikrai paprasčiau yra nuskaityti jo balsą ar klavišų paspaudimus tiesiog čia, o ne gaudyti juos siuntimo „Skype“ metu“, – sako Tiitas.
Didelis „Skype“ iš mažos Estijos
Kaip „Nokia“ kartais atrodydavo didesnė už visą Suomiją, taip ir „Skype“ gali pasirodyti didesnis už savo gimtąją šalį. Tačiau T.Paananenas mato privalumų tame, kad gyvena mažoje šalyje:
„Ne per seniausiai aš atradau tą privalumą. Estijoje žmonės tiki mūsų valdžia, didžiuojasi savo šalimi ir geriau pažįsta vienas kitą. Todėl jie greičiau įsisavina visas elektronines naujoves ir lengviau atranda jų privalumus. Noriau priima elektroninę vyriausybę, elektroninį parašą, noriau sprendžia viską internetu. Didelėse šalyse, kaip JAV ar Britanija, žmonių nepaslankumas tampa didele kliūtimi.“
Tiesa, jei kalbėtume apie mokesčius, Estija „Skype“ kūrėjams pasirodė per didelė. Kompanija nuo pat pradžių buvo registruota daug palankesnę mokestinę sistemą turinčiame Liuksemburge, kur ir moka visus mokesčius.
O štai darbuotojų jie ieško visame pasaulyje – prieš metus buvo atvykę medžioti specialistų į Lietuvą. Aišku, dirbti tektų užsienyje, tačiau artimieji gali to nė nepajusti – juk tam „Skype“ ir sukurta.
