„Kaip kadaise trupančią kreidą ir juodą lentą papildė modernesni vadovėliai, taip dabar mokymo įrankių arsenalą turi papildyti išmani technologija“, – sako mokslų daktarė. Svarbiausia – ji žada savo mokykloje vaikus mokyti kurti, o ne kalti, tapti pasitikinčiais savimi, o ne bijančiais autoritetų.
Technika
„Karalienės Mortos“ mokykloje neįprasta ne tik tai, kad technologijos įduodamos į rankas jau pradinių klasių vaikams. Vaikai čia gali mokytis sėdėdami ant žemės, mažyliai valgo su šakute ir peiliu, patys prisiima tvarkymo pareigas, pamokų temos kinta kur kas laisviau, neužduodami namų darbai, mokytojas stengiasi vaiką drąsinti ir mokyti kūrybiškumo, o ne migdyti nuobodžiu burbėjimu.
Tačiau pirmiausia į akis vis tik krenta technologijos. Klasės aprūpintos „iPad“ planšetiniais kompiuteriais, o specialiai mokyklai pritaikytas „Teo“ bevielio interneto sprendimas leidžia vienu metu dirbti dviem šimtams vartotojų, kurie, niekur neprarasdami ryšio, gali su išmaniaisiais įrenginiais judėti iš vienos klasės į kitą.
Sukurtas tinklas leidžia be jokių laidų prijungti planšetę prie projektoriaus ir demonstruoti vaizdą iš jos, mokytojui tiesiog iš savo planšetės mokiniams skirstyti užduotis.
Itin didelis dėmesys skirtas saugumui – tinklas apsaugotas nuo įsilaužimų ir piktavalių. Kad vaikai neieškotų internete bėdų apsaugos sistema blokuoja nepageidaujamus portalus, P2P tipo (tokias, kaip „Torrent“) programas.
„Teo“ tiki, kad pažangiose mokyklose auga ateities lyderiai. Todėl norime prisidėti prie išmanios visuomenės augimo, o kartu didinti vaikų technologinį išprusimą“, – mokyklos atidaryme kalbėjo „Teo“ Verslo klientų rinkodaros departamento direktorė, Nerilė Mažeikienė.
„Su vaiku per dieną neaplankysi 7 pasaulio stebuklų, o specialios programos planšetėms ir internetas leidžia tai padaryti. Vaikui liūtą galima parodyti enciklopedijoje, tačiau visai kitą jausmą jis patirs matydamas, kaip liūtė su liūtukais žygiuoja per savaną ar tiesiogiai internetu stebėdamas, ką veikia ruoniai Ramiojo vandenyno pakrantėje“, – kalbėjo A.Landsbergienė.
„Su vaikais nuolat kalbame apie tai, kad jie valgytų vaisius, daržoves, bet ne apie tai, kaip teisingai naudotis technologijomis. Tai neteisinga. Jei norime, kad užaugęs vaikas būtų sąmoningas ir gebantis tinkamai veikti šiuolaikiniame pasaulyje pilietis, tam turime skirti tiek pat dėmesio,“ – sako mokyklos įkūrėja.
Paklausta, kodėl pasirinko būtent „iPad“ kompiuterius, mokyklos direktorė atsakė, kad rinkosi tuos, kurie mažiausiai stringa ir kuriems sukurta daugiausia lavinimo programėlių: „Juk jei mažam vaikui kas nors neveikia, jis iškart praranda susidomėjimą. Be to, pastebėjome, kad „iPad“ sukurta itin daug mokymo programėlių, kurias galime naudoti ugdymui. Daugelis jų anglų kalba, tačiau yra ir lietuviškų. Mokytojai gali nesudėtingai patys parengti mokymo knygas, išversti reikalingus tekstus“.
Suabejojus, ar vien planšetiniais kompiuteriais mokomi vaikai nepradės maigyti paveikslėlių laikraščiuose, ar pirštu nubraukti tikrą karvę iš tikro lauko, mokyklos steigėja užtikrino, kad technologijomis pakeisti realių pojūčių nesirengia.
„Efektyviausias mokymasis – per pojūčius ir asmeninę patirtį. Todėl augdamas vaikas privalo išsiterlioti iki ausų dažais, taškytis balose, įmerkti rankas į purvą ir lėtai spausdamas žiūrėti, kaip jis trykšta tarp pirštų. Taip jis pažįsta tikrą pasaulį.
Ir mes nesirengiame tikro pažinimo pakeisti „iPad“. Juk ko vertas vien dažų kvapas piešimo klasėje! Tačiau juk neatsisakėme kadaise geresnių lentų, kokybiškesnių vadovėlių, gaublių ar mikroskopų klasėse? Visi tie daiktai nepakeitė kitų žinių įsisavinimo būdų, o juos papildė.
Taip ir technologija nepakeičia pasaulio pažinimo, o tampa dar vienu įrankiu“, – aiškino edukologijos mokslų daktarė.
Ir tuoj pat pridūrė, kad jokios technologijos nepakeis mokančio dirbti su vaikais ir mylinčio savo darbą mokytojo. Svarbiausia, kad mokytojas pats nebijotų ir norėtų nuolat mokytis, susipažintų su efektyviausius rezultatus duodančiomis moderniomis metodologijomis, gerbtų vaikus, suprastų kiekvieną jų ir mokėtų išryškinti jo asmenybę.
„JAV mokyklose yra daugiausia pasaulyje technologijų. Jų ten triskart daugiau negu Suomijoje ir devynis kartus daugiau negu Pietų Korėjoje. Tačiau tos šalies mokyklos pasiekia gerokai silpnesnius rezultatus negu pirmaujanti pasaulyje Suomija.
Ir atlyginimai, beje, čia niekuo dėti – pagal perkamąją galią tiek Suomijos, tiek JAV mokytojai uždirba panašiai. Net Lietuvoje mokytojų atlyginimas lyginant su šalies BVP yra ne mažesnis negu Švedijoje. Čia svarbu požiūris ir mokytojo pasirengimas.
Tose pačiose JAV nustatyta, kad mokytojais tampa prasčiau negu vidutiniškai mokykloje besimokę žmonės, o Suomijos mokytojų dauguma – buvę geriausi mokiniai“, – aiškino A.Landsbergienė.
Baigiantis pamokai mums išdalintų „iPad“ ekranuose pasirodė užrašas: „Drąsūs. Kūrybingi. Kritiškai mąstantys. Turintys savo nuomonę, Empatiški. Išdidūs.“ Pirma į galvą šovusi mintis – tai apie Vakarų Europiečius. „Karalienės Mortos“ mokyklos vadovės atsakymas – tai mūsų mokiniai.
Iškart kyla klausimas – ką tie savarankiški vaikai darys iš šios terpės permesti į mums taip gerai pažįstamas ir tokias mylimas valdiškas mokyklas?
„Šį klausimą jau seniai iškėlė sau britai. Mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad baigę tokio tipo pradines mokyklas ir atsidūrę valdiškose mokyklose vaikai greitai ištirpsta bendroje masėje, o netrukus jų elgesys ir tampa tokiu pačiu, kaip aplinkinių. Išvada – nieko tai neduoda?
Neskubėkite. Po kelių metų tyrimas buvo pakartotas su jau paauglystę pasiekusiais tais pačiais moksleiviais. Ir gautas visiškai priešingas rezultatas. Pradines klases moderniu mokymo būdu baigę vaikai tapę paaugliais geriau mokėsi, demonstravo daugiau iniciatyvos, nevartojo narkotikų, vėliau pradėjo seksualinį gyvenimą.
Taigi, gal vaikai ir prisitaiko prie aplinkos, tačiau viduje įgytas pradas išlieka ir duoda savo vaisius“, – sklaidė mano abejones A.Landsbergienė.
Na, iš jos lūpų, kaip sakoma, pasaulio etikos sargui į ausį. Nes kiek žaviai beatrodytų išmani, technologinėmis priemonėmis aprūpinta ir vaikams išdidumą skiepijanti „Karalienės Mortos“ mokykla, mokslo joje pigiu tikrai nepavadinčiau.
Kita vertus, patys spręskite, daug ar mažai už vaiko sudominimą mokslu mokėti 1450 litų per mėnesį?
