Kaip sakė mano vienas draugas, absoliučiai pakvaišęs dėl „Sony“ gaminių, jei jie gamintų sportbačius ir bulvių tarkas, jis visa tai pirktu. Na, apie bulvių tarkas sakė ne jis, čia aš prigalvojau. Jūs ir nepastebėjote.
Taip, rašau dabar šias eilutes „Windows“ aplinkoje. Ir bylos atsidarinėja lėtai, nors naujoms programoms išleidau kelis šimtus litų. Tik dabar viskas lėčiau ir blogiau, nei buvo.
Dieve mano, jei aš dabar turėčiau normalų „Apple“ kompiuterį, kaip būtų gerai. Kai prisiruošiu, nusipirksiu. Kaina didelė įtakos nedaro. Pora tūkstančių litų ten ar ten – laimė tikrai ne tame.
Nesitikėjote, rupūžiukai?
Dabar kišite man į akis mano anksčiau parašytus straipsnius? Kiškite. Tuos, kur aš šaipiausi iš „Apple“ pasekėjų, ten, kur aš aiškinau, kaip jus apskabo, kaip avis, ir surenka iš jūsų daugiau pinigų negu reikia – tiksliau, surenka viską, ką jūs turite ir palieka laukti išsižiojus, kada galėsite išleisti dar.
Dabar aš esu vienas iš tokių, ir man visai ne gėda.
Buvo taip: nuo 1995 metų, kai nusipirkau pirmąjį mobiliojo ryšio telefoną, iki bendrovės „Nokia“ klinikinės mirties, turėjau netoli dviejų dešimčių įvairių „Nokia“ telefonų (dar buvo vienas „Motorola“ ir vienas „Siemens“), o paskui perėjau prie išmaniųjų. Pirma „Google Nexus“, paskui „Galaxy Nexus“, ir maniau, kad šiaip jau viskas mano gyvenime aišku. Šaipiausi iš „Apple“ pasekėjų, turimais gaminiais nesiskundžiau.
Paskui sugalvojau dukrai atiduoti dar visai apynaujį „Galaxy Nexus“ (išleidęs naujam stikliukui apie 500 litų ir dar beveik du šimtus nudrožtam maitinimo lizdui, nes esu kompulsyvus įkrovinėtojas, man telefonas visada turi būti maksimaliai įkrautas), o sau nutariau įsigyti ką nors naujo.
Ir šovė mintis, kad noriu „iPhone 5“. Daugiausia dėl to, kad bet koks „Apple“ telefono paminėjimas sukelia neapykantos ir susižavėjimo audras internete, ir dėl to, kad žmonės trūkčiojančiu balsu cypia vieni kitiems, laidydami ironiškus ir natūraliai piktus prakeiksmus ir verdiktus: „Neapsimoka!”, „Ir būk avis!“, „Pirk, jei trūksta smegenų geriau pinigus išleisti“.
Man visa tai patiko. Kodėl man nepabandžius? Aš noriu iš arčiau priliesti šį pamišimą. Galų gale, dvi su puse „šaibos“, tai tik telefonas, ne namas ir ne automobilis (atsiprašau, jei kai kurių jūsų automobiliai tiek ir kainuoja, nieko asmeniško). Kas gali blogiausio atsitikti?
Na ir štai įsigijau ir pasiėmęs imu naudoti.
Dar nusipirkau odinį rudą užsiverčiantį švarkelį telefonui, gamintojas - „Elago“ iš San Diego, Kalifornijos, apie 150 litų kainavo, tiksliai neprisimenu.
Viskas prasideda greitai ir labai automatiškai. Ir viskas suveikia. Taip, kaip sako apie „Apple“ didžiausi fanai.
Aš neturiu laiko krapštytis įrenginiuose, nors ir galiu: aš turiu labai daug darbų, mano laikas brangus (nepykite, kad man už jį moka daugiau, negu jums – pasistengsite, bus ir jūsų gatvėje šventė). Kontaktai, nustatymai, pasirinkimai – viskas po ranka.
Ekranas nedidelis, palyginti su kitais rinkoje dominuojančiais „Android“ ir „Windows Phone 8“ telefonais, kur keturi coliai įstrižainės jau vaikiškas dydis (net mano jaunesniosios aštuonmetės dukros biudžetinis „HTC One V“ yra tik kiek mažesnis, 3,7 colio).
Tiesa, pirmąsias porą valandų toks ekrano dydis neįprasta.
Paskui nepatogumas praeina ir lieka džiaugsmas maloniai kišenėje gulinčiu mažu dydžiu. Dydis artimesnis klasikiniam telefonui, tokiam, su kuriuo prabėgo mano jaunystė. Iš tų laikų, kai ekranas nebuvo didinamas iki virtuvinės „blėkos“ dydžio. Gal čia ir nostalgijos vertybė.
Aš labai daug fotografuoju telefonu, nes šiaip man patinka fotografuoti ir tai kartais neblogai gaunasi, o visur fotoaparato nesitampysi.
Tiesa, „iPhone“ 8 megapikselių kamera didelio įspūdžio nepadaro: nuotraukų kokybė nėra pastebimai geresnė nei mano 5 megapikselių „Galaxy Nexus“. Užtai kas yra geriau, tai greitis ir paprastumas. Viskas, po velnių, greitai, iškart, viskas klauso. Pavargau laukti „Android“, kol atsibus kiekvienąkart, kai ko nors nori, o jau apie „Windows“ tendencijas apie viską klausinėti, ar tikrai to nori, ar esi tikras, tai net ir nebekalbu.
Ir beveik viskas už mane pagalvota, kas tik gali būti pagalvota. Nuotraukos sinchronizuotos su kompiuteriu (nors „Apple“ kompiuterio dar neturiu, bet sakau jums – greitai). O jau apie sinchronizavimą tarp telefono ir „iPad“ tai išvis patylėsiu, nes viskas visada greitai ir suprantamai. Pagaliau turiu tokį kalendorių, užrašus, adresus, kur viskas veikia iš pirmo karto. Ir viskas greitai. Viskas dabar.
Tas jausmas neapleidžia jau kelias savaites. Tiek laiko turiu aparatą.
Ar esu dėl ko nors skeptiškas?
Na, kai bus atnaujinta „iOS“ operacinė sistema su naujovišku, plokščiu vaizdu, nežinau, ar ji man patiks. Nepadarė įspūdžio tos vizualizacijos, kurias mačiau. Didesnės atminties talpos būtinumas man nėra įtikinamas, nebent labai ilgus filmus filmuočiau, ir vietoje 16 GB modelio man reikėtų 64 GB modelio (brangiausio), dar už papildomą tūkstantį litų.
Tačiau suprantu, kad daug kas gali tokio norėti. Širdžiai neįsakysi, o „Apple“ pasidarė milijardus iš sprendžiančiųjų ne protu, o širdimi ir jausmais. Nes žmonės maloniausiai atiduoda pinigus už svajonę.
Čia ne apie racionalumą kalba. Šis telefonas yra užgaidos patenkinimas, tiesiog pakeltas į aukštesnį lygį, kai daugelio žmonių užgaida yra prognozuota ir į ją atsakyta.
Jis yra lyg rankų darbo batas ar švarkas, kuris yra tiksliai toks, kokio norisi. Ne kokio reikia, o kokio norisi. Nes gyvenime yra daugybė dalykų, kurie nėra būtini, kurie nėra patys pigiausi, kurie galbūt nėra objektyviai labiausiai pritaikyti tikslui pasiekti, ir tie, kuriems galbūt nebūtinai pritartų jūsų tėvai.
Tačiau į juos gera žiūrėti ir juos malonu laikyti delne.
* * *
Mobilusis telefonas „iPhone“ Lietuvoje nuo 2399 litų.
www.protokolai.com
