Lrytas.lt rankose: „Huawei Ascend P6“ - ploniausias telefonas pasaulyje

Šis telefonas yra pristatomas platintojų, kaip „ploniausias Žemėje, o gal ir Visatoje“. Kadangi galimybių patikrinti kitų gyvybės formų naudojamus išmaniuosius neturiu, teko patikėti „Huawei“ žodžiu.

Tačiau ar ploniausias gali būti ir geriausias? Portalas lrytas.lt turėjo galimybę telefoną išbandyti dar prieš jo oficialų pasirodymą Lietuvoje.

Kas apvertė telefoną?

Į portalo lrytas.lt redakciją kiniškasis pasididžiavimas atkeliavo baltoje, kuklioje dėžutėje. Nežinodamas greičiausia pagalvotum, kad joje laikomi šokoladiniai saldainiai, o ne telefonas.

Kartu su išmaniuoju prietaisu, dėžutėje dar slepiasi pakrovimo ir duomenų perdavimo laidas, kukliai atrodančios ausinės ir labai bjauri guminė apsauga telefono nugarėlei. Bandymo metu ją išėmiau tik kartą, pavarčiau rankose ir padėjau atgal. Neabejoju, kad taip elgčiausi ir jei būčiau šio telefono savininkas.

Vos paėmus į rankas „Ascend P6“, nustebina jo nedidelis svoris (120 g) – jis apie 10 gramų lengvesnis už panašaus dydžio „Samsung Galaxy IV“ ar neseniai bandytą „Nokia Lumia 720“.

Maloniai nustebina telefono išvaizda. Nors dalis žmonių jį išvydę susiraukia („iPhone“ klonas, ir tiek“), įrenginys atrodo puikiai, solidžiai. jo priekis dengtas stiklu, šonai ir nugarėlė – sidabrinės ir juodos spalvos metalu.

Pirmą įspūdį gadina tik telefono apačia – ji keistai užapvalinta, plastikinė, ir ant jos su pasididžiavimu užrašyta „Huawei“. Pastebėjau, kad dėl tokio sprendimo dažnai norisi telefoną paimti aukštyn kojomis.

Dar labiau tą „aukštynkojiškumo“ įspūdį sustiprina tai, kad telefono „microUSB“ jungtis, per kurią jis ir pakraunamas, yra patalpinta jo viršuje – dauguma kitų gamintojų šią jungtį stengiasi išlaikyti telefono apačioje.

„Ascend P6“ dešinėje pusėje yra „micro SIM“ ir „micro SD“ kortelių dėklai, taip pat – užrakinimo ir garso mygtukai. Atskiram kameros mygtukui, matyt, neužteko vietos.

Kairėje telefono pusėje – neaiškus atsikišimas – dažniausia taip atrodo stiletai, kurie būna įkišami į telefono vidų – kai to reikia, juos galima ištraukti ir naudoti telefono valdymui. Pasirodo, kad ten – visai ne tai.

3,5 mm ausinių jungtyje įdėtas nedidelis smeigtuką primenantis metalo dirbinėlis. Kai nenaudojamas, jis apsaugo ausinių jungtį nuo dulkių, o ištrauktą jį galima panaudoti „micro SIM“ ir „micro SD“ kortelių dėklams ištraukti.

Idėja puiki ir inovatyvi, bet taip atrodo tik tol, kol nesiklausoma muzikos. Prijungus ausines, mažąjį smeigtuką reikia laikyti rankoje (?) arba rizikuoti jį pamesti. Be to, kadangi ausinių jungtis yra telefono šone, o ne viršuje, tam nepritaikytas laidas gali užlūžti ir ilgainiui – visai nutrūkti.

Pats telefonas maloniai vartosi rankoje, tačiau, nors yra gana nedidelis (132,7 mm aukštis, 65,5 mm plotis), jį sunkoka valdyti viena ranka. Galbūt taip yra dėl „kampuotos“ telefono formos, gal dėl to, kad jis gana ilgas.

Kalbant apie išmatavimus, būtų nuodėmė neįvertinti telefono storio – 6,2 mm storio telefonas gamintojų tituluojamas „ploniausiu išmaniuoju telefonu pasaulyje“. Tiesą sakant, to nesijaučia.

Taip, jis kiek plonesnis už savo konkurentus, tačiau rankoje pojūtis toks pats – tikrai nebaisu telefoną netyčia perlaužti. Dėl jo plonumo jis nė kiek ne labiau tinkamas kelnių kišenei, nei konkurentų gaminiai – jau seniai didžiausia problema yra ne telefono storis, o jo ilgis, kurio „Ascend P6“ tikrai netrūksta.

4,7 colio telefono LCD ekranas atrodo labai gerai. Nepabijokime to žodžio – puikiai. Kadangi į palyginti nedidelį ekraną sugrūsta daugybė raiškos taškų (720x1280 pixels, ~312 ppi), kiekviena fotografija, tekstas ar vaizdo įrašas atrodo aiškiai, švariai, ryškiai.

Spalvos taip pat atkuriamos gerai, juoda yra tikrai juoda, raudona – tikrai raudona. Tačiau bėdų atsiranda tuomet, kai su telefonu išeinama į lauką. Ant ekrano krintanti saulės šviesa vaizdus padaro beveik nematomais, be to, pats stiklas yra blizgus ir pernelyg atspindi aplinką. Naudotis „Ascend P6“ apšviestose erdvėse ne itin malonu ir tai patartina daryti tik nustačius aukščiausią įmanomą ryškumą.

Šiame telefone yra trys ekrano ryškumo lygiai, taip pat galima nustatyti automatinį ryškumo reguliavimą. Iš pradžių kankinausi su pastaruoju režimu, vėliau tiesiog į viską spjoviau ir visą laiką naudojau aukščiausią ryškumą. Nors telefono baterija dėl to kentėjo, bent jau nereikėjo prisikišus prie ekrano ieškoti aiškesnio vaizdo.

Telefono garsas – malonus ir nerėžia ausies. Klausantis muzikos per ausines, jausmas toks, tarsi kišenėje pūpsotų geras muzikos grotuvas. Klausant muzikąos telefoną padėjus ant stalo – nedidukas garsiakalbis stengiasi, bet savo galimybių ribos neperžengia – garsas neypatingas, šaižokas. Taip pat sunkoka reguliuoti garsą – jis būna arba labai tylus, arba kiek per garsus. Tas pats galioja ir skambučio, ir žadintuvo garso nustatymui.

Fiksuojame aplinką

Nors „Ascend P6“ neturi tam skirto mygtuko telefono šone, kamerą galima įsijungti gana greit – atrakinant telefoną iškart siūloma pasirinkti, ar įjungti kamerą, ar telefoną.

Kaip ir visi šiuolaikiniai save gerbiantys telefonai, „Huawei“ prietaisas turi dvi kameras – aukštesnės raiškos (8 MP, 4 cm makro fokusas) telefono nugarėlėje ir menkesnės raiškos (5 MP) telefono priekyje.

Telefonas turi kelias įdiegtas programėles, padedančias daryti kokybiškesnes fotografijas. Tiek priekinė, tiek galinės kameros gali fotografuoti su specialiais filtrais (spalvų šiltumo nustatymas, juodai baltas režimas, ir kitokie specialūs efektai), taip pat abi kameros turi „beauty“ (angl. grožis) pasirinkimą.

Įjungus šį pasirinkimą didelio efekto pastebėti fotografuojant aplinką negalima. Fotografuojant žmones (arba savo didelį veidą per priekyje esančią kamerą) galima pastebėti, kad telefonas kiek sulieja odos atspalvius, kad oda atrodytų lygesnė ir be spuogelių, taip pat pašviesinama fotografija, kad geriau atrodytų akys ir dantys. Fotografijų apdirbimo kokybė „Photoshop“ programai neprilygsta, bet pokytis įžiūrimas. Tiesa, negalima su šiuo režimu persistengti – įjungus aukščiausią „pagražinimo“ lygmenį, veido odos suliejimas tampa pastebimas plika akimi.

Galinė kamera taip pat turi „Smart“ (angl. protingas) kadro režimą (fotografuodamas nepastebėjau jokių pokyčių), HDR režimą (spalvos tampa kiek intensyvesnės), bei „panoramos“ režimą – su šiuo režimu žaidžiau ilgiau, jis daugybę skirtingų fotografijų sujungia išties labai neblogai. Keliaujant padaryti tokią kiekvieno aplankyto miesto nuotrauką būtų labai smagu – tik reikia vengti į kadrą patenkančių žmonių ar kitų judančių objektų, nes programa juos iškraipo ir sugadina visą malonumą.

1080p kamera filmuoja gana gerai – reaguoja į apšvietimą, kompensuoja drebėjimą, palyginti nedaug sulieja vaizdą. Labai prastai įrašinėjamas garsas – „Ascend P6“ savininkams teks prašyti filmuojamo žmogaus kalbėti garsiai ir netoli telefono, arba kurti tylųjį kiną su titrais.

Saviems filmams ir nuotraukoms telefone yra palikta apie 5 GB atminties – nors apskritai telefonas turi 8 GB vidinės atminties, dalį jos „suvalgo“ operacinė sistema.

Kadangi telefonas – ne vien kamera, bet ir bendravimo priemonė, reikia patikrinti, kaip jam sekasi perduoti balsą, tekstą ir ištverti intensyvų naudojimą.

„Ascend P6“ skambučių garso kokybė yra itin gera – nėra nei traškesio, nei kitokių garso iškraipymų.

Rašant teksto žinutes, didesnių problemų taip pat nekilo – raides telefonas supainiodavo itin retai, ir tai yra bene pirmas telefonas, kuriuo naudojantis nekyla problemų rašant teksto žinutes laikant telefoną vertikaliai – iki šiol visada stengdavausi rašyti žinutes abiem rankom, telefonus laikydamas horizontaliai.

2000 mAh talpos baterija telefono aprašyme skamba šauniai, tačiau iš tiesų taip toli gražu nėra.

Nors gamintojas teigia, kad aprūpino telefoną įvairiomis gudriomis energijos taupymo technologijomis, tačiau ilgiau nei parai be pakrovimo laido su šiuo telefonu niekur nekeliaučiau.

Tačiau vienai dienai telefono baterijos visiškai pakanka, nebent jo savininkas bando nuo ryto iki vakaro žiūrėti filmus, naršyti internetą, žaisti aukštų reikalavimų žaidimus.

Nemalonus yra ne baterijos išsikrovimo laikas, o tai, kaip ji išsikrauna. Naudodamas telefoną bent kelis kartus pastebėjau, kad dešinysis telefono šonas labai įkaista. Tai nutinka, kai vienu metu atliekami keli daugiau telefono resursų reikalaujantys veiksmai, ar ilgiau žiūrimi internetiniai vaizdo įrašai, žaidžiami žaidimai.

Galvojau, kad galbūt taip nutinka tik mano modeliui, tad patikrinau internete. Pasirodo, kas antroje „Ascend P6“ apžvalgoje užsimenama apie tą pačią problemą. Vienas tinklaraštininkas net gavo perspėjančią žinutę – telefonas pranešė, kad yra perkaitęs ir pareikalavo išjungti jį apkraunančias programas.

Greičiausia taip nutiko dėl išgirtojo telefono plonumo – detalės yra sugrūstos, todėl jos greičiau įkaista, o metalinis telefono korpusas puikiai perduoda tą karštį pirštams. Galbūt tai nėra rimta problema, tačiau rankose turėti kaistantį daiktą gana nejauku – kyla abejonių dėl jo kokybės ir saugumo.

Kita vertus, jei telefonas naudojamas saikingai - tik skambučiams ar teksto žinutėms, jo savininkas gali niekada ir nepastebėti šios problemos.

Operacinė sistema – neiššaukianti klasika

„Ascend P6“ operacinė sistema - „Android 4.2.2 Jelly Bean“. Telefono kūrėjai buvo atsargūs ir nieko naujo nesistengė įdiegti – jei yra tekę anksčiau naudotis „Android“ operacinę sistemą turėjusiu telefonu, problemų neturėtų kilti.

Norintiems įdomesnių pasirinkimų telefonas siūlo susikurti savo temas, keisti fono spalvą ir piktogramų išdėstymus. Mane visiškai tenkino pagal nutylėjimą siūloma telefono tema, tad nieko jame nekeičiau.

Telefoną konfigūruoti nesudėtinga, kaip ir kitus „Android“ aparatus. Taip pat jis nesunkiai suderinamas su kompiuteriu – tiesa, jungiant „Ascend P6“ prie „Windows 7“ reikėdavo vis paraginti susijungimą parenkant vieną iš papildomų telefono parinkčių, bet vėliau jokių problemų nekildavo.

Interneto naršymas šiuo telefonu gana patogus, tinklapiai užsikrauna greitai, bandymo metu neteko pastebėti jokių keistenybių – telefone esantis 1,5 Ghz keturių branduolių procesorius bei 2 GB RAM su užduotimis susidoroja be didesnių nesklandumų.

Pirštu braukant telefono ekraną, dažnai nepavyksta iš pirmo karto paspausti norimo mygtuko – jis tiesiog nereaguoja. Greičiausia dėl to kaltas mažas ekrano jautrumas. Šią bėdą galima spręsti įjungiant telefone esant „pirštinių režimą“, kuris padidina ekrano jautrumą.

Kadangi gavęs telefoną išbandymui dar nežinojau jo kainos Lietuvoje, nutariau, kad jei jis kainuos apie 2 tūkst. litų, patarsiu skaitytojams nuo jo bėgti kuo toliau – už tokius pinigus galima gauti gerokai kokybiškesnį telefoną.

Tačiau taip pat pagalvojau, kad jei jis kainuos iki 1,5 tūkst. litų, patarsiu apgalvoti šio telefono pirkimo galimybę – nors gaminys nėra geriausias savo klasėje, tačiau turi neblogus duomenis, raiškų ekraną, be to, gerai atrodo.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje šis telefonas platinamas už 1,3 tūkst. litų. Kai tai sužinojau, mano kritika išseko.

Taip, telefonas turi trūkumų – tai ir keistas jungčių išdėstymas, ir šylantis šonas, ir prastas ekrano ryškumas, ir ne pats geriausias jautrumas. Tačiau už tokią kainą pirkėjas gauna telefoną, galintį jei ne pranokti, tai bent jau labai nenusileisti tokiems telefonams, kaip „HTC One“ ir „Samsung S4“. O tai yra didelis pasiekimas, žinant, kad jis kainuoja 500-700 litų pigiau už konkurentus.

Be to, jį turėdami, galėsite visiems girtis - „taip, čia tas, ploniausias“. Tiesa, jei „Huawei“ toliau tokiu greičiu keps savo plonuosius telefonus (paskutinis „ploniausio“ titulą turintis telefonas „Ascend P2“ pasirodė 2012 metų pradžioje, o „Ascend P6“ - 2013 metų vasario mėnesį), šiuo titulu labai ilgai džiaugtis nepavyks.