Gana dažnai tokia nereguliuojama laisvė leidžia pelnytis registruojantiems svetainių vardus su spaudos klaida ir tyčia nukreipiant tinklalapio lankomumo srautus sau naudinga linkme. Ši veikla nedraudžiama įstatymų, tačiau dažnai virsta rimtu galvos skausmu tiek žinomų prekių ženklų savininkams, tiek neatsargiai renkantiems svetainės pavadinimą lankytojams – juk po panašiu vardu gali slėptis ir sukčiai.
Kas pirmesnis, tas gudresnis
Bendras viso pasaulio domenų skaičius jau perkopė 252 milijonus. Iš kurių beveik pusė – daugiau nei 110 milijonų – priskiriami aukščiausio lygio domenams. „ICANN“ (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) organizacijai plečiant bendrinius aukščiausio lygio domenų vardus, šie skaičiai tik didės. Ši statistika atspindi ne tik informacinės visuomenės plėtrą, bet ir verslo bei paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę.
Remiantis „.lt“ domeno procedūriniu reglamentu, svetainės vardo registracija yra atliekama pagal principą „kas pirmas, tas laimi“ (angl. „first come, first serve“). Todėl registruojant domeną, tapatumas nėra tikrinamas nei su įmonių pavadinimais, nei su prekių ženklais. Svarbiausia, kad domenas nebūtų tapatus jau užregistruotam vardui. Bet ir tuomet niekas nedraudžia registruoti itin panašių pavadinimų.
Atsakomybė už trečiųjų asmenų pramoninės nuosavybės teisių (juridinių asmenų pavadinimų, prekių, paslaugų ženklų ir kt.) ir autorių teisių pažeidimus registruojant ar naudojant domeną, krenta užsakovui.
Per daug laisvės – rojus pažeidėjams
Dabartinio reglamentavimo suteikiama laisvė (įstatyminiu lygiu domeno vardo naudojimas nėra reglamentuotas) ir toliau leidžia pelnytis žmonėms, kurie tik tuo ir užsiima, kad spekuliuoja svetainių vardais. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimų tipai yra domenų piratavimas (angl. cybersquatting) bei prekių ženklų piratavimas (angl. brandjacking). Taip pat dažnas domenų piratavimas per spausdinimo klaidas (angl. typoscquatting), tinklalapio lankomumo nukreipimai (ang. traffic diversions).
Tokių pažeidimų ar skundų statistika Lietuvoje nėra net kaupiama, todėl jų mastą mūsų šalyje nusakyti galima tik netiesioginiais duomenimis. Pavyzdžiui, peržvelgiant vardų prekybos tinklalapyje „www.sedo.com“ parduodamus „.lt“ domenus. Ten jų dabar per 2200, tarp kitų galima rasti tokius kaip „www.hyunday.lt“, „www.ibswedbank.lt“ ar „www.gelfi.lt“.
Lankytojui per klaidą surinkus tokio tinklalapio adresą, pamatysite, kad jis nenukreipia ten, kur tikėjotės, o yra pilnas reklamos, abejotinų nuorodų ar tiesiog siūlomas pirkti, kas visais atvejais neša pelną jo savininkui.
Nors tokia veikla nėra draudžiama įstatymais, ji gali pažeisti tam tikrų subjektų teises į prekių ženklus ar juridinio asmens pavadinimą. Pasijutę skriaudžiamais, gali rinktis: nusipirkti tokį klaidinantį domeną, leisti toliau uždarbiauti nesąžininga veikla užsiimančiam asmeniui ar kreiptis į teismą.
Galiausiai pasirinkimo motyvus nulemia aritmetika – išlaidų santykis tarp parduodamo domeno kainos ir bylinėjimosi. Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamo domeno www.faceboo.lt kaina yra šiek tiek daugiau nei 16 270 litų. Akivaizdu, kad tikimasi, jog „Facebook“ galiausiai nuspręs, kad ši suma neverta bylos ir ją sumokės.
Kaip apsisaugoti?
Kai nėra reglamentuojančio įstatymo, ginčai tarp domeno vardų ir prekių ženklų ar juridinių asmenų pavadinimų savininkų sprendžiami pagal susiformavusią teismų praktiką.
Esant klaidinančiam prekių ženklo ar juridinio asmens pavadinimo ir domeno panašumui, pastarojo savininkas teismo sprendimu gali būti priverstas ne tik perleisti domeną, bet ir atlyginti padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau dažnam bylinėjimasis atrodo per brangus ir per daug laiko užtrunkantis procesas.
Būtent todėl teisinės bazės trūkumai ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimas domenų valdymo procesuose yra kertiniai trūkumai, neleidžiantys prekių ženklų ir įmonių savininkams efektyviai ginti savo teises.
Net keista, kad nei sparčiai besiplečianti informacinė visuomenė, nei vis augantis tokio pobūdžio pažeidimų skaičius vis dar nepaskatino valdžios institucijų atkreipti dėmesį į šią sritį.
Na, bet jei jau skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, teks mokytis plaukti patiems. Taigi, jei ruošiatės kurti įmonę ir norite išvengti panašių manipuliacijų su jos vardu, patartume būsimos įmonės pavadinimo domeną įregistruoti dar prieš įregistruojant pačią įmonę Juridinių asmenų registre.
Siekiantiems maksimalios apsaugos, patariama įregistruoti ir analogišką prekių ženklą. Nes teisminiuose procesuose šalis, neturinti registruoto prekių ženklo ar besiremianti tik juridinio asmens pavadinimo tapatumu (panašumu), daug sunkiau rinks savo teisumo įrodymus.
Kelios „piratų sėkmės istorijos“
◙ 2010 m. kompanija „Facebook“ už domeną „FB.com“ sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tai 42 kartus daugiau negu kompanijai kainavo tikrasis jos domenas – „Facebook.com“. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šį vardą ji pirko ne iš pasipelnyti norėjusių piratų, o iš Amerikos fermerių biuro federacijos, kuri ir dabar naudojasi domenu „fb.org“.
◙ Garsiausias prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Buvo pranešama, kad JAV korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų „ebay.com“, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą „ebay.lt“. Bendrovė „Tele3“ iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus „tv6.lt“ ir „tv8.lt“ (suma taip pat neskelbiama). Tiesa, ilgai kovojęs su bendrove „Skype“ dėl domeno „skype.lt“ ir reikalavęs už jį 20 tūkst. litų, galiausiai M. Pareščius bendrovei jį tiesiog padovanojo.
◙ 2010 m. garsiuosius „Harley Davidson“ motociklus gaminanti kompanija „H-D Michigan, Inc.“ Lietuvos bendrovei „Vilbana“ turėjo sumokėti 10.3 tūkst. litų kompensaciją, kad toji nenaudotų savo registruoto interneto adreso „harley-davidson.lt“. Nors prieš tai vyko bylinėjimasis, anksčiau „Harley“ produkcija prekiavusi „Vilbana“ vardą sutiko atiduoti tik abiems pusėms susitarus.
Erikas Saukalas yra Advokatės Redos Žabolienės kontoros METIDA asocijuotas partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas
