Dėl autorių teisių sistemos barjerų Europoje sunkiai įsitvirtina teisėtą skaitmeninį turinį internetu platinančios kompanijos, o statistinis europietis skaitmeniniu būdu platinamai muzikai įsigyti išleidžia keturis kartus mažiau nei Japonijos ar JAV gyventojas.
Panašu, kad teiginiai apie tokių mokesčių kenksmingumą jau paveikė ir ES Konkurencingumo Tarybą, kuri pritarė poreikiui reformuoti pasenusią autorių teisių mokesčių sistemą, paremtą laikmenų ir įrangos apmokestinimu. Briuselyje, Konkurencingumo Taryboje susirinkę ministrai, kartu su Europos Komisijos vidaus rinkos ir paslaugų komisaru Micheliu Barnier, išklausę buvusio komisaro Antonio Vitorino ataskaitą apie autorių teisių mokesčius Europoje, pripažino reformų būtinybę.
A. Vitorino pateikė šalių ministrams savo paaiškinimus, kodėl dabartinė autorių teisių mokesčių sistema Europoje sukelia daug problemų. Ataskaitoje atskleidžiama, kad 27 skirtingos Europoje veikiančios nacionalinės autorių teisių ir autorinės rinkliavos sistemos (skirtingi produktai, skirtingi tarifai, skirtingos taisyklės) tapo pagrindiniu trukdžiu kuriant vieningą skaitmeninę rinką.
Skaitmeninių kūrinių platinimui rinkos paprasčiausiai nėra, o tai nesuderinama su Europos vidaus rinkos principais ir skatina šešėlinę ekonomiką.
Dėl autorių teisių sistemos barjerų, Europoje kelią sunkiai prasiskina teisėtas skaitmeninių kūrinių platinimas. Iš pasaulyje veikiančių 500 muzikos platinimo internetu platformų, Europoje veikia tik 14.
Taip yra dėl to, kad dabartinė ir Europoje, ir Lietuvoje veikianti autorinės rinkliavos nuo tuščių laikmenų ir įrangos sistema - teisiškai nesuderinama su skaitmeniniais kūrinių platinimo verslo modeliais.
Tai ir lemia nuolat didėjančią skaitmeninę atskirtį tarp Europos ir kitų šalių. Dabar veikianti sistema taip pat nepateisina ir pirminių tikslų – užtikrinti autoriams sąžiningą kompensaciją bei apsaugoti vartotojų teises.
Statistinis europietis skaitmeninei muzikai įsigyti išleidžia keturis kartus mažiau nei gyventojas šalių, kuriose tokių autorinių rinkliavų nėra (Japonija, JAV). Dėl to akivaizdžiai nukenčia Europos kūrėjai.
Nepriklausomas tyrimas parodė, kad išsprendus autorių teisių mokesčių problemas, vieninga skaitmeninė Europos rinka atneštų per 500 mlrd. eurų arba 4 proc. nuo BVP naudą.
Kadangi ministrai kol kas nepatvirtino konkretaus veiksmų plano, asociacija „DigitalEurope“ ragina Europą kuo greičiau imtis veiksmų.
„Pradedama pripažinti, kad reformos yra būtinos. Tačiau šio apsisprendimo rezultatas labai priklauso nuo to, kaip greitai bus imtasi realių veiksmų“, – sako Vilma Misiukonienė, asociacijos „Infobalt“ Europos Sąjungos reikalų ir Intelektinės nuosavybės skyriaus vadovė.
Pasak V. Misiukonienės, šis klausimas labai aktualus ir Lietuvai: „Šiuo metu Lietuvos kūrėjams yra sukuriami barjerai skaitmeniniu būdu legaliai skleisti savo kūrinius ir gauti iš to pajamų. Todėl vieningos skaitmeninės rinkos Europoje sustiprinimas - būtų ypač naudingas.“
Verta prisiminti, kad Lietuva laikmenos mokestį įsivedė jau po to, kai daugelis tokį mokestį turinčių šalių pradėjo kalbėti apie jo archajiškumą. 21 iš 27 Europos valstybių taikomas mokestis buvo įvestas analoginių įrašų laikais ir taikytas tuščioms garso bei vaizdo juostoms ir kasetėms.
Šiuo metu vartotojai vis mažiau kūrinių kopijuoja, vis dažniau naudodamiesi tiesioginės transliacijos internetu paslauga. Tikimasi, kad nuo 2011 iki 2015 m. tokių paslaugų apyvarta augs 60 proc. ir pasieks 15 mlrd. eurų. Tad mokestis virsta nesąžiningu, vartotojai ne tik moka jį kelis kartus, tačiau dažnai nė nežino, kokio jis dydžio.
Taigi, Europoje žmonės ne tik linkę gerokai mažiau mokėti už skaitmeninį turinį negu šalyse, kuriose laikmenos mokesčio nėra, bet ir muzikantai gauna mažesnes išmokas.
Pateikiamas pavyzdys, kad vien Belgijoje įvairiose sąskaitose įstrigę bent pusė milijardo eurų kultūrai surinkto mokesčio, neapsisprendžiant, kaip jis bus skirstomas.
O visą tą laiką Vokietijos gyventojas, perkantis šiuolaikinį telefoną su 32 GB vidine atmintimi, turi mokėti 36 eurus mokesčių abstraktiems autoriams, Vengrijos – 18 eurų, Prancūzijos – 10 eurų, Lietuvos – 4,34 euro, Italijos – 0,9 euro, o Rumunijos – 0,5 proc. viso pirkinio kainos.
Tiesa, kol kas ataskaita nereikalauja akimirksniu tokius mokesčius panaikinti. Tiesiog rekomenduojama tiksliai informuoti pirkėjus - už ką jie sumoka tam tikrą sumą, tiksliai apibrėžti, kad už mokesčio mokėjimą atsakingas pardavėjas, neapmokestinti laikmenų, naudojamų profesionaliam darbui ir tų, kurias įsigijęs galutinis vartotojas į jas įsirašys teisėtai įsigyto kūrinio kopiją, nes jis už tai jau sumokėjo.
Hm, panašu, kad viską įgyvendinus apmokestinti bus galima nebent vaizdo ir garso kasetes. Gal kas nors jas dar perka? Aišku, mano galva, galimas ir kitas kelias – palikti simbolinį mokestį, kaip įmoką į kultūros fondą. Tačiau kai įsivaizduoju kokios dėl tų neuždirbtų pinigų kils muštynės tarp jų skirstytojų.
