Kiek konkrečiai pavagi tu, gali paskaičiuoti labai paprastai – investuotas litas į piratinę darbo programą šaliai grąžina 29 litus pridėtinės vertės, o litas į legalią – 69 litus. Nors ši pristatymo dalis kiek sutrikdė – piratinės programos lyg ir nereikalauja jokių investicijų – tačiau aritmetika aiški.
Pasauliniu mastu 1 proc. padidėjęs originalios programinės įrangos naudojimas atneša 73 mlrd. JAV dolerių naudos pasaulio ekonomikai. Tiek pat padidėjęs „piratinės“ programinės įrangos naudojimas duotų 20 mlrd. JAV dolerių grąžą.
Didžiausia investicijų į originalias programas grąža yra besivystančiose šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai naudos iš originalių programų naudojimo gauna besivystančių šalių ekonomikos.
Kiekvienas litas, šiose šalyse investuotas į originalias programas, vidutiniškai sukuria papildomai 437 litus. Aukštas pajamas gaunančiose šalyse šis rodiklis būtų 117 litų, o vidutinių pajamų valstybėse – 140 litų.
„Originalios programinės įrangos naudojimas sumažina bendrovių veiklos riziką ir padidina darbo efektyvumą. Šis tyrimas patvirtina, kad tinkamai licencijuotos kompiuterių programos naudingos ne tik bendrovėms, bet ir šalies bendro vidaus produkto augimui. Valdžios institucijos ir verslo atstovai turėtų aktyviai prisidėti prie „piratinės“ programinės įrangos naudojimo mažinimo ir skatinti naudoti tik originalias programas“, - sakė BSA atstovo Lietuvoje „IPnovus LAW“ teisininkė Ernesta Seiliūtė.
Besišaipantys iš tokių grėsmių turėtų atidžiau patikrinti savo atsisiųstų piratinių programų „nulaužimo“ raktus, pažiūrėti kam dar suteiktos vogtos operacinės sistemos administravimo teisės. Tyrimas parodė, kad 78 proc. programinės įrangos failų dalinimosi sistemose turi įdiegtą šnipinėjimo įrangą, o 36 proc. parsisiunčiamos kartu su „trojos arkliais“ arba paslėptomis reklamų rodymo programomis.
Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas užtikrino, kad legalia Lietuvoje laikoma ne tik mūsų šaly pirkta įranga – svarbu, kad ji būtų tinkamai licencijuota.
„Lietuvoje jau daug metų turime puikią įstatyminę bazę, reglamentuojančią legalios įrangos naudojimą, tačiau praktikoje su piratavimu kovojama itin vangiai. Mes pastebėjome, kad dažniausiai piratines programas įmonės kompiuteriuose diegia ne jų vadovai ar atsakingi asmenys, o savavališkai patys darbuotojai. Taigi nemaža užduotis yra ir šviesti žmones“, – kalbėjo E. Leontevas.
Paklausti ar nenorėtų įdarbinti į LANVA vadovus pasisiūliusį „Linkomanijos“ įkūrėją – pripažinkime, vyras piratavimą išmano – tiek E. Seiliūtė, tiek E. Leontjevas šypsojosi ir nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo, kalbėdami, kad reikia įtikinti jo tinkamumu bei ketinimų rimtumu.
Ernesta Seiliūtė pakomentavo ir panaudotos programinės įrangos įsigijimo galimybes:
„Europos teismas nutarė, kad tai teisėta, ir apibrėžė tam tikras taisykles. Taigi, jei įranga įsigyjama pagal jas – viskas gerai. Tačiau tai nereiškia, kad ją galima atsisiųsti iš kažkokio pardavėjo serverių, gauti bet kokius licencinius popierius ir viskas bus gerai.
Įprasta, kad pardavęs programinę įrangą atstovas praneša jos kūrėjams, kad tokios nebeturi, kad jos teisės perėjo kitam. O kai yra galimybė, kad jis pardavė ne įrangą, o tik kopiją, kai ją pirkę pateikia kažkokių kitų programų licencijas – tai nėra teisėta.“
E. Leontjevo teiginys, kad piratines programas įrašo ne vadovai, o darbuotojai, man kažkuo priminė istoriją iš tarnybos Sovietų armijoje laiku. Vėlai vakare gauni įsakymą, kad ryte tavo automobilis būtų išplautas, bet, kad naktį prie jo neitum. Akivaizdu – eiti teks. Akivaizdu – jei pagaus, būsi kaltas tu.
Ar ne panašiai ir tose įmonėse – liepia atlikti darbą, bet neperka programos, jį atliekančios? Darbuotojui ir lieka du pasirinkimai – megzti 3D grafiką virbalais, arba atsisiųsti nelegalią programą.
Kita į nepalankią padėti mus, skurdžius, statanti situacija – programinė įranga visiems kainuoja vienodai, o mes su ja sukuriame daug mažiau pinigų. Aišku, tai joks ne pasiteisinimas, tačiau.
Tyrimo metu buvo naudojami duomenys iš 95 pasaulio valstybių. Visą tyrimo ataskaitą galima parsisiųsti iš BSA svetainės.
