Ar visa tai verta prašomos sumos? Juolabt technikos stebuklas atskleidė ir vieną kitą trūkumą.
Išpakavimas (viešpatie, kad tik nenukristų)
Kurjeris 46 colių televizorių į ketvirtą aukštą drąsiai užnešė vienas, o man, pasirašius, kad už bet kokį sugadinimą atsakau pinigais, drąsa dingo.
Tik atidarius dėžę - akivaizdu, kad „Samsung“ estetinis jausmas nuo tų laikų, kai 1994 m. pirkau šios kompanijos mikrobangų krosnelę, ūgtelėjo bent 1000 procentų. Kiekvienas metalo gabalėlis turi savo vietą, dvi vienodos juodos dėžutės – viena, su magnetiniu užvėrimu, 3D akiniams, kita – visiems laidams, pultams ir varžtams.
Deja, prisukus koją paaiškėja – ji užtikrina, kad atgal televizorius nevirs, o štai į priekį nuversti jį labai lengva. Kabinantiems ant sienos, tai nesvarbu – jie patirs kur kas didesnį nepatogumą, bet apie tai vėliau.
O apie statančius ant staliuko bailius gamintojai pagalvojo – į galinę televizoriaus dalį įsisuka du varžtai su virvute, kurią galima pritvirtinti ir taip užtikrinti, kad televizorius į priekį nebevirs. Virvutė yra komplekte.
HDMI laido, kaip ir 3D akinių baterijų, komplekte nėra, o kodavimo kortelės lizdas turi keistą adapterį, tačiau man viso to nereikia. Metas bandymams.
Reikalingos ir nelabai reikalingos funkcijos
Du nuotolinio valdymo pultai – tiesiog genialus sprendimas. Vienas jų įprastas – kanalų mygtukai, meniu, įrankiai, grįžimas ir t.t. – tam, kas nelinkęs išradinėti dviračio net naujausiame televizoriuje.
„Išmanusis“ pultas turi lietimui jautrų paviršių, tad juo daug patogiau valdyti išmaniojo televizoriaus funkcijas „Smart Hub“, o paspaudus mikrofono mygtuką - sakyti televizoriui komandas balsu.
Tiesa, supranta jis tik kelias elementarias balso komandas, kurias teks tarti taisyklinga anglų kalba. Praktinis bandymas įrodė, kad rėkti „parodyk ką nors įdomaus“ yra beviltiška – tiesioginio ryšio su televizijų programų direktoriais nėra.
O perjungti kanalą ar pagarsinti - daug greičiau paprastu mygtuku, tad palikime pokalbius su televizoriumi vienam „Naša Raša“ herojui.
Valdymas mojant oru ranka ženkliai patobulėjo. Pamojavus, televizorius gana greitai pažindavo mano delną, tad keisti nustatymus galėjau diriguodamas, lyg koks Rinkevičius ar Haris Poteris. Tiesa, vėlgi, klasikinis nuotolinio valdymo pultas daug patogesnis.
Su manimi gali nesutikti mėgstantys valgyti pirštais, tačiau įspėju, kad televizorius piktybiškai ignoravo visų kitų namiškių mėginimus mojuoti delnais.
Yra ir antžeminės, ir palydovinės televizijos imtuvai. Galima vienu metu žiūrėti du kanalus PIP režime (pagrindinį – dideliame ekrane, o kampe, mažyčiame, kitą).
Būtina ir nelabai būtina įranga
„Skype“ veikia nuostabiai, kameros fiksuojamas vaizdas itin detalus, tad kalbėtis su artimaisiais užsienyje itin patogu. Paranoikai gali džiaugtis tuo, kad vaizdo kamera lengvai sustumiama į korpusą. Taigi visokiems programišiams nepavyks jos paversti jūsų namų sekimo įnagiu.
Dveji 3D akiniai labai lengvi. Vienintelė bėda – gana brangią baterijos „tabletę“ suryja peržiūrėjus kelis 3D filmus. Užtat prijungus laikmeną prie USB lizdo, televizorius be vargo atpažino atsisiųstus „SBS“ arba „Half SBS“ 3D filmus ir atkūrė juos tikrai ne blogiau negu kino teatre. Tiesa, kuo mažesnė filmo raiška, tuo daugiau matyti trukdžių bei šešėlių.
Atskiro pagyrimo nusipelno garsiakalbiai – dažniausiai, kuo plokštesnis televizorius, tuo plokštesnis ir jo garsas. „Samsung“ sugebėjo šią problemą bent jau sumažinti, tad muzika skamba visai neblogai.
Išmanumas
Televizorius jungiasi prie namų bevielio tinklo (rinkdamas slaptažodį prasikeikiau, kad nėra nuotolinio pulto su pilna raidžių klaviatūra).
Žaidimai, programėlės, kelios internetu vaizdo medžiagą transliuojančios paslaugos. Hmm, kažkodėl taip ir nesugebėjau paleisti „Facebook“ – prisijungiant vis reikalavo susikurti „Samsung“ paskyrą, o mėginant ją kurti, verkė, kad nepavyksta.
Na ir tegul – atrodo tuoj prie „Facebook“ siūlys jungtis ir kojinės, tad nesėkmė net nudžiugino.
Jei turite „Samsung“ planšetę ar išmanųjį telefoną, atrasite dar kelias patogias funkcijas. Atsisiuntus programėlę „Samsung Smart View“ prie to paties bevielio tinklo prijungtas telefonas tapo lengvai susiejamas su televizoriumi. „Lengvai“ rašau ne šiaip – bene pirmą kartą matau taip paprastai įvykstantį susijungimą ne tarp „Apple“ gaminių.
Sujungus, nešiojamas įrenginys virs ne tik dar vienu nuotolinio valdymo pultu: jame bus galima žiūrėti televizoriaus rodomą kanalą (naudinga, jei nenori stabdyti laidos, tačiau nebegali sustabdyti žygio į tualetą), ar įsijungti kitą, televizoriuje palikęs senąjį.
Be to, lengvai galima savo telefono ekraną matyti didžiajame – visai įdomu taip žaisti kokį įspūdingesnį „Android“ žaidimą.
Kokybė ir tas klaikusis trūkumas
Spalvos, kontrastas, raiška – bene geriausi, kokius teko matyti LED televizoriuje. Išjungto televizoriaus ekranas gerokai juodesnis už mano kelių metų senumo „plazmos“.
Deja, įjungus, ypač žiūrint kampu, juoda vis tiek pilkoka. Tačiau reikalaujantys idealaus kontrasto, jį ras nebent antikvarinėje parduotuvėje įsigiję 2009 m. nustotą gaminti „Pioneer Kuro“ plazminį televizorių. Ir už tai turės mokėti šešiskart didesnėmis elektros sąnaudomis. Taigi, šiuolaikinėje LED realybėje šis ekranas veikia nuostabiai.
Dabar pasiruoškite – pristatau klaikiausią šio televizoriaus trūkumą.
Tai – dizainerio neapsižiūrėjimas. Visi USB, HDMI, antenų, ausinių įjungimo lizdai įrengti nugarinėje dalyje. Jei televizorius stovi arti sienos, arba pritvirtintas prie jos, jų pasiekti tiesiog neįmanoma. Trukdo priėjimą užstojantis dekoratyvinis rėmelis.
Skamba kvailai, tačiau jei tvirtinčiau šį televizorių prie sienos, rimtai pagalvočiau, apie pjūklą.
Junginėjant kanalus arba keičiant meniu nuostatas, ausinėse girdėjosi keistokas burzgimas. Per garsiakalbius triukšmas nesklido. Gal šioks toks bandomo modelio brokas?
Ar vertas kainos?
Vertas. Net nežinantys, kas yra 1000 Hz judesių atkūrimas, džiaugsis nematydami jokių kvadratėlių ar liekančio šešėlio 3D vaizde.
Ekrano kokybė bei dizainas, net nesidomintiems išmanumu, iš esmės nepalieka pigesnių alternatyvų. Taip, panašios kokybės televizorius gamina ir kitos kompanijos, o pasirinkę plazminį televizorių gaus dar gilesnę juodą spalvą, tačiau ir kaina bus ne mažesnė.
Taigi, savo kainos 46 colių įstrižainės „Samsung F8000“ yra vertas. Kitas klausimas, ar tau jo tikrai reikia.
