Vėliau – fotografija, elektros lemputė, telefonas, radijas ir tranzistorius. Ne taip seniai – procesoriai, kompiuteriai, spausdintuvai, mobilusis ryšys, informacinės technologijos. Kai kas jau dūsauja, kad viskas išrasta – lieka, tik pinigus už tai susirinkti.
Tačiau kažkas taip dūsavo ir prieš šimtą metų, ir prieš penkis tūkstantmečius. Taigi, pažiūrėkime, ką tokio, kas iš esmės pakeis mūsų rytojų, jau galime paliesti? Businessinsider.com apžvelgė, kokios technologijos jau kuria tai, kas netrukus bus įprasta kasdienybe.
3D spausdintuvai
Kadaise labai sename „Mokslo ir gyvenimo“ numeryje perskaičiau apie dviejų mechanikų iš tuomečio Leningrado (Sankt Peterburgas, Rusija) išrastą televizorių, kurio ekrane ilgai rodoma detalė… virsta tikra.
Pseudomokslinis paaiškinimas apie elektronus pakeitusius protonus, kurie filmuojamą daiktą „suneša“ į ekraną ir taip jį sukuria, pasirodė toks juokingas ir kvailas, kad dar paauglystėje pakirto mano pasitikėjimą populiariąja moksline literatūra.
Nuo to žurnalo išleidimo datos praėjo beveik 60 metų ir tai tapo beveik realybe. Tiesiog ant stalo stovintis 3D spausdintuvas gali atkurti bet kokį kompiuterio programoje sukurtą erdvinį modelį. Daugelis dabar parduodamų 3D spausdintuvų modelių kūrimui naudoja specialų tvirtą plastiką, ir teigiama, kad jais galima „atsispausdinti“ 50 proc. visų reaktyviniame variklyje naudojamų dalių.
Kai kam tai dar atrodo žaisliukas, tačiau skaičiuojama, kad iki 2019 m. 3D spausdintuvų rinka išaugs iki 6,5 mlrd. dolerių, o jais bus kuriamos medicinos įrangai, protezams, kosminei industrijai būtinos dalys. Žodžiu, viskas, ką pagaminti sudėtinga, kas labai brangu ir ko reikia labai nedidelių kiekių.
Savo buto raktus, kaip žinia, galime atsispausdinti ir dabar, tačiau kada nors ateis diena, kai taip galėsime „atsispausdinti“ ne tik kroksus, bet ir „Nike“ sportbačius. Įsivaizduojate, kokie tuomet laukia iššūkiai autorinių teisių gynėjų!?
Genominė individualizuota medicina
Klonų armijų, ačiū Dievui, kol kas niekas dar neaugina, o ir nauji kūnai kažkur saloje dar nelaukia senstančių turtuolių, tačiau genetikos, kamieninių ląstelių tyrimai ir taikymas medicinos srityje išties atveria neregėtas, todėl net gąsdinančias, galimybes.
Šiaip ar taip, o dirbtinai išaugintas klonuotas žmogaus kepenis mokslininkai jau naudoja naujų vaistų tyrimams.
Jei kalbėsime apie žmogui artimesnius dalykus, planuojama, kad iki 2015 m. genomo tyrimų rinka sieks 2,1 mlrd. dolerių. Kol kas genetinė informacija plačiausiai taikoma vėžio grėsmės, polinkio į ligas nustatymui bei „grupinei diagnostikai“, kuria išaiškinama, kiek saugus vienas ar kitas terapijos būdas.
Didžiausias verslo pelnas gaunamas gaminant genų tyrimo mašinas bei reagentus.
Mobilioji piniginė
Tiesiogiai iš mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių atliekami mokėjimai jau dabar itin populiarūs Japonijoje, kur jais naudojasi 55 proc. gyventojų.
Taip pat ši paslauga itin greitai auga besivystančiose rinkose, kur mobilieji įrenginiai yra pagrindinė ryšio priemonė. Išsivysčiusiose rinkose kol kas tokiu būdu vykdomos tik piniginės perlaidos ir, kartais, atsiskaitymai parduotuvėse.
Šiuo metu pasaulyje yra 6 mlrd. mobiliųjų telefonų, iš kurių milijardas – išmanieji. Kanados rinkos tyrimų kompanija „IE Market“ skaičiuoja, kad 2016 m. mobiliąja pinigine bus atlikta atsiskaitymų už milijardą dolerių.
Taigi, jau „nužudęs“ fotoaparatus, diktofonus ir nešiojamus grotuvus, mobilusis telefonas ėmėsi dar vieno kišenės kaimyno – piniginės. Ir nėra čia ko raktams tikėtis, kad jiems niekas negresia – parodose jau pristatomos spynos, kurios rakinamos naudojant į modernius telefonus montuojama NFC technologija.
Energijos kasyklos
Metas užmiršti tuos laikus, kai kasyklose buvo ieškoma turtų – auksas, deimantai, varis ir kitos karalių Saliamoną džiuginusiose kasyklose išgaunamos medžiagos seniai nebėra vertingiausia pasaulyje dalykas. Dabar viską valdo energija.
Tačiau kasti anglį neberentabilu, o naftos gręžiniai turtina tik vieną kitą pasaulio valstybę ir sparčiai senka, todėl ateitis priklauso energijos gavybai! Taip, taip, ir toms pačioms „baisiosioms“ skalūnų dujoms.
Taigi, hidraulinio dalinimo, horizontalaus gręžimo, jūros dugne glūdinčių išteklių eksploatacija vis sparčiau virsta realybe. Skalūnų dujos išgaunamos į gruntą purškiant suslėgtą vandenį su smėliu ir chemikalais. Horizontaliu gręžimu pavyksta pasiekti iki tol neprieinamus naftos klodus po uoliena. Naujos technologijos leidžia efektyviau atskirti vandenį nuo naftos ir dujų.
Kol kas visos šios technologijos išgyvena kūdikystę. JAV pirmauja išgaunant skalūnų dujas, tačiau kol kas taip išgaunama tik 13 proc. dujų pasaulyje, taigi, akivaizdu, kad šios srities laukia didžiulis augimas.
Jau kitą dešimtmetį įrangos jūros dugne vykdomiems darbams tiekimo verslas turėtų pasiekti 100 mlrd. dolerių per metus apyvartą. Jau dabar 45 proc. pažangiausiu būdu išgaunamų dujų ir naftos yra tiekiama iš gręžinių jūrose.
Mokestis už naudojimą, o ne turėjimą
Kadangi statistinis lietuvis jau seniai nemoka nei už programų, nei už muzikos, nei už filmų ar kitų kompiuterio vaizduojamų meno kūrinių turėjimą, koncepciją, kad už tai nereikės mokėti, mums atrodo itin artima.
Tiesa, noro mokėti už tai, kad pasiklausome, pasižiūrime ar pasinaudojame kitų darbo vaisiais, taip pat nejaučiame – juk taip lengva atsisiųsti, įsirašyti, turėti ir kiek nori naudotis.
Būtent šioje srityje pasaulis žengia į didžiausių permainų laikus. Viena vertus, tiek meno kūrinių, tiek programinės įrangos gamintojai jau suprato, kad metas laidoti viltis parduoti žmonėms diskeliuose konservuotus savo darbus ir iš to pelnytis.
Kita vertus, naujausios kontrolės technologijos, vis labiau į debesį persikeliantis turinys bei vis mažiau tamsių asmens paslapčių paliekantys socialiniai tinklai, leidžia efektyviau stabdyti ir bausti už piratavimą.
Taigi, galime tik pasidžiaugti, kad kažkas atrado saliamonišką sprendimą – ne bausti, o tartis, ne pardavinėti, o nuomoti panaudai, ne pardavinėti tam tikrą kiekį, o imti abonentinį mokestį už naudojimosi laiką. Įpratę vogti, aišku, vogs toliau… dar kurį laiką.
Galiausiai žemos legalumo kainos ir žemas lygis būti vagimi turėtų viską grąžinti ten, kur ir turi būti – kūrėjai savo gaus, o tarpininkų nebereikės, tad galės eiti kur nors vadybos kursuose rengti kitų vis mažiau reikalingų tarpininkų.
Tokie startuoliai, kaip „Roku“, JAV pardavė 5 mln. savo imtuvų, leidžiančių vartotojams tiesiogiai į televizoriaus ekranus siųstis filmus iš interneto. „Netflix“, „Hulu“, „Amazon“, jau ne tik siūlo už abonentinį mokestį priėjimą prie milžiniškų duomenų bazių su tūkstančiais kino filmų bei serialų, tačiau pradeda kurti ir savo filmus bei laidas.
Įprastų televizijos kanalų populiarumas pasaulyje nuo 2010 m. krito 1,2 proc., tuo pat metu tiekėjų, siūlančių pramogines programas internetu, abonentų skaičius augo 70 procentų.
Lietuvą jau pasiekė „Spotify“, tokiu pat principu siūlanti muziką, ir tai tik pirmoji kregždė. Mobiliųjų išmanių įrenginių, greito interneto augimas ir kitų tokias paslaugas teikiančių kompanijų sėkmė skatins vis didesnę konkurenciją rinkoje, kurioje ligi šiol pinigus žėrėsi tik neteisėtai „torrent“ bylas dalinantys vagys.
Programinė įranga, kaip internetu teikiama paslauga, taip pat sparčiai populiarėja. Kam pirkti tūkstančius kainuojančią programą, jei ja naudosies labai retai? Kam gaišti laiką ją vagiant, rizikuoti kompiuterio saugumu ją „laužiant“?
Naują nuomos verslo modelį siūlo „Google Apps“, „Amazon“, galiausiai – „Microsoft 365“. Vien per 2012 m. taip teikiamų programinių paslaugų rinka augo 26 proc. ir pasiekė 18 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad netrukus apie 70 proc. savo programoms skirto biudžeto kompanijos skirs būtent abonentiniam mokesčiui.
***
Akivaizdu, kad kažkur kyla naujos pasaulį keisiančios idėjos. Akivaizdu, kad didelių duomenų srautai ir IBM „Pure“ sistemos iš esmės pakeis kasdienybę. Akivaizdu, kad net elektroninės cigaretės ar ant namų stogų dygstančios saulės baterijos smarkiai paveikia tai, koks pasaulis bus rytoj.
Kita vertus, Irano urano sodrinimo gamyklos ir Šiaurės Korėjos atominė bomba taip pat mums pažįstamą gyvenimą gali pakeisti negrįžtamai.
Taigi, nepaisant stulbinančių pokyčių, viskas lieka taip pat, kaip akmens amžiuje – technologijos suteikia galimybę keisti pasaulį, o pokyčių kryptį nustato žmogus. Juk ratu galima pervežti ir plytą namui statyti, ir bombą tam namui griauti.
