Tiesiog pagrindinės konferencijoje nubrėžtos ateities gairės – atviros architektūros ir greitai vystoma sistema, intuityvus ir paprastas naudojimas, atsisakymas statyti tai, kas vėliau trukdys greitai keistis – tiesiog visiškai priešingos tam, kuo rėmėsi asmenys, išleidę 15 mln. litų iš anksto pasenusiai ir itin sunkiai suprantamai įspėjimų apie nelaimes SMS sistemai.
Klausant, apie ką kalba konferencijos Las Vegase pranešėjai, sunku atsikratyti pojūčio, kad nuolat darome viską, jog kuo labiau atsiliktume nuo pasaulio.
Mokestis už negalvojimą
Atvirai pasakius, kai klausai, kur pasaulyje investuojami pinigai, ir lygini tai su konkrečiai šia Lietuvos investicija, atrodo, kad nuėję į turgų pirkti kostiumo nusipirkome raugintų kopūstų ir bandome sau įrodyti, jog tai - kosminis laivas.
Problema net ne tai, kad tik 2G tinkle veikianti sistema pasenusi, o savarankiškai įvesti reikiamus telefono nustatymus sugebės vienas iš penkių žmonių. Net ne tai, kad vilniečiui visai nebūtina gauti pranešimo apie miško gaisrą Alytuje, o Akmenės gyventojui žinia apie gresiantį viesulą Nidoje aktuali nebent dėl smalsumo.
Pagrindinė bėda ta, kad tokios sistemos išvis nereikia. Per 20 metų be jos nuo cunamių nežuvo nė vienas lietuvis, o jei kada tokios SMS tikrai prireiktų, bet kuris mobiliojo tinklo operatorius galėtų pasiųsti prioritetinę žinutę visiems šalies gyventojams ir tai kainuotų apie 5 tūkst. litų.
„Galite įrengti geriausią technologiją, tačiau jei ji sukurta be vizijos, naudos nebus. Diegdami naują programą privalome išanalizuoti visas sąlygas ir įsitikinti, kad darome tai, ko reikia. Naujos paslaugos turi būti greitos, saugios ir tikrai naudingos“, – lyg ir paprastą, tačiau labai jau dažnai šalies, kurios valdžia kuria „žinių visuomenę“, valdininkų nepaisomą tiesą dėstė IBM viceprezidentas Robertas LaBlancas.
Žinoma, mokyti, kaip leisti jau išleistus pinigus, - darbas beviltiškas. Juolab, kad ir milijonai šie – ne vieninteliai, nekuriantys to, ką žadėjo. Nuo mokslo reformos iki įdarbinimo projektų, nuo pašalpų sistemos iki vilčių nepateisinančių mokslo centrų – visa tai veikia netiksliai, o kainuoja per daug, nes grindžiama ne duomenimis, o tariamų ekspertų viltimis ir pranašystėmis.
Pažiūrėkime, kaip galima didelius pinigus į technologiją investuoti prasmingai. Galiausiai, juk įdomu, kokia nauda iš visų tų duomenų, apie kuriuos tiek kalbama.
Nauja elektrinė ar tikslesni duomenys?
Japonijos miestui Akitai reikėjo aiškesnių duomenų apie energijos sąnaudas. Miesto valdžia norėjo sukurti vizualią sistemą, kuri parodytų tinklo apkrovą ir įgalintų staigiai sureaguoti į pernelyg pakilusį energijos sunaudojimą.
Taigi, buvo sumontuota pastatų valdymo sistema, kuri rinko, tvarkė ir analizavo duomenis apie energijos sunaudojimą. Realiu laiku davikliais renkama informacija suteikė galimybę analizuoti esamas problemas ir numatyti energijos poreikio kitimą. Taigi, dabar automatiškai gaunamas įspėjimas, kai tik elektros sunaudojimas pasiekia maksimalią ribą ir sistema automatiškai sumažina energijos skyrimą ten, kur galima jos skirti mažiau.
Išmani sistema viršijo valdžios viltis ir sumažino bendrąsias energijos sąnaudas 6 procentais. Taigi, paprasčiausi teisingai valdomi duomenys ir pinigus taupo, ir mažina oro taršą.
Stumdymasis eilėse ar tikslesni duomenys?
Po „Login“ konferencijos skelbėme ten buvusio Gruzijos atstovo pasakojimą apie tai, kaip Gruzija įdiegė stulbinančiai greitai veikiančią universalią visuomeninių paslaugų sistemą. Tai tapo įmanoma teisingai suvaldžius duomenų srautus.
Iš esmės būtent laikas ir tampa ta neįkainojama vertybe, kurią labiausiai taupo greitai gaunami duomenys. Kažkada vienas vyrukas mirė nubėgęs maratoną, kad perneštų vieną duomenų paketą – mes laimėjom mūšį. Dabar tai padarytume vienu klavišo paspaudimu. O štai didieji duomenų srautai greičiausiai galėtų užtikrinti, kad to mūšio nė nebereikėtų.
Na, o jei vis tik prireiktų, kartu su pranešimu apie pergalę ateitų užsakymas maistui, tvarsčiams, skalbimo priemonėms – juk aišku, kiek karių bus išalkę, ką kas mėgsta, kiek sužeistų ir kad grįžtanti armija pateks po lietumi, todėl labai suteps uniformas brisdama per upę. Negana to, iškart būtų aišku, kiek reikės didinti vynuogių derlių po kelerių metų, atsižvelgiant į numatytą naujagimių prieaugį, kokią ginkluotę jau galime perkalti į noragus (paseno) ir apie ką verta pamąstyti išradėjams bei diplomatams. Ir... žodžiu, supratote.
Aišku, būna, kad ir be duomenų kai kas sprendimus priima ryžtingai ir greitai, tačiau tuo atveju duomenys atliktų dar svarbesnį vaidmenį – gelbėtų nuo klaidų. Vėlgi, kai matai, kaip ir kokie sprendimai dažnai priimami mūsų šalyje, supranti, kad apie duomenis ir jų analizę čia vis dar mąstoma septintojo dešimtmečio skaičiavimo centrų ir partijos įsakymų lygiu. Jei taip nėra – dar blogiau – reiškia, kažkas tyčia viską daro bet kaip. Arba naktimis.
Bet grįžime prie to, kaip reikia daryti. Mobiliame šių dienų pasaulyje duomenų gavimas ir momentinis pateikimas žmogui tampa ne komfortu, o būtinybe. Norintys būti priekyje tai žino.
„Sun Life“ stadionas JAV sukūrė duomenų platformą, kuri leidžia asmeniui tiesiogiai gauti informaciją apie tai, kas jam svarbu. Tai toli gražu ne tik duomenys apie varžybas – į savo mobilųjį įrenginį galima gauti žinutę, pranešančią, pro kuriuos vartus dabar geriau eiti, nes mažesnė eilė, kuriuo keliu išvažiuoti, nes ten mažiau automobilių.
„Pasaulyje – milijardas išmaniųjų telefonų, 9,6 milijardai prie interneto prijungtų įrenginių, per dieną perduodama 2,5 kvintilijono baitų duomenų, dauguma žmonių prisijungia prie socialinių tinklų – tai tampa gyvenimo esme, ir verslas privalo tuo pasinaudoti“, – apie mobilių duomenų svarbą kalbėjo R. LaBlancas.
Prarasta gyvybė ar tikslesni duomenys?
Eilės gaišina laiką ir gadina nervus, tačiau kartais laikas kainuoja gyvybes. Spūstyje įstrigusi greitoji, laiku neapmokėta sąskaita už vaistų pervežimą, dėl biurokratijos vakcina nupirkta jau pasibaigus epidemijai (šitą dar pamename, ar ne?) – visa tai duomenų gavimo ir apdorojimo spragos.
Organizacija „The Global Fund“ užsiima gyvybių gelbėjimu. Kiekvieną dieną pasaulyje už jos surinktas lėšas „The Global Fund“ aktyvistai išgelbėja 3,6 tūkst. žmonių gyvybių. Organizacija iškilmingai praneša, kad iki 2015 m. pasaulyje nebegims ŽIV virusu užkrėstų vaikų, o iki 2020 m. žadama įveikti maliariją, kaip pasaulinę problemą.
„Klausimas paprastas – kaip padaryti dar daugiau. Svarbiausia užduotis – efektyviau ir greičiau paskirstyti fondo gaunamas lėšas. Tai itin komplikuotas darbas, ir „The Global Fund“ užtrukdavo 21 dieną, kol jos surinktos lėšos pasiekdavo tiesiogiai besivystančiose šalyse dirbančius atstovus. Bendradarbiaudama su IBM, jie išanalizavo, kaip vyksta fondų skirstymo procesas, ir sukūrė sistemą, kuri sprendimus priimantiems žmonėms itin greitai praneša, kur lėšų yra daugiausia.
Sistema pradėjo veikti vasarį ir nuo to laiko per ją jau buvo paskirstyta per 710 mln. dolerių. Koks rezultatas? Dabar pakanka penkių dienų, kad lėšos pasiektų su ligomis kovojančius žmones. Fantastiška, ar ne?“ – sakė IBM atstovas Adamas Klaberis.
Tai vyksta besivystančiose šalyse. O kol mūsų medicinos sistema neapsisprendžia, privati ji ar valstybinė, kol pacientą priimantis medikas tiek rašo, kad per vizitą spėja į pacientą žvilgterėti tris kartus, kol svarbiausiu žmogumi poliklinikoje vis dar atrodo registratūroje ligos istorijos ieškanti tetulė, JAV klinikos jau integruoja tą patį duomenų srautų valdymą gyvybėms gelbėti.
Juk jei tik gavę žinutę apie nelaimę medikai iškart gaus ir visus duomenis apie žmogų, sistema automatiškai blokuos galimybę skirti jam vaistus, kuriems šis yra alergiškas, o vairuotojui nurodys, kad iki tos vietos važiuoti geriau kitu keliu, žmonės nebemirs nuo infarkto nuvežti ne į tą ligoninę. O juk Vilniuje pats mačiau tokį atvejį.
Lietaus laistymas ar tikslesni duomenys?
Nevados valstijos (JAV) Dykumų tyrimo institutas (DRI) turi 60 laboratorijų, kuriose dirba 550 mokslininkų. Jie suvokia, kad visada gyventi tik iš turistų Las Vegase paliekamų pajamų gali nepavykti, o kelti dykumos ekonomiką itin sudėtinga.
„Kaip mokslininkai dažnai gauname milžinišką kiekį nesistemintų duomenų. Mūsų darbo infrastruktūra nevienalytė. Suvokdami, kad Nevadai metas žengti į XXI a., duomenims apdoroti pasirinkome IBM „Pure System“ – ji lengvai pritaikoma, lėtai sensta ir idealiai tinka ir mokslo, ir verslo poreikiams, – pasakojo DRI vadovas Stephenas Wellsas. – Mums tenka sekti visų vandens srautų judėjimus. Dabar kurdami 3D modelius dirbame daug greičiau. Galime kurti klimato pokyčių portalus, esamu laiku pateikti meteorologinius duomenis. Nes iš palydovų gaunama informacija apdorojama nebe per kelias dienas, o per kelias valandas. Tai itin svarbu agrokultūrai ir mūsų sausiems miestams. Nauja sistema iš principo pakeitė darbo metodus.“
Sutinkame, kad „Pure System“ Lietuvai gal ir per brangu, ir per smarku, tačiau mažytė alternatyva gal padėtų statistikos dviračius išrasti vis mėginantiems ministerijų pareigūnams, kurie vis tiek sugeba nežinoti, ką daro kairė, ir net neįsivaizduoti, kur dabar yra dešinė.
Išmokos sukčiams ar tikslesni duomenys?
„Šiandien ryte sėdau prie savo sportinio automobilio vairo ir lėkiau į parduotuvę. Tuo metu man paskambino, kad vėl turiu grįžti pakartotinai pasisakymo repeticijai, šiek tiek užsiplepėjau ir, štai..., – į tvorą įvažiavusio sportinio automobilio nuotrauką pasakodama greičiausiai išsigalvotą istoriją rodė IBM atstovė Marie Wieack. – Prasta dienos pradžia, tačiau aš turėjau mobiliąją draudimo bendrovės „Open Insurance“ programėlę, ir ji smarkiai supaprastino įvykio registraciją. Prisijungiau prie savo kompanijos, jie iškart pasiteiravo, ar gali per telefoną patikrinti mano buvimo vietą. Sutikau, ir programėlė tuoj pat apskaičiavo, kur esu ir kokios čia oro sąlygos – taigi, pameluoti, kad kaltas ledas, rūkas ar lietus, nebepavyks.
Programa iškart žino, kokia mano mašina, kas vairuotoja, nurodau, kad nėra kitų nukentėjusių, iškart galiu pasiųsti savo automobilio nuotrauką ir įrašyti liudininkų, jei tokių yra, parodymus. Programa tuoj pat paskaičiuoja, kad mano automobilis pažeistas per smarkiai, tad automatiškai atsiunčia pagalbos automobilį.
Kadangi vėluoju, savo draudėjui nurodau, kad skubu, ir, palikusi automobilį, išvažiuoju su taksi. Vėliau prisijungusi galiu stebėti, kur yra mano mašina, kas jai daroma ir t. t. Taigi, matote, kaip pasikeitė bendravimas su klientais.“
Pripažinkime – labai pablogėjo ir sukčiaujančių klientų dalia. Išmanumas ir staigi reakcija nepalieka erdvės melui. Apie tai kalbėjo ir Australijos draudimo kompanijos HCF atstovas Stephenas Nugentas, būtent tuo užsiima ir kompanija „Vzajemna“, draudimo duomenų srautuose ieškanti anomalijų.
Kažkodėl tik, įtariame, tuo tikrai neužsiima tie, kurie renka aukas Lietuvos skurstantiesiems. O kam? Dalini, reiškia, elgiesi gerai, dalini svetimus pinigus – reiškia nelabai rūpi, o jei ta labdara kažkam padės nusigerti negyvai, tai jau jo kaltė.
Tai kas gi geriau praneš apie nelaimes?
Kadangi apie duomenų svarbą visoms gyvenimo sritims galime kalbėti amžinai, grįšiu prie to paties nelaimių pranešimo. Atrodo, ėmiausi lyginti batus su šukomis – pranešimų sistema juk ne duomenis renka, o juos siunčia. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Juk, kaip jau rašiau, siųsti galima ir pigiau. Svarbu tiksliai žinoti, ką siunti. Treniruotėse galima komandas surinkti, o kaip viskas vyksta realybėje? Kažkodėl atrodo, kad Petrui paskambina Pranas, ir tas bėga pasakyti Juozui, kad reikia siųsti žinutę. O kas bus, jei viesulas pirmiausia ir pakirs Praną? Ar cunamis nuplaus Juozo spausdintuvą?
Oi, ne, tiksliai tikrai nežinau, ar viskas taip primityvu. Galbūt kažkas sumontavo automatiškai duomenis renkančią, analizuojančią, ne svetimais pranešimais, o tiksline analize besiremiančią sistemą? Galbūt mūsų ministerijos seniai visa tai turi ir visi sprendimai priimami remiantis tik visiškai tiksliu žinojimu, kuo jie baigsis?
Suprantu, kad nesitiki, tačiau juk gali taip būti. Tik tokiu atveju, vėlgi, teks išbarti tėvynę. Žmonės pasitiki tik skaidrumu, tad smagu būtų žinoti ne tik, „kad“, bet ir „kodėl“. Juk labai teisingai pasakė tas pats IBM viceprezidentas: „Vartotojai tikisi būti vertinami kaip individai ir nori, kad organizacija, su kuria bendrauja, būtų skaidri.“
O kol taip nėra, lieka konstatuoti – atsiliekame. Liūdna, kad nebeaišku ne tik, kiek, bet ir nuo ko. O apie nelaimes man geriausiai praneš „Google Now“ – gal cunamių sekti ji ir neįpareigota, tačiau išmaniajame telefone automobilių spūstis nurodo tiksliai, visą meteorologinę informaciją žino, tad man informacijos išvadoms pakaks. O sirenos gatvėje?.. Ne, per ausines negirdėti.
